Virtuvė

Anael sušvokštė kūnams jau artimiau susilietus. Tikrai buvo užkluptas netikėtai, todėl sukando dantis stengdamasis atgauti savikontrolę. Deivės prašymas arba paliepimas vėl išmušė jį iš vėžių, privertė susvyruoti ir atsiremti į kėdės atlošą, o ypač apsidžiaugti, kad jis išvis ten buvo.
- Eresh, - tyliai suunkštė, suėmęs jos liemenį kiek pajudino kūną pasiimdamas sau šiokią tokią trintį, su palengvėjimu atsiduso. Viskas vyko pakankamai greitai, kad angelui susisuktų galva, jis jau nemanė esąs pajėgus nueiti į daugiau privatumo galėjusią suteikti patalpą.

Ereshkigal nejuciomis sukrizeno ir svelniai susiause garbanas, o tada pagloste barzda. Nuo truktelejimo ir pati pajaute kaip maloni banga nuejo kunu nuo jautrios susilietimo vietos.
-Eime i dusa,-nusprende deive ir atsistojo. Kuri laika ziurejo i ji is virsaus, smulkiais pirstais atsege pirmas marskiniu sagas ir sueme apykakle ir svelniai timptelejo link saves. Si karta ji rinkosi vieta, taciau turejo pripazinti, kad tam itakos turejo ir praeitas kartas, kai jie pilnai nenusirenge. Si karta turejo buti kitaip.

Giliai kvepuodamas pakele patamsejusias akis i kur kas ramiau atrodancia deive. Atrode, kad ji i visa tai ziuri saltu protu, bet Anael tai buvo ne motais. Pakiles prispaude Ereshkigal prie saves alkanai isisiurbe i lupas, neatsitraukdamas pajudejo link duso.

Praeidamas pripyle i arbatini vandens, palikes ji kaisti nupedino link laiptu i antra auksta.

Ereshkigal iejo i virtuve, taciau angelo nebebuvo, todel atsiduso. Isemusi is spinteles puodeli eme ruosti sau karsto gerimo ir smalsiai apsidaire ieskodama kur nors atsirandancio angelo.
-Anaeeeel,-suktelejo, noredama pasiulyti puodeli kavos. Neislaikiusi apsisuko virtuveje, suknele skrido aukstyn,taciau Eresh nepaise, tiesiog mergaitiskai sukiojosi.

Anael nusileido į apačią ir nuėjo į virtuvę, nusijuokė iš besisukančios Ereshkigal.
- Galima prisidėt? - išsišiepė, pradėjo judėti manekeno pavyzdžiu judindamas tik kojų ir rankų sąnarius.

Deive staiga sustojo ir nusijuoke, trumpai linktelejo galva.
-Galima,-sukikeno.-Gersi ko nors?-linksmai pasiteiravo priejusi prie virdulio. Emus verstis garams staigiai uzplike savo kava ir ikvepusi svaigaus aromato lengviau atsiduso.-Man pradeda atrodyti, kad tevyste tavo kaulu ciulpuose,-atsisukusi syptelejo ir bakstelejo i sviesia megztinio medziaga.

Baigęs kvailioti klestelėjo prie stalo, pabarbeno paviršių pirštais.
- Gal šįkart arbatos, visai neseniai gėriau kavos, - sumąstė ir pažiūrėjo į smagią Ereshkigal. - Ir kodėl tau taip pasirodė? - Prunkštelėjo.

Linktelejo ir uzsisuko padaryti puodeli arbatos sau dar laimedama kelias laisvesnes akimirkas apmastymams. Galiausiai abu puodelius pastate ant stalo.
-Na, pirmiausiai tu rupiniesi Josh,-is leto pradejo.-Be to, is karto parupo svetimo kudikio laime. Nezinau, taip tiesiog atrodo,-guztelejo peciais. Kuri laika maise savo kava, ziuredama i juoda skysti, o tada pakele akis ir syptelejo.

Nusičiupęs cukrinę įsikrėtė į karštą arbatą šiek tiek saldumo, vėl atsisėdęs išmaišė.
- Turbūt tai gerai? - nusijuokė iš deivės pastebėjimų. - Daugelį moterų tai atbaidytų. Sužinotų, kad turiu sūnų - iškart neštų kudašių. - Pridūrė stebėdamas Ereshkigal reakciją.

Ereshkigal trumpam prie lūpų prikišo karštą puodelį ir įtraukė aromato, o tada atsigėrė. Pajautė, kaip įkaista gerklė, tačiau nuo to buvo tik malonu.
-Turbūt tai gerai,-pakartojo kiek kita intonacija, kad tai nebūtų klausimas ir šyptelėjo. Nuo stalo sugriebė sausainį ir atsikandusi kurį laiką kramtė, leido angelui pasireikšti.-Nemanau, kad tai labai rūpi moterims. Mano nuomone, dažniau atstumiamos kaip tik motinos. O ką kuris vyras pridirbęs mažai kam rūpi,-gūžtelėjo pečiais.-Bet kokiu atveju, dievų pasaulyje tu būtum trokštamiausias vyras. Na, jei nepaisytume tavo rasės,-sukrizeno.

Anael pasikrapštė galvą, arbata buvo iš žolelių, todėl nupėdinęs prie šaldytuvo išsiėmė pieno ir įpylė į garuojantį gėrimą, šio spalva palaipsniui šviesėjo, kol tapo šviesios kreminės spalvos. Darkart išmaišęs galop gurkštelėjo.
- Nežinau, ar vyrai, ar moterys, daugumai nėra noro rūpintis kažkieno kito atžalomis, - gūžtelėjo pečiais, nurijęs gurkšnį nusijuokė. - Kuo čia mano rasė kliudo? - Apsimestinai liūdnai patempė lūpą.

Deivė trumpam žvilgtelėjo į angelo nugarą, o tada pasirąžė, tada atsipalaidavusi ir vėl ramiai gėrė kavą, vis žvilgtelėdama į sniegą už lango.
-Na, tas tiesa, nesiginčysiu,-galiausiai sutiko su angelu ir linktelėjo.-Tiesiog paprastai dievai nepripažįsta kitų rasių, mieliau renkasi žmones, kadangi jie labai trapūs,-paaiškino ramiu tonu. Ir pati kartais nesuprasdavo, kuo angelas taip žavėjo ir vertė ilgiau būti kartu, leisti laiką dviese.

Galvodamas pasikrapštė galvą ir linktelėjo.
- Vargšai žmogeliai. Jie norom ar nenorom pritraukia visus. Ir dievus, ir angelus, ir visokio kitokio plauko sutvėrimus, - šyptelėjo ir nusižiovavo, jam mieguistumas atsirado kiek pavėluotai. - Ei, bet aš pagalvojau... jei dievai tikri, tai yra daug tokių, kurie turi vienodus titulus. Tarkim, koks nors Hadas ar Anubis taip pat yra su mirtimi siejamos dievybės, tai jūs visi kaip ir bičuliaujatės, pasiskirstot sau auką į keturias dalis kaip draugystės įtvirtinimą? - Kilstelėjo antakį.

-Ką gi, kažkas turi pabūti atpirkimo ožiu,-gūžtelėjo pečiais per daug nemąstydama apie žmonių likimą. Jai, kaip deivei tai menkai rūpėjo.-Ne, dievai netikri,-sarkastiškai vyptelėjo, tačiau netrukus krizeno. Ereshkigal trumpai papurtė galvą ir atsiduso, bandydama geriau paaiškinti situaciją.-Mes turime tam tikrus pasekėjus, kurie aukoja aukas ar kažkaip kitaip stiprina. Todėl mes beveik nesusiduriame, stengiamės nekonkuruoti, nes tai būtų tiesiog destruktyvu. Aišku, viską nupasakojau labai abstrakčiai, tačiau, tikiuosi, pasidarė nors kiek aiškiau,-klausiamai žvilgtelėjo į linksmą veidą.

- Aha, turbūt norėjai pasakyti, kad Anubis turėjo egiptiečius, o Hadas - graikus, - trindamasis smakrą linktelėjo. - Bet, hm... nenoriu įžeisti, bet... vyručiai, juk jau seniai nėra tų tautų, kurios jumis tikėdavo, tai iš kur jūs gaunat aukų? - Toliau landžiai klausinėjo.

Ereshkigal prunkštelėjo iš tokio smalsumo ir ramiai pabaigė gerti kavą.
-Aš esu šumerų deivė, tai man irgi turėtų būti riesta,-ėmė juoktis.-Bet šiaip, aš tiesiog apsilankau toje teritorijoje, pabendrauju su vietiniais. Kartą net skleidžiau informaciją apie save internete. Neįsivaizduoji, kaip išaugo aukų ir susidomėjusių skaičius. Jie tiesiog bijo ir viskas. Jei kas, aš galiu pati pasiimti tai, ko man reikia,-neutraliu tonu išpyškino, lyg visai nepasakotų apie mįslingus žmonių nužudymus.

- Na, turiu pasakyti, kad tai gudrus ėjimas, - linktelėjo, nors įsivaizduojant Ereshkigal kuriančią savo kultą internete jam norėjosi juoktis. - O kaip jūs, pavyzdžiui, žiūrit, į mano tėvą? Na, dievą. - Smalsiai paklausė, buvo tiek susidomėjęs jos kamantinėjimu, kad visai pamišo apie savo arbatą.

Po klausimo deivė ėmė juoktis, palinkusi per stalą smiliumi bakstelėjo nosies galiuką, o tada lyg kačiukui, nematančiam, kad jo dubenėlis pilnas, parodė arbatos puodelį tuo pačiu pirštu.
-Nežinau kaip kiti, tačiau man jis nėra išskirtinis. Tai, kad jis turi bene daugiausiai pasekėjų žmonių, manęs visai nedomina, nepaverčia geresniu akyse,-ramiai paaiškino.- Tai panašu, jei aš tau parodyčiau du pirmus pasitaikiusius žmones ir klausčiau, kuris geresnis. Negalėtum atsakyti, nes visi žmonės yra žmonės. Taip ir visi dievai yra tiesiog dievai,-visai noriai atsakinėjo ir tenkino angelo smalsumą.

Anael trumpam žvilgtelėjo į deivės parodytą puodelį, bet gurkštelėjo gėrimo tik dėl vaizdo, jį kur kas labiau domino atsakymas.
- Hmmm, tai pasirodo, kad dievai ne toki konkurencingi ir pavydūs, kaip galvojau, - nusijuokė. - Iki šiol maniau, kad pasekėjai jiems tas pats, kas žmonėms - pinigai, ir kad galingiausiais laikomi tie, kurie jų turi daugiausiai. - Pratarė jau vėl normaliai gerdamas kiek atvėsusią arbatą. - Ei, o graikai atspėjo tai, kad jūs visai panašūs į žmones? Na, ar turit šeimas ir panašiai. - Nekaltai pasiteiravo.

Ereshkigal niekada nesusimąstė apie tikrą konkurenciją ir norus, ji paprastai tiesiog likdavo nuošalėje ir nesikišdavo į dievų reikalus, jai užteko savojo pasaulio.
-Ne, tu teisus. Jie visiški šikniai, dėl galios padarytų bet ką. Tiesiog pasirinkai labai netinkamą atstovą tokiems klausimams. Paprastai aš tiesiog atsitraukiu ir grįžtu į savo pasaulį arba klaidžioju čia,-deivė išdavė kaip jai mažai rūpėjo kiti, tačiau atsiskleisti Anael kažkodėl nebijojo.-Tikrai taip, atspėjo,-tylomis nusijuokė ir iš klausimo, ir iš atsargaus tono.-Jie turi šeimas, vaikus, sutuoktinius, meilužius ir panašiai. O kokie angelų reikalai rojuje?

Kiek nustebo del to, kad Ereshkigal prisipazino esanti kone atsiskyrele dievu tarpe.
- Nejaugi? As...as maniau, kad tu vos ne ju visu vade, - nusijuoke. - Na, bet jei jie isties toki nevykeliai, tai turbut gerai darai nesiveldama i ta meslyna. - Pritare, mat pats nesipainiodavo i reikalus su aukstesnio rango angelais, ka dar tarnavo rojui. - Tai tu.. turi kokia nors seima? - Smalsiai paklause stengdamasis, kad balsas nuslambetu kuo nerupestingiau. - Hm, angelu reikalai rojuje? Nera daug ka pasakoti. Isivaizduok turinti armija lelyciu ir susidarysi labai gera reikalu vaizda. Visi daro kas jiems liepiama, elgiasi pagal nurodymus, tiesiog neturi jokio pasirinkimo, o jie kitaip ir nenori. - Guztelejo peciais.

Ereshkigal eme garsiai ir linksmai juoktis, tokiu zodziu tikrai nesitikejo.
-Dievai tarpusavy ne tiek daug ir bendrauja. Nebent etninemis grupemis,-galiausiai sukonkretino visus Anael pasakytus dalykus ir lengviau atsikvepe po tokios linksmybiu pertraukeles.-Nezinau ar tai galima pavadinti seima, bet turbut atsakymas turetu buti teigiamas. Na, tai siek tiek suknista ir dar daugiau sudetinga,-apsilaize lupas, nelabai noredama pletoti sia bjauria tema. Tada susikaupusi rinko zodzius ir kaupe juos galvoje.-Tu tikrai nepanasus i ta, kuris klausytu kitu nurodymu,-pagaliau padare isvada. Angelu gyvenimas tikrai atrode nuobodus, visai niurus.

- A, na taip, turbūt tai suprantama, - gūžtelėjo pečiais, deivė padarė gerą išvadą ir apramino Anael smalsumą. Tik linktelėjo pamatęs, kad Ereshkigal ne itin nori kalbėti apie savo tariamus giminaičius. Pagaliau nusprendęs, kad arbatos taip ir neišgers, išpylė šaltą skystį į kriauklę ir išplovė puodelį, po to grįžo prie stalo. - Aha, aš - apsigimėlis. - Tariamai liūdnai pasakė, paskui nusikvatojo. - Beje, kaip manai, tai mes jau grįšim į miestą? - Paklausė kiek pakeisdamas temą.

Ereshkigal stebėdama tokį kasdienišką angelo gestą, atstūmė puodelį nuo savęs, pasiruošdama jį išplauti vėliau. Kažkodėl nenorėjo kelti užpakalio nuo minkštos kėdės, o žvilgsnis svajingai klaidžiojo už lango. Tik netikėtas klausimas sugrąžino į realybę.
-Manau, kad taip,-linktelėjo galva.-Bus sunkumu kaip ir visada, bet geriau, nei visuomet tūnoti vietoje, pragyventi nejudant į priekį,-ramiai paaiškino. Bent jau ji taip mąstė. Pati deivė visuomet stengdavosi prisitaikyti prie žmonių naujovių, nes atsilikimas ją būtų varęs į neviltį. Eresh visuomet turėjo viską išmanyti geriausiai.