Quinn kambarys

Quinn palinksejo galva, svarstydamas jos zodzius.
-Svarbu surasti sau tinkama inda, kuriame jaustumeis gerai,-tiesiog padare isvada. Silti pirstai eme kutenti spranda, rodydami susimastyma.-As nesakau, kad jusu mastymas visiskai primityvus. Jis tiesiog siauras. Angelams visi daiktai paprastai turi viena paskirti. Taisykle ir viena salyga. Tarkim, jei kazkas yra demonas - jis turi mirti. Viskas baigta, tokia tvarka,-ramiai argumentavo toki savo perspejima, o tada atsikrenkste ir tyliai sukrizeno.-Kadangi baisiausi dalykai yra realybeje, ne sapnuose, as tiesiog apverciu ant kito sono ir miegu toliau,-nusijuoke.

- Taip, galiu pasakyti, kad tu puikiai tai perpratai, - linktelėjo sutikdama su jo žodžiais, paskui kurį laiką patylėjo. - O jeigu tai hiper realistiškas košmaras? Toks, po kurio prabudus dar kelias akimirkas jauti gerklę veržiančią baimę ir instinktyviai apsidairai aplink, kad įsitikintum, jog visa tai tik sapnas, nes jame visos spalvos tokios tikros. Toks, kurį sugebi atsiminti dar kelias dienas - ne tiek patį sapną, kiek jaustus jausmus, metališką skonį burnoje. Arba toks, kurį supainioji su tikrais įvykiais... - Kiek kitaip pertreikė savo klausimą norėdama kapstyti toliau.

-Adriel, nenori nieko man pasakyti?-issklausius jos zodzius kelioms akimirkoms isivyravo tyla, iki kol demonas nusprende prakalbeti.-Tu nieko negali padaryti, tiesiog tiketis, kad pamirsi taip greitai, kaip imanoma,-atsiduso Quinn, ranka glostinejo peti, pirstus pakises po trumpa marskineliu rankove.-Jeigu toks sapnas tave uztiktu, o jie buna itin retai, as pasirenges ir pasiryzes buti prikeltas nakti. Sutariam?-is balso intonacijos buvo galima girdeti, jog jis syptelejo.

- Tiesiog pirmas kartas, kai miegojau, buvo siaubingai nemalonus, - atsiduso suvokusi, kad gal pernelyg vaizdingai viska nupasakojo. - Na...gerai. - Kiek dvejodama galu gale sutiko. Nenorejo prisipazinti, kad is dalies bijojo ne tik to, kad gali pasikartoti buves scenarijus, bet ir per daug atitolti nuo tikrosios savo prigimties. Nors jau nebebuvo visavertis angelas, miegas atrode toks zemiskas dalykas, slaptai jai norejosi tureti bent menka rysi su buvusiu gyvenimu. Dievo tarnai niekada nemiega, kad galetu saugoti ir kitus, ir save.

-Dabar bus gerokai malonesnis, prižadu,-tamsoje švystelėjo balti dantys. Net buvo gėda prisipažinti, kad į galvą įkyriai lindo dar viena mintis kaip iš tiesų padaryti tą miegą malonų, tačiau grūdo tokias nešvankybes kuo toliau.-Klausyk, Adriel. Jeigu tau nepatiks miegoti, nebūtina tai daryti. Tiesiog tai puikus atsipalaidavimo būdas. Prabudęs jautiesi pilnas jėgų ir pasirengęs įvykdyti kokią nors naują nesąmonę,-ramiu tonu išdėstė ir trumpai nusijuokė.

- O jei atsitiks kas nors blogo? Kol mes miegosim, - snirpstelejo siekdama pasikasyti niezincia nugara, kur ties abiejomis mentimis i oda buvo ireztos dvi linijos.

-Blogi dalykai nuolat nutinka,-gūžtelėjo pečiais. Pastebėjęs jos sukrutėjimą tyliai sukikeno ir pakišo ranką po marškinėliais, aptarnavo Adriel.-Jeigu tau nuo to bus ramiau - dauguma padarų miega ir mes esame viduryje miško, siaučiant pūgai, tad niekas tikrai čia neužklys. O jeigu taip atsitiktų, patikėk manimi, grįžtų namo paštu. Dalimis,-lyg niekur nieko šnekėjo, pirštais trindamas įspaustą odą.

- Gal as... na... - nelygiai kveptelejo ir keistai numyke, mat sparnu augimo vieta ant nugaros, dabar kiek stipriau lieciama Quinn pirstu, buvo jautri ir nuo kiekvieno spustelejimo priverte kuna maloniai suvirpeti ir kiek suspurdeti per stubura nuvilnijant maloniai srovelei. - G-gerai jau, pabandysiu. - Galiausiai nusileido stengdamasi ignoruoti tai, kas dejosi zmogiskame kune.

Quinn užmerkė akis, pirštai ramiai judėjo po marškinėliais.
 -Pagaliau nusprendei nusileisti miegui,-nusijuokė. Demonas nesuprato ir net nepagalvojo, kad Adriel tokie menki judesiai galėjo sukelti dvejopus pojūčius, elgėsi tiesiog draugiškai. Ištraukęs ranką, paliko ją ant nugaros, tiesa, ne ant apnuogintos. Nusprendė palaukti kol jos kvėpavimas išsilygins,o akys užsispaus, kad galėtų sergėti miegą.

Lengviau atsiduso viskam nurimus, nors dalis pasamones prasyte prase veiksmu tesinio.
- Bet jei kazkas bus ne taip, ispirsiu tau, - sunarnejo ruosdamasi miegui, po apytikriai desimties minuciu jau miegojo.

Quinn ėmė kikenti.
 -Gerai,-tyliai pratarė nustojęs tai daryti, pažiūrėjo į ramų veidą, iš lėto grimztantį į miegą. Pamatęs, kad ji nurimo, dar kurį laiką stebėjo ir tikrino ar viskas gerai. Po pusvalandžio užmigo ir pats.

Adriel atmerke akis ir letai sumirksejo kelis kartus, per nakti kunas buvo keistai issiklaipes - viena koja sulenkta, rankos sudetos virs galvos. Tingiai pasiraziusi pritrauke kelius prie krutines ir gulejo susirietusi. Nakti lyg ir neivyko nieko blogo, tad lengviau atsikvepe.

Quinn kurį laiką dar miegojo, nors pajutęs kiek kitokį Adriel sujudėjimą, prasibudino. Gal po dešimties minučių atvėrė juodas akis ir apsidairė kambaryje, žvilgsnis užkliuvo už angelės, kuri lyg ir slėpėsi nuo pasaulio.
-Pabudome ir kelkimės,-kiek užkimusiu balsu pratarė.

- As jau kuri laika atsikelusi, Quinn, - tyliai nusijuoke ir apsiverte ant kito sono, tada pramankstino koju pirstus ir atsisedusi ant lovos krasto darkart pasiraze, galu gale captelejo kelnes ir pradejo rengtis. - Sikart isvengei smugio, pasaulis lyg ir nesugriuvo.

-Oho, tu tiesiog herojė,-pašaipiai mestelėjo ir pats sukrizeno. Vis dėlto, nesijudino, sunėrė rankas už galvos ir stebėjo smulkią figūrą, judančią visiškai laisvai, besiruošiančią apsirengti. Akys kliuvo už nuogų šlaunų, to paneigti negalėjo, tačiau tai buvo labiau iš smalsumo, nei kokių nors nedorų troškimų.

- Taip, bet sikart surizikavau, - menkai syptelejo, ant pedu uzsimovusi siltas kojines puostas kalediniais ornamentais pajudino pirstus. Nors siluma jai nebuvo kazkas svarbaus, toki dalykai kele keista jaukumo jausma. - Ar sapnavai ka nors? - Pasiteiravo.

Quinn smalsiai žvilgtelėjo per petį į angelės apsirengimą ir sukrizeno.
-Kvepia Kalėėėėėėdomis,-nusijuokęs pratarė.-Ne, o tu? Spėju, dabar papasakosi kokią nors angelišką keistenybę arba šaltu veidu pasakysi angelai nesapnuoja,-ir pats pavaizdavo šaltą angelišką balsą, emocijų trūkumą veide.

- Kaledos kvapo neturi. Bet pripazink, graziai atrodo, - apgyne savo pozicija kojiniu klausimu, paskui eme juoktis is itikinamos vaidybos. Trumpam persikele i vonia ir apsirenge marskineliais ir nauju apdribusiu megztiniu. - Sapnuoja, bet as taip pat nieko nesapnavau. Taip dar geriau. - Vel parsiradusi paaiskino.

Quinn ėmė prunkšti, tačiau nieko nesakė ir per daug neaiškino Adriel savo žodžių žaismo. Jos smegenys būtų tiesiog sprogusios, jei demonas suteiktų per daug informacijos.
-Tik nesugalvok jų dėvėti vasarą,-vis dar kvatodamas patarė ir žvilgsniu nusekė Adriel. Kiek pasirąžė ir išsiropštė iš lovos. Kadangi buvo tingus, be to, niekur neplanavo judėti bent kurį laiką, pasitenkino būti pasipuošęs tik pižaminėmis kelnėmis. Paklojo lovą.-Gyveni ir mokaisi,-mestelėjo jai atsisukęs.

- Hmm, isidemesiu tai, - linktelejo, apsisukusi zvilgtelejo pro dideli langa, puga jau buvo nurimusi. - As keliuosi i apacia, gerai? - Dar zvilgtelejo i ji ir issinesdino, daugiau kambaryje lyg ir nebeliko kas veikti.

Quinn guztelejo peciais, leisdamas jai pasisalinti is kambario. Dar kiek pasitvarkes ir pats nuseke ja.

Isivedusi Quinn i kambari nupedino prie spintos, eme kuistis savo drabuziu kruveleje. Atlikti tokius lengvus, paprastus, kasdieniskus veiksmus Adriel buvo savotiska atgaiva, tai teike saugumo jausma.
- Pirmiausia nuo sienos nusikeliau salia tavo namu. Gatve atrodo tikrai neblogai,net negaletum pasakyti, kad pro ten prauze karas, jei ne kaimynysteje esancius namus uzgrobe benamiai. Tiesa sakant, tavo bustas turbut ten geriausios bukles. Uztat praeiviu kur kas daugiau nei anksciau, dauguma pirmiausia ir supludo i turtingiausia rajona, - tebekalbejo, prie paprastu juodu uzsagstomu marskinuku issirinkusi tamsiai melsvos spalvos dzinsus atidejo juos i sali, lyg niekur nieko grizo prie savo pasnekovo, dar neturejusio progos pasakyti nei vieno zodzio. - Bet...bet dabar viskas kitaip. Kai zmones zino. Buvau nuejusi i baznycia, o jos - tuscios. Jie jau nebetiki. Zinau, kad tai savaime suprantamas dalykas, bet prie to sunku priprasti. Jei ten kazkam prasitarciau, kad esu angelas, sulaukciau ne juoko, o baimes kupinu riksmu. - Pagaliau uzbaige savo plepejima kiek liudnesne gaida, nuleidusi galva prispaude prie krutines drabuziu kruvele. Kiek pamasciusi pakele akis i ji. - O...o kaip jum sekesi? - Paklause pagal visas elgesio taisykles.

Is tiesu Quinn labai nustebo, kad Adriel paeme jo ranka ir eme temptis kelionen vonios link. Kelis kartus syptelejo, girdedamas jos ispudzius ir puiku nusiteikima, jai tikrai reikejo siek tiek laisvai ir angeliskai pakeliauti, paklaidzioti. Kelis kartus tikrai nuosirdziai norejo isiterpti ir vis ka nors pazadeti ar pasiulyti alternatyvas, taciau beveik du menesius mazai su kuo bendravusi ji turejo tiesiog per daug ispudziu ir istoriju. Taip ir uzciaupdavo tusciai praverta burna.
-Mums viskas gerai, nieko naujo. Tik Anael ir Foster kazkur issibaste svesti, greitai turetu ateiti Josh ir Imala,-syptelejes trumpai isdeste viska, o tada atsistojes salia apkabino, jaute i krutine atsiremusia kakta.-Nenukabink nosies, Adriel. Viskas susitvarkys. Privalo. Per savo gyvenima juk matei tiek pasaulio pabaigu, ivairaus chaoso ir negeroviu, bet viskas issisprendzia vienaip ar kitaip. Gal su angelu pagalba, o gal savaime,-pagloste visai nebekvepiancius plaukus, greiciau primenancius nesvaru miesto ora.

Isgirdusi apie Anael ir Foster kelias akimirkas galvojo.
- Blogai. Praleidau Helovyna, - atsidusejo, nors jei ne pats pirmas zodis, butu buve sinku nuspresti, ar jai tai geras ar blogas dalykas. - Ar Anael tave aprenge angeliuku? - Nesusilaike nepaklaususi ir trumpai sukikeno. Paskui vel padare pauze. - Sunku apie tai pagalvoti, dar niekad nera buve taip, kad visa zmonija suzinotu apie tai, kas juos supa. Ir tai gresme ne tik rojui. Bet... gal tikrai viskas susitvarkys. Laikas yra per daug galingas dalykas, sutaisantis dauguma dalyku su kitu faktoriu pagalba. - Galop pratare. - Tu turbut nenoretum suzinot, kur pabuvoje tie plaukai. - Sukrykste, jai sitas purvinumo reikalas atrode juokingas.

Quinn tik syptelejo puse lupu.
-Nieko tokio, dar bus tukstanciai helovynu,-ramiu tonu pasake.-Nee,-nutese besijuokdamas.-Matai, Adriel, ir pati imi suvokti, kad nera taip lengva viska sugriauti. Todel nurimk, nera ko nerimauti,-kalbejo vis dar pakankamai ramiai. Ir pats stebejosi, kad dziaugesi jos sugrizimu, angelisku saltumu ir silpna nuovoka.-Nagi, papasakok man savo plauku istorija,-nusijuoke. Akimirka pasijaute lyg tevas, klausantis dukros plepesiu. Butu pasiules ta pokalbi pratesti jai mirkstant vonioje, bet nenorejo zlugdyti suvokimo, kas dera, o kas ne, todel paprasciausiai lauke dar vieno issipasakojimo.