Virtuvė - penktas

Atsidanginęs į virtuvę iš anksto pripildė virdulį vandeniu, užkaitė jį ir pajudėjęs prie spintelės išėmė du puodelius, net negalvodamas tiesiog iš įpratimo sumetė į du puodelius arbatžolių ir ištraukė cukrinę.

Turinys:

Netrukus į kambarį atsibeldė ir Imala, nenorėdama stūgauti.
-Tiktų ir plastmasiniai. Tačiau jie man... kažkokie netikri,-gūžtelėjo pečiais net nesigilindama kodėl būtinai pasakė stiklinius indelius, tai pasakė grynai iš įpročio.-Na taip, grotuvui vėsuma tikriausiai nebūtų į naudą, todėl tu teisus,-šyptelėjo. Nieko nelaukusi apkabino vaikiną iš nugaros ir atrėmė ten pat kaktą.

Tyliai sukrizeno iš merginos pasiteisinimo.
- Na, gerai, tada dėsim į stiklinius. Tik kažin, ar važiuosim gerais, ar prastais keliais? Na, žinai, visada yra grėsmė, kad tie indai gali sudužti, - pasitrynė kaktą svarstydamas. Imala prisiglaudus šyptelėjo ir meiliai žvilgtelėjo į ją pro petį, bet pamatė tik šios viršugalvį, tad greit nukreipė dėmesį į virdulį glostydamas ant šonkaulių pailsusias rankas. Taip stovėti buvo kiek neįprasta, tačiau vis tiek kažkuo jauku, kūnai artimai glaudėsi. - Viskas gerai? - Dėl viso pikto pasitikslino.

-Jeigu juos įdėsime į kokią nors tašę ir tarp stiklainėlių įkišime suglamžytų laikraščių, viskas turėtų pavykti,-nuramino nefilimą. Žinoma, stambesnius lapelius buvo galima gabenti kad ir maišeliuose, tačiau jiedu, atrodo, priėjo kompromisą.-Mhmm,-myktelėjo nosimi trindamasi į vaikino drabužį.

Imala viską išdėstė pakankamai aiškiai, tad Josh tiesiog linktelėjo nematydamas reikalo ieškoti priekabių.
- Taip ir padarykim, - šyptelėjo, virduliui dzingtelėjus pripildė puodelius karštu vandeniu ir šaukšteliu išmaišė cukrų. Merginai užkliudžius tarpumentį kiek šoktelėjo. - A-ai, kutena, Imala. - Sukikeno.

Kadangi viskas lyg ir išaiškėjo, ramiau atsikvėpė.
-Atleisk,-sukrizeno už jo ir pagaliau atleido rankas - suteikė judėjimo laisvę. Nieko nelaukdama pasiėmė savo dalį ir nuėjusi atsisėdo prie stalelio, palaimingai atsikvėpė.-Jau kiek nekantrauju, kai pamatysiu žemę, nepadengtą sniegu,-atsargiai pradėjo.

Paemes ir savo puodeli atsisedo priesais mergina, papute karsta skysti ji vesindamas.
- Zinai, idomu tai, kad cia jau neuzilgo kaip tik prades tirpti sniegas, - syptelejo, ta mintis atrode kiek keistoka,mat tik tada suprato, jog Imala miestelyje praleido veik metus. - Kazin, ar greitai prades mainytis krastovaizdis is cia isvaziavus? - Pasiremes galva murmtelejo svarstydamas. - Niekada nesu mates lygumu. Bus keista nematyti astriu, debesimis aptrauktu kalnu keteru.

Imala menkai šyptelėjo žiūrėdama į puodelį, tingios mintys sukosi galvoje, kaip ir garai puodelyje.
-Tikriausiai tu labai norėtum čia pasilikti?-galiausiai pakėlė akis ir gana rimtai paklausė. Nors Imala net nepajautė kaip greitai praėjo laikas čia, civilizacijos oazėje kažkur viduryje laukų.-Aha...Vos pavažiuoji tolyn kalnus gana greitai keičia lygesni laukai,-atsidususi užsispoksojo pro langą.

Josh atsiduso ir pasidejes alkunes ant stalo iskele delnus.
- Matai sitas rankas, Imala? Gerai isiziurek. Jei dar karta uzduosi man ta klausima, prisiekiu, jos tave uzkutens tiek, kad turesi kalbeti su manimi gestais tris dienas, - ramiu balsu ispyskino, bet greitai jau linksmai kikeno. - Na, tuomet bus idomu paziureti. Visada norejau pamatyti, kaip atrodo rugiu laukai. Filmuose jie tiesiog nuostabus. Ta ju auksine spalva, ir kaip jie snara vejyje... - Svajingai kalbejo ziuredamas pro langa,kur matesi visai kitoks vaizdas.

Nejučiomis Imala šyptelėjo ir linktelėjo galva.
-Geraii, neklausinėsiu,-gūžtelėjo pečiais priimdama vaikino nuosprendį. Žinoma, jei jis būtų paprašęs, Imala greičiausiai būtų spjovusi į viską ir likusi čia. Galbūt įsidarbinusi vietiniame menko verslo taške, vėliau pagimdžiusi mielų vaikų ir galiausiai visiškai taikiai numirusi. Nuo paskutinės minties nusipurtė. Buvo net kiek juokingai, kokios skirtingos mintys sukosi abiejų padarų galvose.-Jie nėra tokie nuostabūs, atleisk,-atsidususi paėmė jo šiltą delną, o tada atsigėrė arbatos.-Na, jau suderinai viską su Anael?-linksmiau pasiteiravo.

- Ir aš labai tuo patenkintas, - apsilaižė lūpas ir gurkštelėjo kiek atvėsusio skysčio. - Kodėl ne? - Patempęs lūpą sužiuro į ją, mat jam atrodė, kad užtektų vien pamatyti tą gražaus geltono atspalvio jūrą. - Oi, velnias. - Prisiminęs kol kas nesutartą susitikimą išsikrapštė iš kišenės telefoną. Kiek nustebo pamatęs naują žinutę, bet pamatęs šalia Quinn vardą greitai susigaudė. - Beje, rytoj išvažiuojam dešimtą ryte. - Tarstelėjo ir pakėlęs į ją akis šyptelėjo, o tada pridėjo telefoną prie ausies ir spustelėjęs merginos ranką atsilošė kėdėje. Angelas pakėlė ragelį jau po kelių pyptelėjimų.
- Klausau, Josh? - kiek sunerimęs paklausė.
- Kchm, sveikas, tėve, - kiek tyliai pradėjo.
- Jum viskas gerai? Žinot, kad išvažiuojam dešimtą?
- Taip, Quinn atsiuntė žinutę... - atsiduso, angelo rūpestis kartais buvo daugiau motiniškas.
- O jūs jau viską susidėjot? Žinot, geriau pradėt iš vakaro, kad po to-...
- Viskas jau sukrauta ir laukia, kada bus išnešta. Tiesą sakant rūbai jau tame furgone, - patikino ir pasitrynė kaktą svarstydamas, ar reikėtų apsiginkluoti kantrybe.
- O, tada supratau. Tai... kuo galiu padėti? - Anael balse jau buvo galima girdėti sutrikimą.
- Aš... hm... na, norėjau pasiūlyti pasikalbėti? - daugiau uždavė klausimą, nei pateikė pasiūlymą.
- Na, tai va, mes jau kalbamės.
- Ne, turiu omeny, ee, susitikti, taip. Susitikti ir pakalbėti, - pliaukštelėjęs sau per kaktą pasitaisė.
- O, varge... mėšlas, mėšlas, mėšlas. Jūs išsiskyrėt, ne? - labai rimtu balsu paklausė.
- K-ką?..
- Su Imala, po velnių... - jau kone panikuodamas kalbėjo. - Ji tave paliko?
- Ne, tėve...
- Tu ją palikai? Pošimts, idiotas, - nefilimas galėjo tiesiog jausti, kaip angelas kitoje pusėje susiima už galvos. - Kodėl tu ją palikai? Ar ji nėščia? Velnias, taip ir žinojau, kad tas mano nuolatinis svajojimas apie anūkus galiausiai įskiepys tau apatiją vaikams
- Niekas nieko nepaliko-... - kiek pyktelėjęs jau ruošėsi pradėti savo tiradą, mat Anael paprasčiausiai nusišnekėjo.
- Tu jai pasipiršai? - vyras nesutrikęs spygtelėjo peršokdamas prie kitos klaidingos prielaidos. - O gal tave vėl primušė kažkoki pašlemėkai?
- Klausyk manęs įdėmiai ir aiškiai - niekas nieko nepaliko ir nesumušė, niekas niekam nepasipiršo ir Imala ne nėščia! - įsijautęs net nepastebėjo, kad jau praktiškai rėkė norėdamas atvesti angelą į protą.
- Viešpatie, nereikia taip rėkti, - angelas lyg niekur nieko murmtelėjo. - Bet, jeigu nieko nenutiko, kodėl tu, hm, man skambini?.. - Suglumęs pasiteiravo.
- Nes aš tiesiog noriu su tavimi susitikti, po velnių, - atsiduso, vaikinas jau vien nuo pokalbio telefonu pasijuto išsekęs. Po tokio teiginio sekė kelias akimirkas trukusi tyla.
- O... na, supratau... tai kur? - kiek per daug susijaudinusiu balsu paklausė vyriškis.
- Em, nežinau, galvojau, kad galėtumėm tiesiog pavaikštinėti, po to galbūt nueiti į užkandinę, - neužtikrintai pasiūlė.
- Ahaaa, man tinka. Ar galėsi po valandos?
- Galėsiu...
- Žodžiu, lauksiu tavęs prie ežero, sūnau, iki greito, - jau linksmai sutarškėjo ir padėjo ragelį.
- Varge... - padėjęs telefoną ant stalo suvaitojo išreikšdamas vis dar nedingusį irzulį.

-Na, bent jau man tas vaizdas nėra ypatingas,-sukikeno ir gūžtelėjo pečiais. Gal nefilimui jie suteiks labai daug džiaugsmo, tačiau Imala kažkodėl nebuvo tokia entuziastinga. Galiausiai vaikinas pasiėmė telefoną, todėl labai ramiai pasukusi galvą į langą gurkšnojo arbatą. Jau mąstė kaip galėtų praleisti laiką viena, mat to jau senokai nebuvo. Josh netrukus gerokai įniršo ir ėmė kiek pikčiau nei mandagu aiškinti angelui kas kaip, todėl nesusilaikiusi ėmė krizenti, mėgindama kuo geriau užslopinti garsą. Praktiškai prunkštė pasisukusi į langą. Kai vaikinas baigė pokalbį pagaliau paleido viską garsu ir po kelių akimirkų lengviau atsikvėpė.-O varge,-kikendama atsistojo ir priėjusi prie nefilimo jau beveik tradiciškai atsisėdo ant kelių. Tiesa, kiek mažiau padoriai, mat išliko atsisukusi į jo veidą.-...jūs abu tokie...net nežinau, sunkiai gaudotės aplinkoje,-krizendama sušiaušė plaukus.

Atsidusęs atrėmė galvą į Imala krūtinkaulį norėdamas akimirkos ramybės po tokio pakankamai audringo pokalbio.
- Supranti, kodėl aš nebuvau taip entuziastingai nusiteikęs? Turiu įtarimų, kad jis galvoja, jog aš paprasčiausiai bandžiau atrodyti santūrus ir ruošiuosi pratrūkti bet kurią minutę ar panašiai, - nuo tos minties ir pats nusijuokė.

Imala noriai jam atstatė krūtinę ir leido pasiremti, mat šitaip palinkęs negalėjo išvengti krūtų.
-Eik jau, jis visai nieko vyrukas. Kol kažkada miegojai mudu tikrai nemažai kalbėjom... Ir jis, na, nemoka to išreikšti, bet taip velniškai rūpinasi tavimi,-sukikeno.-Be to, nebuvai labai entuziastingai bendraujantis, todėl jis iš karto puolė į kraštutinumus. Naagi, pralinksmėk,-šyptelėjo ir paglostė vaikino sprandą. Būtų jam pasiūliusi šiokius tokius mainus, bet nenorėjo, kad vaikinas bendrautų su tėvu tik už kokį nors idiotišką atlygį. Buvo tikra, kad jie atras tą giliai pakastą ryšį.

Vėl atsikvėpė dėliodamas mintis ir jau morališkai ruošdamasis būsimam susitikimui.
- Na, jei jau taip sakai... tikiuosi, nesistengi manęs paguosti, - dar juokais pasakė ir linksmiau sukikeno. - Nenuobodžiausi čia viena? - Pakėlė į Imala akis ir kilstelėjęs ranką švelniai paglostė skruostą.

-Nee,-sukikeno purtydama galvą ir dar paglostė jo plaukus.-Ne, manau paskaitysiu ir ramiai pažiūrėsiu kokį nors filmą ar kažką tokio,-sukikeno, kad jis neimtų nerimauti.-Tau turbūt jau metas ruoštis?-dar pasiteiravo ir nusiropštė.

- Skamba neblogai. Velnias, jau nepamenu, kada paskutinįkart buvau likęs vienas, turbūt būtų be proto keista. Greičiausiai net nežinočiau, kuo užsiimti, - ramiai užsiplepėjo prieš jai nulipant, tada išleido ilgesingą atodūsį. - Taip, turbūt. Manau, šie drabužiai turėtų tikti. - Nusprendė paskubomis apsičiupinėjęs ir galiausiai pakilo nuo kėdės. Jau žengė link šaldytuvo pagalvojęs, jog būtų protinga ko nors užkrimsti, bet tada prisiminė savo pasiūlymą eiti į užkandinę ir viskas pasibaigė tuo, jog nefilimas apsuko ratą aplink stalą. - Eee, žodžiu, iki ežerų nemažai kelio, tai aš jau ir eisiu. Užsirakink duris, gerai? - Galop pasitrynė sprandą ir pakštelėjęs merginos skruostą nupėdino į koridorių, kur neskubėdamas apsirengė, o tada išėjęs lauk uždarė paskui save duris ir nuėjo apsnigta gatve vis paspirdamas sniegą.

Imala sypteldama linktelejo.
-As irgi tik dabar susimasciau, kad tiek laiko nebuvau viena,-pritare. Trumpai paziurejo i Josh, o tada padovanojo jam toki pati meilu bucini i skruosta. Nejuciomis uzdejo delna ant saules rezginio ir syptelejo - zinojo, kad visada gales jausti nefilima, kas ja kiek nuramino. Kadangi pas Violet pavalge, dabar nejaute jokio alkio, todel letai isslinko is virtuves pries tai dar sutvarkiusi judvieju puodelius. Praeidama pro duris ilgesingai patryne stakta.

Netrukus burtininkė nusileido žemyn vis praleisdama po laiptelį, tačiau niekaip nepaleisdama Josh rankos. Galėjo užuosti virtuvėje garuojančią arbatą ir sumuštinius, patenkinta žvilgtelėjo į vaikiną.
-Net nežinau ar turiu teisę ir bepykti ant tokio nenaudėlio kaip tu,-išreiškė savo apmaudą ir papurtė galvą, tačiau tuoj pat vėl linksmai šypsojosi.-Nejaugi vienas viską sukrovei?-dar pasiteiravo.

Nors Imala leke greitai, visai puikiai susoejo paskui ja lipdamas ir po viena laipteli, mat merginos dideli zingsniai praktiskai prilygo jo vienam normaliam. Po tokio klausimo kaltai syptelejo ir guztelejo peciais.
- Juk ne blogo linkejau, - tepasake, tada linktelejo. - Ten tikrai nebuvo tiek daug darbo. Dabar liko sudeti tik tavo vonios reikmenis, palikau ten pat kuprine, galesi ten viska susiziureti, kai pavalgysim. - Trumpai painstruktavo ir pakstelejes jos skruosta atsisedo prie stalo, i lekste isidejo pora sumustiniu. - Beje, visiskai nelaiku, bet prisiminiau kai ka. Miestelyje yra tokia Martha Botts, galvojau jai perleisti rupinimasi siuo namu. Palikciau jai atsargini rakta kur nors po kilimeliu lauke ar panasiai. Galetumem pervesti pinigus i jos saskaita internetu, kail tau tai? Tiesa, nesugalvoju, kaip daznai reiktu tvarkyti tokia vieta. Karta per menesi? - Pasikrapste galva jau kimsdamas sumustini.

Josh pasiteisino tokiu mielu tonu, kad burtininkė negalėjo neprieiti ir nepaglostyti jo skruosto, o tada visai meiliai pabučiuoti.
-Tu toks mielas... visai kaip pūkuotas kačiukas,-prisiglaudė prie jo tiesiog negalėdama atsilaikyti. Netrukus ir pati pasiėmė savo arbatos puodelį, nusigrobė sumuštinį ir atsisėdo priešais. Ramiai išklausiusi pasiūlymą atsigėrė arbatos ir linktelėjo.-Manau, kartą per mėnesį tikrai užtektų,-pritarė ir atsikando sumuštinio, per kūną nuo tokių pusryčių nuėjo maloni šiluma.-O jei pasiūlytum Violet papildomų pajamų?-kiek pamąstė iki kol sukramtė sumuštinį.

Matydamas, kad mergina atlyzo pergalingai syptelejo ir noriai atsakomai pajudino lupas sioms susilietus.
- Tiek to, sikart galiu pabuti ir pukuotas...svarbu, kad neiseiciau is siu namu su pirmu invalidumo laipsniu, - sukikeno, apkabines ja viena ranka trumpai spustelejo prie saves. Imala uzsiminus apie Violet letai linktelejo. - Zinai, tai puiki mintis. Reikes joms paskambinti, Abbie man viska persakys. Manau, Violet tikrai nepriestarautu. - Syptelejo patenkintas tokia ideja ir uzsigere arbatos.

-Mielasis, tu visada pūkuotas,-papurtė galvą ir plačiai nusišypsojo. Jai Josh buvo ne tik pats gražiausiais ir taip toliau, bet į šį sąrašą dar privalėjo įeiti ir mielumas. Jam pritarus Imala idėjai, ši šyptelėjo ir linktelėjo - buvo smagu kuo nors pasitarnauti. Nieko nelaukdama pabaigė sumuštinį, išgėrė arbatą ir lengviau atsiduso - jautėsi visiškai soti.-Manau, eisiu apsirengti,-ramiai pranešė ir nieko nelaukdama atsistojo.-Indus plaunu aš,-dar pranešė prieš užbėgdama laiptais. Greitai pakeitė savo drabužius į tuos, kuriuos buvo pasilikusi kelionei, vonioje nusiprausė ir atlikusi visas kasdienines procedūras suvertė savo higienos priemones prie Josh daiktų. Buvo keista matyti vonią tokią tuščią, tačiau tuo pat metu ir visai smagu. Paėmusi kuprinę už dirželio nusileido į pirmą aukštą ir padėjo prie savo batų.-Jau pavalgei?-pasiteiravo grįždama į virtuvę.

Vietoj konkretaus atsakymo iskiso liezuvi taip pareiksdamas priestaravima Imala teiginiui. Gincai mielumo klausimu jam visada keldavo juoka.
- Taip ir padaryk, - syptelejes palinksejo ir zvilgtelejo i lekste - dar buvo like pora sumustiniu, kurie merginai isejus jau veikiausiai turejo atitekti jam. - Mhhhm... - Dar numyke jai kylant laiptais ir sukikeno del tam tikro grieztumo tone. Kol burtininke kuitesi virsuje, surinko Violet namu numeri. Paskutine akimirka sudvejojo, tokiu metu jos visada miegodavo. Tiesiog nutare paskambinti veliau ir pratese sumustiniu dorojima, merginai nusileidus kaip tik uzgere paskutini kasni paskutiniu arbatos gurksniu. - Taaip. - Lengviau atsiduses pasitryne pilva.

Imala priėjusi pabučiavo vaikino skruostą ir meiliai sušiaušė plaukus. Palinkusi paėmė lėkštes ir puodelius, nusinešė juos prie kriauklės, o tuomet kiek sustojo, kad atsiraitotų marškinių rankoves - nusprendė juos dėvėti dėl šilumos ir, apskritai, vežtis į miestą.
-Jaudiniesi?-jau pradėjusi indų tvarkymą trumpam pasisuko į Josh.-Man taip keista pagalvoti, kad visai netrukus tu pažinsi mano beprotes drauges, sutiksi patėvį...-lyg ir užsisvajojusi ėmė taukšti. Tvarkymo nebuvo daug, tad netrukus rankšluostėliu iššluostė indus ir padėjo juos į vietas.