Virtuvė

Erdvi balta virtuvė.

Adriel susižavėjusi paspaudė fėjai ranką, kaip ir Anael, buvo sudominta. Abu angelai prunkštelėjo iš Foster paskutinių žodžių.
- Vienuolės? - Anael kilstelėjo antakį.

-Jis buvo žavus velnias,-pamerkė akį.-Na, kunigas.
Tada vėl nusijuokė ir apsižiūrėjo aplinkui. Kiekvienas svečias buvo nužvelgtas nuo galvos iki kojų.

- K-kunigas?! - abu angelai vos nepaspringo.

Quinn pavartė akis.
-Rimtai?-prunkštelėjo Foster.-Tu jiems nepapasakojai savo praeitų gyvenimų? Na, tu ir šiknius! Juk tai tokios smagios istorijos.
Garsiai nusikvatojo ir priėjęs prie Adriel pakėlė plaukų sruogą, ją pauostė ir numetė. Tada delnu ėmė šiaušti Anael plaukus.

Angelai kiek sutrikę susižvalgė, Adriel nežymiai raustelėjo.
- Čia koks fėjiškas ritualas? - Anael pradėjo juoktis. Iš kažkur išlindo Darren.
- Kas čia vy-, - pamatęs Foster jis nutilo ir išplėtė akis.

-Galima sakyti ir taip,-nusijuokė ir baigė savo juodą darbą.
Tada mirktelėjo visiems trims ir atsisuko į Darren. Pasižiūrėjo.
-Ooooo, turim žmogų,-akys sublizgo ir jis perbraukė vaikino plaukus.
Visas tirtėjo iš laimės.

Darren sumišęs pažiūrėjo į trijulę, paskui į Foster. Prasižiojęs bandė kažką pasakyti, tačiau burna buvo keistai išdžiūvusi, tad vaikinas užsičiaupė. Šūdas, man atrodo tas eliksyras kažkaip ne taip suveikė pagalvojo.

Foster dar nusijuokė ir perbraukęs visas spinteles ranka, nušokavo į kitą kamabarį.

Adriel šypsodamasi nusekė jį akimis.
- Kaip jūs susipažinot? - paklausė pažiūrėjusi į Quinn.

Quinn pasikasė sprandą.
-Buvome priešai, tačiau atvirame mūšyje supratome, kad abu esame padarai ir pasišalinom drauge išgerti,-nusijuokė demonas.
Ta istorija buvo gerokai ilgesnė ir labiau komplikuota, tačiau vaikinas nebuvo nusiteikęs ją pasakoti. Tik ne dabar.
Staiga į kambarį įsliūkino Lea. Buvo ryškiai pasidažiusi, persirengusi. Atsirėmė šalia Anael.
-Kas naujo?-gundančiu balsu paklausė.

- Įdomi tvirtos draugystės pradžia, - Adriel nusijuokė.
- Kur išsiruošei? - Anael tuo metu šyptelėjo pamatęs Lea išsipusčiusią. Darren pasikasęs sprandą nuėjo.

-Iš ties,-Quinn linktelėjo ir nusijuokė.
Apsisuko ir užkaitė arbatinį.
Lea kiek nuraudo ir šyptelėjo.
-Ateik, pasakysiu,-šelmiškai sukuždėjo ir nubėgo į kitą kambarį.

- Galima ir man arbatos? - ji viltingai pažiūrėjo į arbatinį. Anael išsiviepęs nusekė paskui Lea.

Foster įbėgo.
-Ir man puodelį, prašyčiau!-sučiulbėjo ir stumtelėjo klubu Adriel.

Quinn nusijuokė ir linktelėjo. Įpylė į tris puodelius arbatos. Du iš jų padavė jiems, o vieną laikė rankoje. Papūtė į paviršių.
-Ką darysi dėl savo medžių?-paklausė Quinn.

Adriel tyliai sukikeno ir pasiėmė puodelį, stebėjo kylančius garus.
- Medžius? - klausiamai žvilgtelėjo į Foster.

Foster atsikrenkštė ir veidas kiek surimtėjo.
-Tiesą sakant, dar nežinau. Reikėtų surasti žmones, kurie taip elgiasi ir jų sielas įkalinti medžiuose. Kokiuose nors kirtimuose,-gūžtelėjo pečiais ir atsigėrė.-Puiki arbata.
Quinn linktelėjo ir gurkštelėjo karšto skysčio.

Scarlett perpykusi įėjo į virtuvę.
- Gal paaiškinsit man, kas čia po galais vyksta? Kažkokia laukinė miške man aiškina, kad manęs ieško demonų karalienė ir aš turiu arba mirti, arba keliauti į kažkokią sielos pažinties kelionę su plaukuotais urviniais?! - keistas laimės jausmas pasklido ir virtuvėje, tad jos žodžiai anaiptol neskambėjo taip piktai, kaip norėjo.

-O, metamorfė,-suplojo delnais kaip visuomet patenkintas Foster.-Ai, tai tiesa.
Tada atsigėrė arbatos ir patenkintas pakraipė galvą.
-Quinn, kokia puiki arbata,-entuziastingai linktelėjo.
Tačiau demono dėmesys buvo nukrypęs kitur. Jis nepatenkintas žiūrėjo į Scarlett, nežinodamas net ką sakyti.

- O tu... - ji kaip įmanydama pikčiau pradėjo ir pasisuko į fėją, tačiau jį pamačiusi tarsi susilydė. - O tu iš kur tai ištraukei? - Pasakė nurijusi seilę.

Numojo ranka.
-Aš daug ką žinau, neimk į galvą,-šyptelėjo ir padėjo jau tuščią puodelį ant spintelės.-Dėkui už arbatą.
Quinn pasižiūrėjo ir surinko visų puodelius.

Scarlett tarsi apdujusi sumirksėjo ir įsignybo sau, kad įsitikintų, jog nesapnuoja. Susiraukusi stebėjo, kaip Quinn sau ramiausiai renka puodelius. Jei ne laimės jausmas, būtų pratrūkusi rėkauti, tačiau vietoj to ji susvyravo ir piktai trepsėdama pasišalino.

- Tai tikrai tiesa? - kiek sunerimusi paklausė Adriel, tokka naujiena žadėjo daugiau bėdų.
Netrukus į virtuvę tarsi uraganas įėjo pusnuogis Anael, plaukai buvo išsidraikę, krūtinė paraudusi.
- Šūdas, šūdas, šūdas, - pastoviai murmėjo ir atsistojęs šalia jų, atsiduso. - Neprieštarausit, jei prisidėsiu prie jūsų Zen klubo?

-Na, žinai. Pranašystės ir panašiai pildosi, lalala,-pakraipė galvą į šonus ir šyptelėjo.
Tada pakreipė galvą į Quinn, kuris tyliai krizeno. Supratęs, kad tai dėl angelo pakėlė antakį.
-Kur tu buvai, mielasis?-šyptelėjo maloniai.