Svečių kambarys - pirmas

Nedidelis kambariukas, kuriame tėra lova, spinta, staliukas ir kelios kėdės. Gelvsi tapetai vietomis apsiliaupę, storos, senoviškos užuolaidos dažniausiai užtrauktos. Ant žemės patiestas minkštas kilimas.

Turinys:

Josh atėjęs atsirėmė į durų staktą.
- Kodėl tu taip darai? - raukydamasis žiūrėjo į Imala nesuprasdamas jos motyvų.

Greitai įlaviravo į kambarį, vis tyliai krizendama. Ji dievino dėmesį, chaosą ir sumišimą. Ir pačios skruostai nejučia kiek raustelėjo. Pažiūrėjo į suknelę, kuri beveik išsikabėjo, o prigludusi prie kūno kaip pirštinė, atrodys puikiai. Linksmai niūniuodama užsidėjo ir viršutinę apatinių dalį, prie šortų priderino vakar dėvėtus baltus marškinėlius. Krūptelėjo išgirdusi už savęs žemą balsą.
-Suteikiau jai tai, ko norėjo. Aš puikus žmogus,-pakilnojo antakius ir sukikeno.-Atleisk, tu vienintelis gyvas padaras pasitaikęs mano akiratyje, su kurio pagalba galėjau įnešti miesteliui žavaus chaoso.

- Žavu, tikrai su visais sutarsi, - murmtelėjo žiūrėdamas į apnuogintas blyškias, ilgas kojas, mąstydamas perbraukė sau plaukus ir trumpam paliko ranką rymoti ant viršugalvio, paskui apsigalvojęs nuleido.

Patenkinta šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais.
-Na, atleisk jei nepatiko,-įkvėpė oro.-Žinai, rytoj turėsi eiti į darbą, tad neturėsiu daug veiklos, galiu susitvarkyti ir viena. Kodėl mums nenuėjus į barą? Turėtum atsipalaiduoti.
Veide ir vėl švystelėjo suokalbiška šypsena. Jai knietėjo priminti apie save miesteliui.

Josh kurį laiką mąstė.
- Žinoma, kodėl gi ne? - pasikasęs sprandą nupėdino link savo kambario nutaręs, kad tai progai reiktų persirengti.

Kilstelėjo antakius jo pavijimui taip ir nesulaukusi atsakymo. Atsiduso ir gūžtelėjo pečiais. Kiek pridarė duris ir nusirengusi suimprovizuotą aprangą, sudėjo ją tvarkingai ant kėdės, išsitraukė juodąją suknelę. Kiek nuliūdo, kad anksčiau nepagalvojo pagrobti kokio nors veidrodžio ir pasidėti jo savo kambaryje. Kelis kartus papurškė saldžių kvepalų, kurie gulėjo kuprinės apačioje, iš vyriškos odinės piniginės ištraukė šiek tiek pinigų ir pasiėmusi mažą kosmetinę, nuėjo į vonią.

Uzlipes laiptais inese Imala i vidu ir svelniai pagulde ant lovos, apklojo uzklotu.
- Atrodo, pamazu nusisavinsi marskinelius, - syptelejo nusprendes pasilikti, kol ji uzmigs.

Pakelta jo visai nejuciomis isikniaube i krutine, minksta, kvepianti megztini. Drebulys buvo beveik dinges, Imala gere ramybe is Josh.
-Man jie vis vien graziau tinka,-sukikeno ir kystelejo lauk liezuvi.-Nesijaudink, rytoj isskalbsiu ir atiduosiu.
Pirma karta Josh buvo toks svelnus, jo kunas skleide jaukia siluma, buvo lyg prieglobstis. Iskisusi ranka susirado vaikino delna, inere smulkius pirstus tarp jo ir svelniai spustelejo. Pati sunkiai suvoke kodel tai daro, turbut norejo paguosti juos abu, o gal bandydama nusisavinti, suvokdama, kad turbut daugiau jo taip arti saves nebejaus.

- Gali nesivarginti, bus bent menka kompensacija uz suknele. Ja tau irgi reikes parupinti, - mirktepejo kryptelejes galva. Trumpam zvilgtelejo i sunertas ju rankas, i smulkius, blyskius Imala pirstus, jai prisilietus jautesi tarsi nukrestas nestiprios elektros sroves. Galvojo, kad gal vertetu atsislieti nuo merginos, atitolinti atstuma tarp ju nenoredamas jos iskaudinti, taciau nesugebejo, giliai ikvepes nurijo seiles. Vis dar negalejo paaiskinti, kas dejosi jo viduje, taciau negalejo neigti, kad jausmas buvo geras.

-Nieko tokio, ji nebuvo kuo nors ypatinga, o be to, turiu keleta kitu drabuziu,-syptelejo tamsoje. Nyksciu eme vedzioti delna, elgdamasi savanaudiskai kaip visuomet.-Aciu, Josh,-pakartojo nezinia kelinta karta. Ikvepe ja apsupusio vyrisko kvapo, kuris susimaise su merginos kvepalais, taciau sudare malonu derini.-Labai noreciau tau kuo nors padeti, gaila, kad esu beverte, suknista laukine.
Mintyse is kart nuaidejo keli skirtingi vyriski balsai. Laukine, sliundra, kale ir panasus meilus zodeliai aidete aidejo galvoje. Nors tai neige, taciau viduje suvoke, kad tai tiesa.

Matydamas, kad Imala kol kas buvo zvali, Josh susirange ant lovos netoliese jos ir pasidejo viena ranka po galva.
- Tai, kad as jau turiu viska, ko reikia. Na, beveik viska. Stoga virs galvos, maisto, drabuziu, darba, pinigu. Man truko tik kazko, kas nevadintu manes sunsnukiu ir issigimeliu, kazko, kas padarytu namus ne tokius slegiancius. Turbut draugu? Na, bet kokiu atveju, tu man jau padedi, - letai kalbejo kartais vis sustodamas apgalvoti zodzius, buvo sunku taip atvirai reiksti mintis, Josh nezymiai raustelejo.

Kiek pasislinko i sona ir pakele apkloto kampa priimdama ji i savo kokona. Syptelejo.
-Jeigu butum toks malonus, koks esi dabar, as tikra, kad turetum daugybe draugu,-syptelejo.-Esi galingas padaras, kodel nusprendei kenteti? Juk galetum zmoniu stuburais puosti kaledine eglute.

Josh kuri laika tylejo. Pirmieji dvidesimt jo gyvenimo metu nefilimui buvo patys sunkiausi, dauguma ju praleido kentedamas. Susikaupes kartelis taip niekur ir nedingo, jis galu gale ji uzvalde, ir vaikinas isliejo pagieza skaudindamas kitus taip paciai, kaip skaudino ji. Taciau nuo to ateidavo tik menkas palengvejimas, vares dar giliau i nevilti.
- Anksciau taip ir darydavau. Tiesa, ne savo rankomis. Bet po kurio laiko imi pavargti, - vaikinas apsiklojo siulomu apklotu ir uzsimerke. Isties su Imala elgesi kitaip nei su visu likusiu pasauliu del to, kad joje mate dalele saves.

Linktelejo.
-Beveik tukstantmetis - ilgas laikas nesibaigianciam kerstui,-tyliai pasake, kadangi jie buvo gana arti vienas kito, galejo puikiai girdeti.-Niekada nenoreciau gyventi taip ilgai. Tiesa sakant, labai bijau senatves, sudribusios odos.
Nejuciomis sukikeno.

- Is pradziu as irgi bijojau. Taciau kartais vildamasis imu tikrinti, ar neatsirado koks zilas plaukas, ar neisireze rauksle ant kaktos, - syptelejo. Isties, nemirtingumas buvo nuobodus dalykas. Zinoma, jau seniai galejo atimti sau gyvybe ir viska uzbaigti, taciau neturejo tiek drasos ir ryzto. - Tu juk esi zudziusi, tiesa? - Nejucia paklause.

Kikendama kiek pasikele ir laisva ranka sutarse jo plaukus.
-Zilsti,-sukikeno. Tada nusileido atgal ir bakstelejo pirstu nosi.-Dauguma atiduotu nezinia ka uz amzina jaunyste,-atsiduso. Jaute panieka tokiems zmonems. Sulaukusi sio klausimo, nurijo seile ir nezymiai linktelejo

- Nejaugi? Tada reiketu svesti, - linksmai surypavo, paskui surimtejo. - Kiek tau buvo metu, kai pirmakart tai padarei? - Klausimas buvo keistas, taciau Josh labiausiai domino tokio tipo informacija.

Kiek sutriko del tokio susidomejimo, taciau nenorejo jo nuvilti po visko.
-Astuoniolika,-tyliai pasake iskvepdama ora.

- Gerai, - linktelejo. - Visi pirmi kartai kazkaip itakoja zmogaus psichologija priklausomai nuo to, kaip anksti ar vrlai ivyksta. Tai isties idomus dalykas. - Leptelejo smiliumi kasydamasis nosi.

Pakele antakius ir tyliai nusijuoke.
-Kalbant apie pirmus kartus, ju galima surasti labai daug. Juk net ir dabar vienu metu du pirmi kartai: normaliai kalbames ir gulime lovoje kartu,-sukrizeno.-Na, gal tai ne patys puikiausi pavyzdziai, taciau, manau, supranti apie ka as.

Trumpai nusijuoke iskvepdamas ora pro nosi.
- Taip, tai irgi tiesa, - kiek pagalvojo, apmastydamas jos zodzius. - Tai zmones paprastai taip kalba? Taip atvirai?- Paklause. Mintis, kad kiti visada laiko taip atvere savo sielas kitiems ji verte jaustis nepatogiai.

-Priklauso nuo asmens. Artimiems zmonems pasakome tokius dalykus daugiau ar maziau. Zinoma, kai kurie labai uzdari, taciau mano nuomone, tai visai malonu,-syptelejo.
Nejuciomis erzindama ji zilais plaukais buvo priartejusi dar arciau, dabar tyliai sukrizeno.

Išklausęs linktelėjo, pažiūrėjo jos pusėn išgirdęs tylų juoką. Imala buvo labai arti jo, taip arti, kad vaikinas jau visai nesunkiai galėjo įžiūrėti kelias išblukusias, nelabai matomas strazdanėles po akimis, smulkų apgamėlį virš lūpos kampelio, šešėlius, krintančius nuo išsišovusių skruostikaulių, ant jų krintančias kelias juodų plaukų sruogas. Gilias paslaptis slepiančios rudos akys blankioje lempos šviesoje atrodė gelsvos, gintarinės, kaip saulės spindulių paliestas viskis stiklinėje. Josh jau juto jos spinduliuojamą šilumą, ir nors jam tikrai nebuvo šalta, nugara lakstė skruzdėlės. Akimirką jam šmėkštelėjo bjauri mintis, bet nefilimas greitai susivaldęs atsikrenkštė ir sužiuro į lubas, kūnas buvo įsitempęs, tačiau jis stengėsi atrodyti atsipalaidavęs. Josh prasižiojo kažką sakyti, bet iš lūpų neišsprūdus jokiems žodžiams, atsiduso ir patrynė akis.
- Man... man... neprieštarausi, jei liksiu čia? - greitai išbėrė. Iš tiesų galvojo, kad geriausia jam būtų jau pasišalinti, bet kita smegenų pusė galvojo visai kitaip.

Pamaciusi atidu zvilgsni kiek nusuko akis, prikando lupa, svystelejo balti dantys. Josh raumenys susitrauke prie pat jos, taciau zvilgtelejo i ramu veida ir vel lengviau atsikvepe.
-Zinoma ne,-syptelejo ir zvilgtelejo i veida.-Prie taves jauciuosi keistai rami,-prisipazino. Tada prisislinko prie jo ir isikniaube i megztini.-Be to, skaniai kvepi.