Virtuvė - antras

- Kaip matai, virstu kaip dangoraižis, - pavartė akis ir lėtai nušlepsėjo į svetainę.

Imala įėjo į virtuvę ir lyg niekur nieko įsidėjo į lėkštę šiek tiek maisto, atsisėdusi prie stalo vakarieniavo, svarstydama kaip elgsis Josh.

Josh ramiai atkrypavo į virtuvę ir nušvito pamatęs maistą, nosis ir skruostai nuo šilumos jau buvo spėję įrausti.
- Tiesą sakei - tikrai gardžiai kvepia, - pasiėmęs lėkštę prisikrėtė makaronų ir atsisėdęs prieš Imala kaip viesulas kimšo maistą burnon. Turėjo pripažinti, kad šalčiui paspaudus uodegą gerokai išalko.

Imala gūžtelėjo pečiais ir vakarienę tęsė tylomis. Nesiruošė atsitverti tylo siena, tačiau dabar tiesiog taip gavosi. Atsiduso ir šakute stumdė makaronus, lėtai kramtydama. Linksmumas ir piktdžiuga pranyko, jautėsi kiek kalta. Vienas dalykas buvo gerai - Imala paėmė viršų.i

Nerūpestingai ištuštino lėkštę per daug negalvodamas apie tai, kas įvyko. Būdamas lauke keliskart gal ir buvo kiek pyktelėjęs ant Imala, tačiau patekus į šiltas patalpas ir dar prikimšus skrandį maistu tikrai nesijautė nepatenkintas, netgi visai smagus. Neskaitant dalies, kai turėjo nusižeminti prašydamas įleisti vidun, bet apie tai Josh tiesiog užmiršo.
- Mmm, dieviškas skonis. Tas sumuštinis taip pat buvo neblogas, bet karštas maistas po sėdėjimo realistiškame šaldytuve tikrai kažkas nežemiško, - linksmai tarstelėjo. Matydamas, kad mergina neįprastai tyli, vis dėlto nesusilaikė slaptai neįgėlęs.

Ramiai atsistojo ir paėmė abi lėkštes, atsistojusi prie kriauklės plovė, rankomis tekėjo šiltas vanduo. Protą dirgino faktas, kad elgėsi apimta ir užvaldyta savo kietakaktiškumo, nepaisydama, jog tai buvo Josh namas. Tačiau jam tai, rodos, buvo nė motais, nejučiomis sukikeno.
-Džiaugiuosi, kad tau patiko tokia patirtis,-atsisuko plaudama, pakėlusi antakį. Būtų buvę daug šmaikščiau, jei Josh nereiktų slėptis, miestelis turbūt būtų skambėjęs, o visi manę, jog jaunuoliai susipyko. Įpylė šiek tiek vandens į virdulį ir ištraukė puodelį.-Tau jokios arbatos, tai įeina į auklėjimo programą,-paaiškino ir užsiplikė žoleles.

- Hm, kaip čia pasakius... žinosiu, kokiose srityse tave pavojinga erzinti, - prunkštelėjo ir pradėjo suptis kėdėje. Išleido vaikišką, irzlumą geriausiai išreiškusią dejonę. - Neee, tai visai nesusiję dalykai. Ką dar negerai aš padariau? - Liūdnai atsiduso.

Kilstelėjo antakį ir ištiesusi ranką sugriebė už atlošo. Akimirką norėjo truktelėti jį žemyn, tačiau vietoj to pastatė tvarkingai.
-Nori sulaužyti kėdę arba sugadinti grindis?-neutraliu tonu paklausė.-Mane visose srityse pavojinga erzinti, patikėk,-perspėjo ir apsisukusi šluostė lėkštes.-Nuo šiol viskas susiję,-piktai sukrizeno.
Galiausiai pasiėmusi garuojančią arbatą atsisėdo į savo vietą, užkėlė kojas ant kėdės, kad basos pėdos nešaltų, ir žvilgtelėjo pro langą. Žinoma, nebesnigo, tačiau buvo tamsu, o dangus apniukęs, nesimatė žvaigždžių.

Nustojęs suptis sužiuro į Imala, paskui šypsodamasis pavartė akis, bet vis dėlto nustojo suptis. Lyg nuobodžiaudamas pasirėmė smakrą ranka.
- Tuomet kitąkart būtinai perspėk, kada man reikia pradėti bėgti ir slėptis. Užtenka pasakyti junginį "aš susierzinusi", ir kaipmat išnyksiu, - nusijuokė iškėlęs rankas, lyg tuoj bus sušaudytas. Išgirdęs nepasitenkinimą reiškiantį Anael jaunesnįjį suieškojo šaldytuve įprastinės paukštelio užkandos ir nunešęs padėjo šalia pripučiame baseinėlio. Paėmęs žirnį ištiesė jį kiek aukščiau varniuko akių lygio ir kantriai palaukė, kol šis pamatė gardų kąsnelį ir prarijo. Nefilimas negalėjo nepastebėti, kaip greitai padarėlis augo. Jis ne tik buvo didesnis ūgiu, bet ir daugiau valgė, be to, artėjo laikas, kai turės praktikuotis skraidymą.Apie tai pagalvojęs Josh atsiduso. Anael jaunesnysis buvo toli gražu ne pirmas jo augintas paukštelis, tad su tuo patirties turėjo, ir tvirtai žinojo tai, kad priglaudęs plunksnuotą augintinį skraidymo dalies bijojo labiausiai, mat tai išeidavo ne visiems. Toki paukščiukai paprasčiausiai būdavo pasmerkti nevisaverčiam, trumpam gyvenimui, praleistam tarp keturių namo sienų.
Baigęs valgydinti varniuką vaikinas pakilo ir grįžo į virtuvę.
- Žinai, kai buvau lauke, ten taip... toks jausmas, lyg mes vieninteliai likę čia gyventi. Nei gyvos dvasios nemačiau. Po pūgų visada būna keista, netgi kiek nejauku. Žinoma, dviese ne taip baugu, - gūžtelėjo pečiais. Gailiai pažiūrėjo į garuojantį puodelį. - Nagiii, Imala.... tik vieną. Už tas valandas lauke.

Suprunkštė ir toliau sėdėjo įsmeigusi akis į langą, nesivargino net pasukti galvos, nes puikiai suvokė kur Josh pasišalino - girdėjo ir pati. Nežinojo kaip turėtų jaustis po nefilimo drąsaus poelgio, jos bausmės ir lengvumo jausmo, kuris tiesiog skliste sklido iš vaikino. Pasitrynė akį ir atsigėrė jau kiek atvėsusios arbatos.
-Turbūt žmonės išskubėjo į darbus, o po ilgos dienos tiesiog nesinori lįsti į šaltą orą, todėl tai gana logiška. Žinoma, nejauku, tačiau suprantama,-galiausiai žvilgtelėjo į prisistačiusį Josh. Tada sukikeno ir papurtė galvą.-Nė už ką, nenusipelnei. Tos valandos buvo dar ir per mažai,-kyštelėjo lauk liežuvį.

- Na taip, turbūt, - tiesiog gūžtelėjo pečiais, spitrydamas į arbatą. Tikrai būtų buvę visai neblogai justi kažką šilto tekant žemyn gerkle. - Tai kaip man atidirbti už tai? Pratęsti nebaigtą darbą? - kiek nevykusiai, nervingai nusijuokė. Visai kita buvo apie tai užsiminti įprastinio pokalbio metu, nefilimas akimirkai užsisvajojo prisiminęs nepadorų garsą, išsprūdusį iš Imala lūpų, burna nejučia išiūvo. Grįžęs į realybę papurtė galvą ir pasijutęs nejaukiai apsidairė aplink, lyg kažkas būtų galėjęs perskaityti nešvarias mintis.

Kilstelėjo antakius ir vos neužspringo arbata, išgirdusi tokį pasiūlymą. Galiausiai susitvardžiusi nurijo ir užkišo išsidraikiusius plaukus už ausų, nusivalė ašaras akių kampučiuose.
-Ne, manau, to neprireiks. Kaip ir leidai suprasti, jog tau tokie darbeliai nereikalingi,-gūžtelėjo pečiais, nusukusi veidą, nes norėjo prunkšti, vos ėjo susilaikyti. Pagal idėją turėtų pasirodyti kuo rimčiau kalbanti, tačiau juokas nenumaldomai ėmė viršų ir po kiek laiko Imala trumpai nusijuokė, atsistojusi nunešė puodelį prie kriauklės, vis mesdama žvilgsnį į Josh veidą.

Sutrikusiomis akimis pažiūrėjo į ją, kurį laiką net nežinojo, ką į tai atsakyti. Galvoje paprasčiausiai nesisuko jokios mintys.
- Ei, aš tik pajuokavau! - pabandė pasiteisinti ir beviltiškai skėstelėjo rankomis

Nesusilaikiusi dar kartą nusijuokė ir atsisukusi tyrinėjo sutrikusį veidą.
-Tai juokavai, m?-provokuojančiai paklausė.-Tuomet nori?-lėtai prisiartino prie vaikino ir perbraukė skruostą.-Ir reikia?-pasimuistė taip, kad klubu stumteltų jį, kliudytų ir kiek sujudintų jautresnes zonas. Guviai šypsojosi, pagavusi žvilgsnį.-Bet... aš persigalvojau,-staiga atitraukė rankas ir apsisuko. Mažais žingsniais nuėjo prie stalo ir tiesiog pasirėmė.

Pakėlė akis sulaukęs klausimo. Norėjo palinksėti, bet jai pradėjus artintis tiesiog keliskart sumirksėjo, nuo prisilietimo blakstienos virptelėjo. Pajudintas nurijo seiles ir greitai kvėptelėjo, į paviršių pradėjo kilti nekantrumas. Josh jau tiesė tiesiog niežėti pradėjusias rankas, bet tą pat akimirką viskas baigėsi taip greitai, kaip prasidėjo. Nefilimas kurį laiką tiesiog sėdėjo sunkiai suvokdamas, kas įvyko. Tai buvo kažkas naujo ir nematyto - anksčiau nei vienas niekada neatsisakydavo užsiimti seksualine veikla, tad negalėjo savęs kaltinti, kad pajuto lengvą irzulį. Papurtęs galvą išpūtė orą ir vis dar kiek nustebęs atsilošė kėdėje.
- A-aha... gerai... - galiausiai sumurmėjo ir vis dar nustebęs žiūrėjo į ją.

Nusijuokė išpūsdama orą per nosį ir kelias akimirkas mąstė. Planai, bausmės lyg ir baigėsi, Imala nelabai suvokė ką turėtų daryti dabar. Bandydama išvaikyti mintis ir duodama sau laiko apmąstyti naują veiksmų seką, ramiai išplovė puodelį ir nuvalė spinteles, o tada perėjo prie stalo. Žinojo, kad Josh vis dar čia ir jis yra toks pat sutrikęs, tad jautėsi keistai. Iš pradžių jai nepatiko mintis, kad galbūt tokioje pozicijoje, bandant pasiekti visus keturis stalo kampus, pro marškinėlių apačią vis švysteli mergaitiškai taškuoti apatiniai, tačiau supratus, kad tai priduos erzelio ir nekantrumo, nebandė kuo nors prisidengti.

Galiausiai atkutęs atsikrenkštė norėdamas kiek pravaikyti tars miglos debesį apnikusias sunkias mintis. Kurį laiką sėdėjo stengdamas save nuraminti racionaliomis, savaime suprantamomis mintimis. Žinojo, kad negalėjo ir nenorėjo priversti Imala ką nors daryti prieš jos valią, bet prieš akis švystelėjęs apatinių kraštelis Josh privertė patempti apatinę lūpą ir atsidusti.
- Aš gal Keitei paskambinsiu. Taip, visai buvau pamiršęs, - sulemeno ir paėmęs telefoną greitai išsinešdino.

-Aha, gerai,-pratarė ir pabaigė darbą.
Atsiduso likusi viena ir patrynė akis. Dabar jau pati gerai nežinojo ką darė ir ko norėjo pasiekti provokuodama Josh. Atkeršyti jam, taip, tačiau tikrai netroško, kad viskas virstų itin nepatogia situacija abiems, turbūt, žiūrint iš vienos pusės, būtų lengviau ir mažiau nesklandumų jiems tiesiog viską pratęsus. Tačiau kaprizai buvo kas kita, neleidę nusileisti ant žemės. Nieko galutinai nenusprendusi tiesiog atsisėdo ant kėdės.

Grįžęs virtuvėn padėjo ragelį į vietą ir šypsodamasis pasisuko į Imala.
- Gal norėtum pasidairyti pro teleskopą? Naktis atrodo graži, gal kokią planetą užtiktume. Jau seniai naudojausi tuo prietaisu, - pasiūlė mąsliai trindamasis skruostą.

Išgirdusi balsą, nejučiomis krūptelėjo, o tada pasuko galvą. Žvilgsnis pats nukrypo į šaltą vakarą, o tada į giedrą Josh veidą. Patenkinta šyptelėjo ir palinksėjo galva.
-Būtų puiku,-galiausiai pratarė.-Tikiuosi, nenaudojai to siaubingo prietaiso kaimynėms šnipinėti,-nesusilaikė neprikišusi ir susijuokė. Vien įsivaizduoti senus kūnus buvo gana šmaikštu, tačiau idėja, kad kas nors paslapčiomis galėtu juos stebėti, iš vis, net ir mintyse, skambėjo absurdiškai.

- Teleskopas - tai ne žiūronai, mieloji, - pamokomai pagrūmojo pirštu, bet apmąstęs jos mintį nesusilaikė ir nusijuokė. - Eikš, parodysiu tau žvaigždes. - Tai skambėjo lyg eilutė iš romantinio filmo, tad paėmęs ją už rankos ir nusitempęs į viršų vis krizeno.

Nusileides i apacia, Josh pirmiausia prikrove i zidini daugiau medienos ir vel uzkure. Ugnis per nakti buvo spejusi uzgesti, tad namuose jaute esant vesu. Kai vel girdejo jaukiai spragsincias pliauskas, nuejo i virtuve ir pasere nerimstanti Anael jaunesniji. Paskui nuejes i virtuve ijunge plytele ir supylesi i inda piena uzdejo kaisti. Skysciui kiek susilus, pripyle i ji smulkintu aviziniu dribsniu ir eme juos maisyti, proceso metu vis paragaudavo. Kai maistas pasieke jam patinkant tirstuma ir kietuma, isjunge ugni ir sukrete kose i du dubenelius. Is spinteles isemes saulegrazu seklu pakeli paseme ju dideliu saukstu ir apibarste dribsnius. Padejes atgal, po vieno didelio zingsnio atsidure prie saldytuvo. Susirades saldytu melyniu dezute padejo ja salia dubeneliu, dar susirado kazkur uzkista klevo sirupa. Apibarstes ir apipyles dribsnius ir siais ingredientais dar paeme du saukstelius, sudejo viska ant padeklo ir isejo.

Josh nusileides i apacia nuejo i virtuve, atveres saldytuva eme pirstais barbenti sau per smakra mastydamas, is ko deretu gamintis vakariene.

Bėgo žemyn laiptais greitai, peršokdama per keletą ir galiausiai pribėgusi prie Josh iš nugaros, kilstelėjo vieną kelį ir bakstelėjo užpakalį.
-Čia tau už tai, kad norėjai palikti mane vieną,-vaidindama pikčiurną pasiaiškino.

Krizendamas pasuko galva i ja ir pasikrapste pakausi.
- Vis tiek buciau grizes. Taigi, kaip manai, kas siandien bus musu auka? - kilstelejo antakius.