Kevin butas

Jai placiau paaiskinus savo zodzius Zachary numyke parodydamas, kad jos minti vis delto suprato, ir netgi pritare jai.
- Aaaa, na tas - tiesa. Vakaras man labai patinka, gal netgi labiausiai, - pratare vis delto kazkiek pateisindamas Arabella zodzius, mat buvo tokio tipo tinginys, kad daznai diena neprisiversdavo islysti kur nors is namu. Mergina sake tiesa - pastaruoju metu sutemus i gatves iseidavo vis daugiau zmoniu. Norejosi pridurti dar ka nors, bet jautesi per daug apsvaiges ir apsnudes, net nepastebejo, kad galva vel atlinko atgal ir isireme i siena, o akys uzsimerke. - Mmm? Miegoti? Net nesiruosiu. - Kaip visad kietakaktiskai atkirto, bet sikart akiu praplesti nesugebejo ir kone akimirksniu uzmigo.

Su laiku ir Zach susiprato, apie kalbėjo mergina, tad ji lengviau atsidususi, tiesiog pasirąžė. Nors miego nenorėjo ir net nesiruošė to daryti, vis dėlto kūnas buvo šiek tiek sustiro, lyg ir po truputį ruošėsi poilsiui - juk Ara dabar sėdėjo ramiai. Net ir tą akimirką gerai įsižiūrėjus mergina būtų galėjusi matyti smulkias žmonių figūras, iš lėto judančias link namų ar kitos susitikimo vietos. Akimirką atrodė, kad viskas kaip buvę.
- Matai kaip, nesiruoši.... - tyliau pridūrė ir prunkštelėjo. Pati galėjo grįžti į kambarį, kur likusi kompanija dar galbūt šventė, tačiau dabar dvejojo dėl to, kad nori. Trumpam suktelėjusi galvą pamatė, jog vieninteliai žmonės patalpoje jau miegojo ant sofų. Tada atsidususi tiesiog ir toliau įsispoksojo į tolumą.

Anksti ryte Zach sunkiai praplese issausejusias akis. Vakar gere tikrai nemazai, tad juto astru skausma galvoje bei pykinima, o ir visa kuna maude del miegojimo netinkamoje vietoje ir pozoje
- P-po galais, - tyliai nusikeike po nosimi, atsitraukes nuo sienos, i kuria remesi, visas issitiese ant grindu ir sudejavo pajutes skausma. - Kodel leidai man nuluzti? - Pasiskunde pamates, kad Arabella nemiega.

Zach užmigo visai paryčiais, tad ir Arabella kada prigulti neturėjo progos. Ji tiesiog žiūrinėjo pro langą į tingiai gyvėjanti miestą ar maigė savo telefoną, tad laikas ėjo ganėtinai sparčiai. Išgirdusi pažįstamą balsą kilstelėjo antakį ir suktelėjo galvą. Matė, kad vaikinas jaučia diskomfortą, net taisosi atsigulti it koks ruonis, tačiau nedarė nieko, tik stebėjo su klaustuku akyse.
- Tu manai, kad kažkas gali tau neleisti nulūžti? - su tam tikra pašaipumo gaidele paklausė, atidžiai spoksodama į akių raineles.

Rytas buvo neįprastai saulėtas, o Zachary tai visai neišėjo į naudą, jis per jautriai reagavo į aplinką, nuo per ryškios šviesos ėmė skaudėti akis. Delnais užsidengęs veidą vėl gailiai sudejavo, pirštų pagalvėlėmis atsargiai pasitrynė akis. Jautėsi dėkingas bent už tai, kad mergina kalbėjo tyliai, o ne rėkavo, mat skausmas galvoje ir taip buvo nemenkas. Vakarėliuose visad atsikeldavo pats ir dar anksčiau už kitus, tad ir tas kiek gelbėjo, mat vaikinas nekentė būti žadinamas kitų.
- Manau, tu pakankamai šiknė, kad prikeltum mane, - kilstelėjo lūpų kamputį prabilęs prikimusiu, gergždžiančiu balsu. - Gal galėtum... atnešti vandens? - Tyliai paprašė, gerklė buvo itin sausa.

Arabella su pasimėgavimu būtų stebėjusi tikrai sunkų Zach rytą, tačiau tuo metu jau stojosi, tad nebuvo kada dairytis ar juoktis. Ji iš viso nebuvo viena tų garsiakalbių atviragerklių merginų, švelnus balsas beveik visuomet būdavo tylus, tad Ara net nepagalvojo, kad tai gali būti tarsi atgaiva.
- Na taip, būčiau taip padariusi nebent dėl savo malonumo, - gūžtelėjo pečiais jau atsistojusi. Per tą laiką buvo išsiblaiviusi, tad dingo ir tas didesnis nei įprastai švelnumas. Žinoma, jie vienas kito dar neįžeidinėjo, bet tai greičiausiai tebuvo laiko klausimas. Po prašymo nežymiai susiraukė ir jau ruošėsi nesutikti, kai akys užkliuvo už mineralinio vandens butelio ant stalo kambaryje. Tiek padaryti galėjo. Todėl po sekundės grįžo ir į rankas įdavė kažkieno praeitos nakties pirkinį.

Pavartė akimis išgirdęs žodžius ir vargais negalais atsisėdo, suėmė galvą į rankas. Apsidžiaugė, kad diena nusimatė laisva, taip pat ir rytojus, tad galėjo išnaudoti laiką jėgų atgavimui. Arabella jam ištiesus buteliuką linktelėjimu padėkojo ir atsukęs kamštelį godžiai atsigėrė porą gurkšnių, iškart pajuto šiokį tokį palengvėjimą.
Nors praeitą vakarą ėmė nemažai, atsiminė beveik viską, ką kalbėjo su kambarioke. Neįsivaizdavo, kaip turėtų elgtis ir jaustis po tokios nakties - ar apsimesti, kad nieko neįvyko, ar gėdytis, ar stengtis išlaikyti tą taiką. Zachary jau ilgą, ilgą laiką savyje slėpė tai, kad troško judviejų barnių pabaigos. Jau buvo pasiekęs tokią stadiją, kad kartais jausdavo fizišką blogumą po dar vieno ginčo. Vaikinas jautė, kad didesnė dalis jo primygtinai nori gerokai šiltesnių santykių visomis prasmėmis, ir nekentė savęs už tai, mat prieš jį stovinti šviesiaplaukei bent iš šono atrodė visiškai nusispjauti ant to, kaip viskas klostysis toliau.
Dar buvo tik ankstus rytas ir jaunuolis dar tik pradėjo kovoti su pagiriomis, o jau buvo kankinamas tokių painių klausimų, dėl to jis kiek paniuro.
- Hm... klausyk, tu nori laukti, kol jie atsikels? - nejučia paklausė, mat pats troško nešdintis namo ir išsimiegoti, pabėgti nuo ką tik apsvarstytų klausimų dar kelioms valandoms, kad atsikėlęs galėtų juos apsvarstyti kiek šviesesne galva.

Arabella matė, kad vaikinui vandens tikrai labai stipriai reikėjo. Tas iš dalies kėlė šiokią tokią šypsenėlę, mat matėsi, kad Zach gerokai prasčiau nei jai. Neparodydama to menko laimėjimo tiesiog atsirėmė nugara į sieną ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Atrodė, kad tarp jų tvyro kažkoks netikrumo jausmas. Žinoma, Ara buvo gerokai labiau atsipalaidavusi šioje pozicijoje, tiesą sakant, buvo save visiškai įtikinusi, kad jai nusispjaut, kaip bendraus su Zach: visiškai nekalbės ar taps geriausiais draugais. Išgirdusi prikimusį balsą pasuko jo link galvą ir kelias akimirkas galvojo. Tada iš lėto palinksėjo galva.
- Aha, visiems atsikėlus čia bus visiškas beprotnamis. Arba ims iš naujo lietis alkoholis, arba užsikimš eilės prie tualetų, - rankomis automatiškai užkišo plaukus už ausų ir dar paskutinį kartą žvilgtelėjo į miesto vaizdą.

Panašaus atsakymo iš jos ir tikėjosi, neleisdamas sau daug galvoti, ar elgsis bei kalbės prideramai, atsikėlė nuo žemės ir darkart gurkštelėjo vandens.
- Gal tiesiog raunam namo? Manau, dauguma jų net neatsimins, kad mes čia vakar buvom, - juokais pridūrė turėdamas omeny ir tai, kad visi svečiai greičiausiai grįžo iš baro gatavi, ir tai, kad abu kambariokai veik visą vakarą ir naktį praleido katu, atskirai nuo kitų. Ta mintis buvo neapsakomai keista. Jis taip pat neabejojo ir tuo, ką pasakė mergina - vakarėlis greičiausiai prasidės iš naujo, pratęsimai buvo tipiški Kevin. Ir pats neretai leisdavo sau išgerti ir sekančią dieną, bet tąkart tam nusiteikimo visiškai nebuvo.

Iš tiesų, kompanija buvo gerokai privartojusi, kad apskritai neatkreiptų dėmesio į tai, kad kažką pametė. Nors Zach ir juokavo, Ara visai pritarė tokiam spėjimui, mat pati tiek pririjusi, kiek kiti, tikrai nebūtų kreipusi dėmesio į kažkokius atsiskyrėlius.
- Aha, manau, geriausia būtų tiesiog šalintis, - dar patvirtino ir atidarė balkono duris. Kambaryje knarkė ant pilvo parkritęs Kevin draugas, jo galva buvo praktiškai palindusi po merginos, ant kurios kelių buvo padėjęs galvą, sijonu. Tas pasirodė taip šlykštu, kad Arabella nežymiai suraukusi viršutinę lūpą tiesiog nusisuko ir praktiškai nušuoliavo į prieškambarį, kur buvo jos batai ir švarkas.

Nuo žemės paėmęs pledą išėjo į svetainę paskui Arabella, taip pat atkreipęs dėmesį į porelę, o po to į merginos reakciją pamačius juos, vos susiturėjo neprajukęs. Tyliai krizendamas užmetė ant jų pledą pridengdamas vaizdą. Pats neatsiminė kada nors matęs tuos žmones, tad toptelėjo mintis, kad tai galėjo būti tiesiog kažkoki nepažįstamieji, sutikti bare, kuriems naktį buvo pasiūlyta ateiti pašvęsti kartu. Toki "svečiai" taip pat nebuvo retenybė.
- O ir mes galėjom taip pačiai atrodyti, - juokais šnipštelėjo ją erzindamas, staiga iš kažkur dingo visas tas prieš tai jaustas diskomfortas prie kambariokės. Taip pat buvo atėjęs su švarku, kurį užsimetė ant pečių apsiavęs batus. - Taigi, eisim pėsčiomis? - Dar kasdieniškai paklausė svarstydamas, kad gal būtų geriau kiek pavaikščioti ir pravėdinti galvą.

Zach, be abejo, tas vaizdelis patiko gerokai labiau, kas visai nestebino. Arabella galėjo praktiškai statyti pinigus lažybų bendrovėse, mat tai jau buvo įprastas reikalas. Prunkštelėjo pamačiusi, kad medžiaga nusileido ant dviejų padarų, priversdama patiną keistai kriuktelti, lyg jis bustų.
- Praktiškai taip ir atrodėm, - pakėlusi antakį žvilgtelėjo atgal, nors tai, žinoma, buvo netiesa. Net ir balkone Zach miegant, tarp jaunuolių buvo šioks toks tarpelis. Po akimirkos ir pati susivarstė batus, atsitiesusi apsirengė striukę. - Aha, taksi kviestis tokį ankstyvą rytą turbūt būtų kvaila, - pritarė ir tylutėliai atvėrė duris, pro kurias ruošėsi smukti lauk iš alkoholiu pritvinkusio buto.

- Nejaugi? Gaila, mūsų niekas negalėjo iš šalies taip įvertinti, kaip mes juos, - šnirpštelėjo supratęs, kad mergina juokavo. Palaukęs, kol ji apsirengė, pravėrė duris ir žengė laukan. Buvo visai neseniai prašvitę, tad miesto oras buvo gaivus ir vėsus, pūstelėjo malonus vėjelis. Gatvės dar buvo tuščios. - Mano būklei greičiausiai tik taksi ir tiktų, bet bijau, kad dar užsups. - Murmtelėjo ir sučiaupė lūpas pagalvojęs apie nemalonias pasekmes. Gatvėse tokiu metu žmonių dar visiškai nebuvo, jiedu ėjo tyloje. - Tai, eee... kaip vakarėlis? - Kvailokai pasijutęs paklausė.

Po apgailestavimo tik trumpam žvilgtelėjo į Zach, tačiau nesakė nieko. Pasigirdo tik garsesnis oro išpūtimas pro nosį, lyg ji būtų menkai susijuokusi. Eiti ir kvėpuoti švariu paryčių oru buvo kaip visuomet malonu, leisdama sau pasimėgauti, Arabella dar įkvėpė jo giliai į plaučius, užmerkusi akis.
- Ne, tokį nuostabų rytą taksi būtų tiesiog idiotiška idėja, - po kiek laiko pratarė, vis įtraukdama lietaus išvalyto oro. Merginai iš tiesų labiau reikėjo tylos, nei bereikšmio tarkšėjimo, tad sulaukusi to kvailo klausimo net pasimetė. Pasukusi galvą kelias akimirkas žiūrėjo į Zach, lyg būtų pamėginusi įsitikinti ar šis nejuokauja, o tuomet gūžtelėjo pečiais. - Nežinau, jis buvo... visai nieko, - galiausiai šiaip ne taip išspaudė sakinį, nemandagiai neklausdama Zach to paties tiesiog norėdama išvengti pokalbio vystymosi.

Arabella kalbėjosi su juo itin nenoriai, nesulaukęs tokio pat klausimo suprato, kad ji vėl grįžo į savo įprastą būseną - buvo šalta ir neprieinama netgi tada, kai Zachary nuoširdžiai pasistengė ko nors nesugadinti iš pačio ryto. Tą akimirką nemenkai dėl to suirzo, mat paprasčiausiai pasirodė, kad pastangas dėjo visiškai be reikalo.
- Mmmm, - nutęsė ir įsižeidęs nutilo, likusį kelią nepratarė nei žodžio taip, kaip ji norėjo.