Virtuvė - antras

- Ne, su šituo namu skirtis tikrai nenorėčiau, bet man tiesiog sunku suvokti, kaip ten viskas veikia, - atsiduso, rankos apsivijo jį glaudžiantį kūną. - Kažkada man aiškinai, kad esi nemokyta, Imala. Ar tai knygos? O gal vėl aplinkos padarinys? - Sukrizeno, vis dar jos nepaleisdamas pradėjo lėtai žingsniuoti ratu, tarsi šokdamas kažkokį nevykusį valsą.

-Klausk, viska paaiskinsiu,-sukikeno, nes puikiai zinojo, jog i viska atsakyti butu sunku.-Nezinau,-guztelejo peciais.-Na, mokyklos nepavadinsi labai lavinancia vieta, tad manysim, kad aplinkos padarinys, gerai?-nusijuoke. Pritardama jam vis zingsniuodavo pagal ilgas kojas, prisiglaudusi, klausydama sirdies tuksenimo.

- Noriu pasakyti, kad gal ir suprantu, bet man sunku tai įsivaizduoti, kai nesu visko matęs savo akimis. Ai, sunku paaiškinti, - iš pradžių kalbėjo susikaupęs, bet paskui tiesiog pasidavė ir sukrizeno. Darkart žvilgtelėjo į laikrodį, net nepastebėjo, kad jau tuoj keturios. Tada darkart pažūrėjo į telefoną. Vis dar jokios žinutės. - Na, mums jau reiktų ruoštis paimti siuntinį. Tau gal vertėtų kiek šilčiau apsirengti, o aš vis dar nenusiprausiau. Lauk manęs svetainėje, gerai? Ai, gal galėtum pamaitinti Anael jaunesnįjį? Regis, jis jau prabudo. - Prieš atsitraukdamas darkart pabučiavo Imala ir šyptelėjo, tuomet nužingsniavo į antrą aukštą.