Quinn kambarys

- Ačiū, Foster, - murmtelėjo ir patogiai susirangė ant lovos. Galva buvo apsunkusi, mintys miglotos, ji pagaliau užmiršo visus reikalus, turėtus su Josh ir visa kita, kas nedavė ramybės.

Foster gūžtelėjo pečiais ir pažiūrėjo kaip ji ramiai užmiega. Tada tyliai išsliūkino iš kambario, už nugaros uždarė duris.

Adriel kietai miegojo giliu, besapniu miegu ir jėgos pamažu ėmė atsistatinėti. Josh nesunkiai rado namą tankmėje sekdamas savo ženklo trauka, ramiai atidaręs duris lyg niekur nieko užlipo į antrą aukštą ir atsistojęs šalia angelės sukryžiavo rankas ant krūtinės. Pakėlęs antakį įsiskverbė į ypač pažeidžiamas mintis ir ėmė kurti košmarus, merginos mintyse vėl ėmė kartotis nuotykis su nelaimingąja zombe ir ji vis dar miegodama susirietė į kamuoliuką, delnuose sugniaužė patalynę. Kažką baimingai murmėdama Adriel pradėjo vartytis, akių vokai trūkčiojo tarsi angelė priverstinai būtų bandžiusi atsibusti iš gilaus miego. Josh vis spaudė ir spaudė sapną, pastoviai kartojo į upę virstančios zombės atvaizdą dešimt kartų, dvidešimt, šimtą, kol mergina neišlaikiusi atsisėdo išpilta šalto prakaito ir paraudusiomis akimis gaudydama orą, visa drebėjo.
- J-Josh? - nurijusi seilę pasitrynė akis galvodama, kad tai netikra.
- Mmmhm, teisingai, - nefilimas atsiduso ir pasitrynė smilkinį, šįkart buvo kažkaip sunkiau ją kankinti. - Ką tu sau manai miegodama? Tai juk taip žema, taip žmogiška. - Nesusivaldęs prikišo.
- O ką tu sau manai versdamas mane žudyti zombę, paskutinę zombę, kuri norėjo išgyti nuo pačios savęs? - pavargusiu balsu pasakė piktai į jį žiūrėdama, atsikėlusi nuo lovos rankoje jau gniaužė savo durklą. - Maniau, tau rūpi žmonės. Dėl to man ir liepei ją nužudyti?
- Ne visai taip, - Josh trumpam žvilgtelėjo į durklą jos rankoje. - Supranti, kad nuo to nieko geriau nebus? Kai tu man skoloje, esu apsaugotas tokios magiškos galios, kuri tave akimirksniu nušluotų nuo žemės, jei mane nužudytum.
- Kodėl man liepei ją nužudyti? - ji atsisėdo atgal ant lovos, lyg neturėtų jėgų veltis į tokį pokalbį.
- Nes norėjau tau parodyti, ką praradai, - Josh atsisėdo šalia jos ir žiūrėjo pro didelį langą. - Mačiau, kad tu puolusi. Akimirką buvau įžiūrėjęs tavo sparnus. Reiškia, jau nebesi laukiama rojuje. Na, tavo pirma užduotis buvo įžanga į gyvenimą šioje žemėje, Adriel. Aš tau tik padedu suprasti, kaip čia viskas sujaukta ir neteisinga. Kiekvieną dieną įvyksta šimtai panašių incidentų, kaip su ta zombe. Miršta nekaltieji. Mane taip siutina tai, kad atsiranda tokių, kurie jaukų prieglobstį išmaino į tai. - Nefilimas plačiai mostelėjo rankomis lyg norėdamas aprėpti visą žemę. - Žmonės yra bjaurūs, suteršti padarai. Jie nuodija.
- Tu juk suvoki, kokia nesveika vizija tai yra? - sutrikusi pažiūrėjo į Josh, akimirką pagalvojo, kad jam turbūt ne visi namie. - Tu man rodai ne gyvenimą žemėje, tu man rodai savo paties primestą gyvenimą. Aš ne taip ir trumpai šioje žemėje, kad suprasčiau, kaip veikia vieni ar kiti dalykai.
- Ar ne? Ir kiek tu laiko čia esi? Savaitę? Metus? Aš čia praleidau tūkstantmetį, - susiraukęs pasakė.
- O aš žinau, kas čia praleidę ilgiau nei tu. Ir jie visai nepanašūs į tave, - kiek pyktelėjusi atsistojo ir atsistojo per saugų atstumą nuo nefilimo. - Ko tau čia reikia? Antro darbo? Greičiau klok visą reikalą, noriu kuo greičiau baigti.

- Nori atlikti antra darba? - Josh syptelejes pakilo nuo lovos, priejo prie Adriel ir ranka suemes jos smakra kilstelejo virsun. Vel sukures Quinn atvaizda zenge dar arciau jos. Adriel susiguze ir nusisuko.
- Ne. As negaliu, - sudrebejo ir atsitrauke. Iliuzija isnyko, Josh paniures ziurejo i ja.
- Zinai, as tau bandziau viska palengvinti, bet zinoma, tau geriau zudyti save isgydyti bandancia nekalta zombe, negu padaryti toki suknistai nereiksminga dalyka. Matai, zeme pradejo ir tave veikti. Pradejai per daug demesio kreipti i savo nereiksmingus jausmus, kurti nuosava morale.
- As turiu teise atsisakyti vieno darbo, - Adriel atsidususi nukirto jo piktu zodziu srauta.
- Ha, na ir gerai. Lauk jo, nesulauksi. Palauk, neuzilgo pati ateisi pas mane ir prasysi to, ko atsisakei, - nefilimas piktai drebe. - Bet gerai, kadangi atsisakei, man reikia ikvepimo naujam darbui. Kodel tau neaprodzius man situ namuciu? - Nelaukes jos atsakymo pagriebe angeles ranka ir issitempe.

Quinn įėjo į kambarį. Galėjo užuosti, kad čia buvo kažkas svetimo. Suirzęs atvėrė langą ir trinktelėjo duris už nugaros. Atsigulė ant lovos tiesiog su drabužiais ir spoksojo į lubas juodomis akimis.

Anael pravere duris ir iskiso galva. Zvilgtelejo i demona.
- Sefe, nepriestarausi, jei pasikvieciau kai ka vakarienes? - syptelejo.

Quinn žvilgtelėjo į Anael ir kilstelėjo antakius.
-Aa, turbūt ne,-po kelių akimirkų ištarė ir atsisėdo, atmetė atgal plaukus.-Gal galiu žinoti kas ateis? Beje, ar sukviesi kitus?
Atsistojo ir persibraukė rankomis drabužius, užvėrė langą.

- Mano sunus ir jo, kchem, drauge, - issisiepe. Guztelejo peciais. - Nezinau, jie gali prisijungt jei tik nori.

-Sūnus?!-ėmė kvatoti. Po kelių akimirkų pagaliau nurimo.-Na, šiaip ar taip turbūt reikėtų visus supažindinti. Jau pradėjote ruošti maistą?
Quinn kiek atkuto, jam patiko įvairios vakarienės, kuomet galėdavo pasirodyti svetingu šeimininku.

- Aha, - isdidziai ispute krutine. - Ee, tiesa sakant, tai nebuvo suplanuotas kvietimas. Tad ne. - Smiliumi pakase skruosta.

Quinn vis dar krizeno po nosimi.
-Klausyk, aš paruošiu valgyti, o tu sukviesk visus, kad pasiruoštų ir susirinktų prie stalo,-pasiūlė.

- Man tinka, - suciulbejo ir iskart dingo.

Demonas dar pasirąžė ir žvilgtelėjo į drabužius. Nusprendęs pasaugoti brangius audinius, persirengė į šortus ir baltus marškinėlius. Viską sukabinęs išėjo.

Quinn įėjo į kambarį. Nusirengė marškinėlius, juos pakeitė puikiais marškiniais, o šortus - juodais džinsais . Susišukavo plaukus ir apsirengė tamsiai mėlyną švarką, kuris buvo gana laisvo stiliaus. Pasipurškė kvepalų ir išėjo.

Iejes i kambari persirenge i juodus dzinsus ir tamsiai zalius marskinelius, istrauke megstama striuke ir susisukavo, pasikvepino. Pasisalino.

Iejusi i kambari pravere spinta ir perzvelge savo drabuziu kruvele. Nusimetusi suknele apsiove paprastais melynais dzinsais, apsirenge pirmus pasitaikiusius marskinelius ir zaliai bei melsvai languotus marskinius, juos uzsisagste ir ant virsaus apsivilko zalia liemene. Nusikabino nuo pakabos juoda paltuka auksta apykakle ir pasieme pilka salika, galiausiai isejo.

Demonas uzlipo laiptais i virsu ir nuejo i savo kambari. Si karta aklinai uz nugaros uzvere duris, taciau pirmiausiai prisiartines prie lango ziurejo i apsnigta miska. Dziaugesi, kad sviestuvai prie uzsalusio ezero nesieke jo teritorijos, negadino naturalaus misko paslaptingumo. Nusitrauke marskinelius, issinere is kelniu ir viska sulankstes sudeliojo i didziule spinta. Po keleto akimirku kuitimosi stalciuose, apatinius pakeite tamsiai melyni maudymosi sortai. Nuejes i vonia dar pasigriebe sausa ranksluosti ir grizo i apacia - pas padarus.

Quinn uzlipo laiptais ir kirto tiesiai dvidurio iejimo link, paskui save vesdamasis ir Adriel.
-Tai kaip manai, uzmigsi pati ar reikes atidaryti diskusiju arba sporto kluba?-besijuomdamas pasiteiravo.

- Manau, sporto klubui čia kiek per mažai vietos. Bet... man ne pats miegas sunkioji dalis šiuo metu, - papurtė galvą, poilsiui buvo pasidavusi tik vieną kartą, ir tai su drabužiais. - Na, čia turbūt irgi reikia laikytis kažkokių visuomenei priimtinų taisyklių. Turiu omeny, žmonės juk nemiega nuogi? - Kiek abejingai paklausė.

Quinn eme juoktis nuo tokio klausimo ir rimtos israiskos derinio, kuri laika linksmai kvatojosi.
-Jeigu nori - galim miegoti lengvi,-vis dar kiek nelygiu balsu pratare.-Taciau siaip zmones iprastai miega su placiais, patogiais drabuziais. Marskineliais, pizaminemis kelnemis ir panasiai,-jaute kaip nuo juoko buvo iskaude skruostai, kiek pajudino apatini zandikauli ir be dideliu ceremoniju nusitrauke marskinelius.

Kaip visada klausiamai žiūrėjo laukdama atsakymo, kol demonas linksminosi. Jį gavusi linktelėjo, nuėjusi prie spintos atidarė duris, akimis greitai permetė turimus drabužius ir pagal demono žodžius išsirinko laisvesnius, platokus marškinėlius kurių niekada nenaudojo. Per daug negalvojusi pakeitė dabartinį megztinį ir po juo buvusius marškinėlius išsirinktais ir nusiovė džinsus įtemptai mąstydama, ar viską gerai daro. Kol kas ganėtinai patenkinta įsmuko apklotu.
- Ar taip gerai? - kiek nekantriai paklausė.

-Taip, viskas gerai,-linktelejo galva. Pats pasikeite dzinsus i minkstas pizamines kelnes ir atsigule angeles pasoneje.-Nelaikyk manes iskrypeliu, taciau siulyciau pasalinti liemenele,-eme juoktis.-Apskritai, nesuprantu kaip jus, moterys, iskenciate ta siauba. Juk niezti, nepatogu, spaudzia. Kazkoks siaubas. Vien del to bijociau listi i moters kuna,-krizendamas kalbejo. Kiek nustebo, kad Adriel uzteko suvokimo tiesiog pasirinkti paprasciausio demono siulyto dalyko. Ji vis tobulejo.

- Hmmm, na gerai, - linktelėjo, iš tiesų nepagalvojo nieko blogo, mat tokius dalykus vis dar vargiai suprato. Vis dėlto prisiminusi vieną žmogišką gudrybę pirmiausia atsisėdo, tada pakišo rankas sau po marškinėliais ir atsegė liemenėlės sagtį, tada pro abi rankoves ištraukė petnešėles ir trumpam išslydusi iš po apkloto padėjo ją šalia kitų apklotų, po to vėl grįžo į savo vietą. - Aha, aš irgi bijojau. Ten, viršuje, jau buvo pradėtas svarstyti klausimas, kad moterimis būtų nesinaudojama, nes jos per daug sudėtingos. Bet tokiu būdu mažėja grėsmė, kad padaugės nefilimų. Iki šiol nežinau, ką jie nusprendė. - Kurį laiką tylėjo mąstydama. - Žinai, kai pagalvoji, miegas toks keistas dalykas. Dabar mes apsirengę specialiais miegojimo drabužiais gulim ant specialiai miegojimui skirto paviršiaus ir kelias valandas gulėsim komai prilygstančiai būsenai visą laiką haliucionuodami. - Pasuko galvą į jį ir lėtai sumirksėjo.

-O kaip dabar jautiesi jame?-paklause samoningai ignoruodamas dali apie dangu ir jo svarstymus. Zinojo, kad tai buvo kvaila ir paika, kadangi moteriskas kunas taip pat turejo tam tikru privalumu skirtingoms situacijoms. Ramia tyla nutrauke negarsus demono juokas.-Zinai, kai tu viska sitaip sudelioji, tai is tiesu atrodo gana keista,-pripazino.-Bet paziurekim i viska is kitos puses,-istieses ranka prisitrauke ja prie saves.-Miegojimas - taip pat sokia tokia atsipalaidavimo forma. Tai daryti malonu ir paprasta, nereikalauja kazkokiu specialiu dalyku ar irangos. Zinoma, abu puikiai issiverstume ir be to, taciau noriu, kad tu viska imtum dar geriau suvokti, nemaytum lovos kaip dalyko skirto nesvankiems dalykams. Ji dar ir poilsiui,-ramiai isdeste.

Adriel kurį laiką svarstė.
- Niekada apie tai nesusimąsčiau. Na, jei reikėtų atlikti pareigas, jis gležnas ir nepatvarus, bet tai jau praeitis. Todėl neturiu kuo skųstis, bent iki šiol, - nusprendė, sugniaužė vienos rankos paštaką į kumštį lyg netikėtai prisiminusi, jog geba tai daryti. Šalia pajutus žmonių kūnams tikrai nebūdingą šilumą, visuomet primenančią apie Quinn tikrąją prigimtį, ramiai iškvėpė orą ir kiek sulenkė kojas, įsikniaubė į tvirtą krūtinę. - Kad ir kaip bebūtų keista, mano protas ne toks primityvus. - Šnarpštelėjo po tokio pamokymo. Paskui kiek pamąsčiusi vėl pakėlė galvą. - Ką tu darai, jei susapnuoji košmarą? - Paklausė.