Virtuvė

Į virtuvę įėjo Lea ir įsipylė stiklinę vandens, piktai skersakiuodama į Anael.
Po kelių minučių grįžo į Eresh. Pažiūrėjo į visus esančius viruvėje.
-Žinot...-pradėjo, tačiau nežinojo kaip užbaigti sakinį.

Anael apgailėtinai šyptelėjo Lea, paskui atsiduso ir klausiamai pažiūrėjo į Ereshkigal. Adriel išgirdusi deivę pakėlė akis nuo grindų.

-Klausykit, man..na..man laikas,-prikando lūpą.
Lea pergalingai suspaudė kumščius ir šyptelėjo.

- Ne, - Anael atsiduso. Pats nesuprato kodėl taip pasakė, tiesiog išsprūdo.

Quinn pažiūrėjo į juos. Lea suakmenėjo ir prikando lūpą.
-Manau visiems bus geriau, jei ji išvyks,-spjovė tokią naujieną tartum mestų kokį nors daiktą ant žemės žemietė.
Foster nušvito ir suplojo kartą.
-Na, ir prasideda...

- Norėjai pasakyti, kad bus geriau tau, - Anael kostelėjo.

Lea piktai iškvėpė orą ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Tada palinko Eresh link.
-Žinai kas ką tik nutiko? Mudu su Anael...
-Žinau,-pertraukė ją deivė kiek nusivylusiu veidu.
Lea iškvėpė orą iš burnos ir kostelėjo. Nutaisė bitch face.

- Pataisymas: žinai, kas ką tik neįvyko, - jis iškvėpė orą. Adriel nurijusi seilę kiek atsitraukė nuo angelo.

-Tai nieko nekeičia,pradėjo Ereshkigal, tačiau jos žodžius nutraukė Lea spiegimas.
-Po velnių, negi tu nesupranti, kad jis tik mano? Aš jo norėjau ir gavau, tu tik žaidimas, linksmybės,-įraudusi tęsė plūdimą Lea.
Žengė kelis žingsniu Eresh link, kuri net nesukrutėjo, tik tuščiai žiūrėjo į žemietę. Jai nereikėjo nei prisilietimo, kad priverstų iš skausmo pačiai išsilupti savo šonkaulius. Tačiau delsė, norėjo išgirsti daugiau.

- Lea, tu... - Anael norėjo ją nuraminti, tačiau atsidusęs užsidengė delnu akis.

Ereshkigal pakėlė akis į Anael. Tada privertė atsiklaupti Lea, kuri negalėjo suvokti aplinkos nuo plyštančių plaučių, ėmė kosėti krauju. Pasilenkė prie jos.
-Pakelk akis į mane, mieloji,-šyptelėjo deivė ieškodama kaip geriau įsikibti į plaukus, juos lėtai sukdama.
Moteris pabandė spjauti, tačiau tik dar labiau susirietė į kamuoliuką. Eresh nusijuokė ir pakėlė jos veidą į save smarkiai tempdama skalpą.
-Taip ir maniau,-šyptelėjo.
Tada pakėlė ją visą vis įsikibusi į plaukus ir savo lygį. Atsuko į Anael.
-Ar tau reikalingas šis dailus veidelis?-paklausė jo, ranka braukdama kruviną Lea skruostą.

Anael susiraukęs priėjo prie Ereshkigal.
- Nedaryk to, - tyliai pasakė. - Ji įsiaudrino, pati nesupranta, ką kalba.

Ereshkigal numetė kūną lyg maišą jam po kojomis. Pažiūrėjo į Foster, kuris jau nebelinksmas stebėjo šią sceną. Dailiame veide atsispindėjo susirūpinimas, kruopelė baimės ir dvejonė.
-Man net nereikalingos tokios patetiškos dvasios ten, apačioje,-atsiduso.

- Gerai, - Anael lengviau atsikvėpęs suėmė Lea už pažastų ir nutempęs tolėliau atrėmė nugara į spintelę. - Tai kaip? Gal apsigalvojai? - Paklausė atsitiesęs.

Eresh susiraukė.
-Tu turbūt juokauji,-piktai nusijuokė.
Tada apsitraukė rūku. Po kelių minučių tarytum iš debesies išlipo deivės pavidalu ir ištraukė iš plaukų plunksną. Apžiūrėjo.
Foster kilstelėjo antakius ir prikando lūpą.

Anael susiraukęs žiūrėjo į ją, tačiau kol kas nieko nesakė.

Ji purkštelėjo.
-Tai nieko nepasakysi? Šmaikštusis kupidonas Anael?-išspjovė žodžius.
Pažiūrėjo į plunksną ir nuo žvilgsnio ėmė svilti jos galiukas. Tačiau ugnis neplito toliau.

- M? Ką man pasakyt? Aš išvis nesuprantu, kodėl tu putojiesi, - angelas sukando dantis.

-Tavo žodžiai, jie toks suknistas melas,-suraukė antakius ir užpūtė smilkstantį galiuką.

- Tikrai? Ir ką aš taip suknistai sumelavau? - Anael pirštais pasitrynė smilkinį.

Eresh pažiūrėjo į kitus, kurie stovėjo virtuvėje.
-Velniop. Gyvenk ir meluok toliau šitoje suknistoje žemėje. Turėčiau sukišti tavo varganą sielą taip žemai,-iššiepė dantis.-Tačiau man nereikia papildomo vargo.
Tada pažiūrėjo į grandinėlę ant jo kaklo. Norėjo nutraukti, tačiau kažkas neleido jo liesti. Apsisuko ir tarp durų ėmė kurti portalą į savo pasaulį.

Anael pakėlęs antakius priėjo prie deivės, uždėjo rankas jai ant pečių.
- O gal čia tavo hormonai pavėluotai suveikė? - tyliai pasakė palinkęs prie ausies.

Ereshkigal vos susilaikė jam netrenkusi. Sugriežė dantimis.
-Koks skirtumas,-tepasakė neatsisukdama.

- Gerai. Supratau, - atsidusęs pasitraukė nuo jos. Viduje kovojo su pykčiu, liūdesiu ir nuoskauda, net pats nesuprato, kuriai emocijai leisti prasiveržti. Galop nusprendęs visas emocijas nustumti į giliausią minčių kertę, jis tik niūriai žiūrėjo deivę. Pagalvojęs apie galimybę pabandyti ją perkalbėti pasijuto bejėgis.

Prikando lūpą.
-Quinn,-pagaliau atsisuko.-Šis šiknius iškvies mane, jeigu bus bėda. Jeigu bus dar susirinkimų grįšiu su žiniomis.
Žengė į tamsų rūką.