Kevin butas

Atsakymas buvo labai jau paprastas, del ko snirpstelejo ir pasitryne nosi dviem pirstais, darkart dirstelejo i dangu.
- Jei kazko nezinai ar nesupranti, nereikia apsimesti, kad tie dalykai neteisingi ar neegzistuoja, - zaismingai pavartes akis pamokomao pasake. - Kai zvilgteli i kelis zvaigzdelapius, Grizulo ratai jau nebe taip traukia demesi. Visa tai taikytina ir ivairiose gyvenimiskose situacijose - Dar pridure, tada apytikriai minute patylejo. - Zinai, tai turbut vienas protingiausiu dalyku, kuriuos pasakiau gerokai girtas. - Linksmiau pastebejo pats nusistebejes tuo, ka pasake. Ara issakius ta pastebejima kiek nepatogiai pasitryne spranda. - Tai buvo tevo hobis. - Tyliai murmtelejo, tada papurte galva. - Zinai, praktiskai galima sakyti, kad tavo vardu pavadintas vienas zvaigzdynas, nes Aukuro trumpinys yra Ara. - Kiek pakreipe tema ir syptelejo.

Arabella visai nesijautė paprasta, veikiau kaip tik atsakiusi nuoširdžiai ir protingai, žinant jos stadiją. Zach, atrodo, reagavo visiškai kitaip, net atrodė kiek įsižeidęs, todėl šviesiaplaukė pakėlė antakį ir patrynė pirštu durų staktą.
- Aš juk nesakiau, kad jie neegzistuoja, - gana tingiai pratarė. - Tiesiog paaiškinau, kodėl būtent tam tikras žvaigždynas traukia akį, - galiausiai gūžtelėjo pečiais ir patrynė lūpas vieną į kitą jau pamiršusi apie lūpdažio būklę. Po pastebėjimo dar prunkštelėjo, tuomet pažiūrėjo į Zach, kuris vis dar atrodė patenkintas savimi. Kadangi vaikinui niekuomet nebuvo malonu kalbėti apie savo šeimą, todėl nusprendė net neklausinėti apie tai ir neplėtoti temos, juk ir pati vargu ar būtų apsidžiaugusi, jei kas nors pernelyg kištųsi į jos asmeninius reikalus. - Geeeeeras... - vėl užsižiūrėjusi į dangų nutęsė, akys vėl suspindo žvaigždėmis.

Jiedu kaip įprastai negalėjo nustoti ginčytis, tačiau su laiku žodžiai iš skaudžių, nuodingių spjūvių virto kone švelniais kepštelėjimais, kiek padauginę alkoholio jaunuoliai tiesiog elgėsi taip, lyg abu būtų visažiniai.
- Gerai, gerai, tarkim, šįkart tu apgynei savo nuomonę, - nerūpestingai patraukė pečiais ir nutilo, po kurio laiko vogčiomis dirstelėjo į užsisvajojusią Ara, bespoksančią į žvaigždes. - Nenorėtum dar išgerti? - Leptelėjo, jautėsi kiek liūdnas ir prislėgtas nuo pat to laiko, kai alkoholis pradėjo vadėtis, mat tada pastebėjo, jog jo kambariokė nebuvo tokia bloga, kokia ją laikė. Supratęs, kad bus suklydęs, jautėsi kiek kaltas, o nieko panašaus jausti nenorėjo.

Patenkinta savimi Arabella užrietė nosį, o kartu ir pažvelgė į dangų. Vėl. Susisukus protui ji kažkodėl vis žvilgčiojo ir žiburiukus nakties tamsoje.
- Hmm? - kiek myktelėjo po klausimo, kol žodžiai išsidėstė tvarkingiau galvoje. - Ne, nemanau.. Vėliau gali nekaip baigtis, - jau kiek tingiau pratarė ir atrėmė pakaušį į šaltą stiklą, mat ji pati buvo vis dar gerokai apsinešusi. - Nebijai, kad ir tau bus negerai? - žvilgtelėjusi trumpam į rudaakį sukrizeno ir pasirąžė. Atrodo, Arabella mėtėsi tarp pailsėjimo galimybės ir tolimesnio žvaigždžių stebėjimo.

Zinojo isgirsiantis neigiama atsakyma, bet vis tiek letai atsiduso isreiksdamas nusivylima. Jau ir pats gerai nezinojo, ko sieke trindamasis aplink Ara - kol kas visi to vakaro lukesciai net nesiruose pildytis, ir i galva jau seniai beldesi mintis, jog visos pastangos prisivilioti kambarioke pas save paprasciausiai bergzdzios. Zachary tokiomis situacijomis paprasciausiai guzteldavo peciais ir nusigrezdavo i kita puse, kur sukinejosi daugiau moteru. Takart taip pasielgti nepavyko. Suvokiant, kad nieko nebus, viduje jaute kazkoki desperatiskuma, ilgesi ir tustuma. Po klausimo susverdejes papurte galva, atsistojes pries pat ja uzdejo delnus ant stiklo abipus Ara peciu, taciau tai dare ne su tokiu pat kiekiu pasitikejimo savimi ir staigumo kaip anksciau.
- Manau, abu suprantam, kad tokios naktys skirtos pasakyti dalykams, kuriu dienos sviesoje niekad nepratartumem. Iki to man dar siek tiek truksta, - kone liudnai kilstelejo lupu kampeli.

Arabella galbut buvo pernelyg apsvaigusi, kad imtu reaguoti i staigu kambarioko nutilima. Zinoma, ji mate susimastymo israiska, taciau nusprende neklausineti, nes tai buvo tikrai gerokai lengviau, ypatingai toje busenoje. Blakstienos trumpam suvirpejo, kai ji uzsimerke, o po akimirkos prasimerkus pamate rudas akis tiesiai priesais save. Prasymas buvo aiskus, tikslus, todel Arabella tik beviltiskai linktelejo.
- Gerai, bet jeigu as smigsiu... tai jau tavo beda, - drasiai pareiske.

Pustelejus saltam vejo gusiui kiek virptelejo, lauke buvo netgi vesiau, nei norejosi. Nemane, kad Ara sutiks, tad trumpam isplete akis nusistebedamas.
- Tebunie tai bus varzybos, katras issilaikys ilgiau, - greit atkutes linksmesne nata pratare ir paciupes jos ranka nusitempe paskui save. - Bet vel eime i vonia, gerai? Ten silta ir tylu. - Pasiule, mintyse pridure dar viena pliusa - visai salia yra tualetas. Del viso pikto.

Arabella išgėrusi kartais tapdavo ne tokia aikštinga ir įnoringa, o kaip tik bendradarbiaujanti, kas įvyko ir šį kartą. Žinoma, Zach greičiausiai pasisekė, kad įvyko tas stebuklas, apie kurį paprastai mergina apskritai nekalbėdavo, mat įsivaizduodavo, kad ir girta yra tokia pati nenusileidžianti kietakaktė.
- Ei, nesąžininga. Tu už mane aukštesnis ir... stambesnis, - vis dar ganėtinai protaujančiu tonu pratarė pakėlusi antakį, mat Zachary siūlė tikrai idiotiškiausią variantą. - Ei, bet Kev vonioje taip karšta, - dar suinkštė grįžusi į savo charakterį. Tuoj pat į galvą šovė ta pati atsarginio plano mintis, todėl po poros akimirkų linktelėjo. - Na gerai, bet tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad smigsi pirmas, - papūtusi lūpas pareiškė.

Kiek pabuvusi gryname ore mergina ryškiai prasiblaivė ir vėl ėmė nepaliaujamai zurzėti tai prieštaraudama, tai sutikdama su Zach, jis greitai pasimetė toje žodžių mišrainėje ir papurtė galvą.
- Žinau, kažkaip tikėjausi, kad pavyks pakurstyti tavo dvasią ir panašiai. O užtat vonioje tylu, šilta ir tamsu, ko apie likusius namus šiuo metu nepasakyčiau, - patraukė pečiais, stabtelėjęs prie vonios dirstelėjo į ją ir pakėlė antakį. - Pagyvensim, pamatysim. Bet dabar tikrai paimsiu kažką rimtai verčiantį iš koto, užteks tų įmantrybių, kurias reikia gerti kibirais. - Pranešė ir nesulaukęs jos atsako nusileido į apačią. Svečiai buvo išsibarstę po visus namus - daugiausia porelėmis, Kevin kol kas niekur nesimatė. Pastebėjo jį stovint pirmo aukšto balkone, pridėjusį telefoną prie ausies. Draugas turėjo įprotį apgirtęs skambinti Nicole, tad tik pavartė akis ir nuo stalo pasičiupo kiek nugertą butelį degtinės ir dar vieną - limonado, kad numuštų šlykštų skonį. Nepastebėtas užlipo laiptais ir įsmuko į vonią. - Tau greičiausiai visai nepatiks mano pasirinkimas, bet dabar kelio atgal nebėra. - Prunkštelėjo.

Rodėsi, kad Zach veidas kaitėsi tiek pat, kiek ir Arabella nuomonė, tačiau ši buvo pernelyg užsiėmusi rūpinimusi savo pasturgaliu, tad paprasčiausiai leido tam praslysti.
- Na, man nėra taip šalta, bet tarkim... - galiausiai netikėtai jai pabodo ginčytis ir mergina nusprendė tiesiog nusileisti, nunėrė paskui šiek tiek platesnius pečius į tamsius kambarius. - O, puiku, pagaliau ir tu susivokei, - nuobodžiu balsu pastebėjo ir tiesiog šmurkštelėjo vidun, pėdos netrukus pajautė šiltą pagrindą. Kol Zach buvo dingęs, Ara buvo susiradusi kiek įmantresnės veiklos - įkišo nosį į mobilųjį ir ėmė lyg pašėlusi žaisti su juo, ko niekuomet nedarydavo blaiva. Įėjus šiam nebuvo progos net pakelti akių, nugara rėmėsi į grindis, o kojos buvo užkeltos ant spintelės. - Aha, visi tavo pasirinkimai knisa, - suburbėjo nepakėlusi žvilgsnio. Po minutėlės galiausiai patraukė telefoną nuo nosies ir pakreipė akis. - Nieko šlykščiau jau nebebuvo? - sarkastiškai pridūrė išvadą.

Iejes i visiskai tamsia, nedidele patalpa kiek nustebo pamates sviesos saltini. Po keliu akimirku atpazino, jog tai viso labo telefonas ir trumpam isispoksojo i baltos svieseles apsviesta Arabella veida, ant jo labai dailiai keir

krito seseliai - mergina atrode taip, lyg ramiausiai skaitytu knyga savo namuose, o ne apgirtusi guletu aukstyn kojom Kevin namu vonioje. Toks elgesys buvo nieko keisto apsvaigusiam, tad per daug nekreipdamas demesio kilstelejo viena lupu kampeli, priejes artyn atsistojo prie uzkeltu pedu ir pasireme i spintele. Del smagumo po sekundes persigalvojes padejo buteli ant lygaus pavirsiaus, o pats sugriebe kambariokes pedas ir trumpai sukrizenes timptelelejo kuna i save, sis kiek slystelejo grindimis.
- Na, patikek, kad ir kaip neskaniai jis atrodo, tai yra pats geriausias vakaro kompanijonas. Bet pirmiausia tau reikia nustoti voliotis ant zemes, - draugskai pasiule.

Arabella nieku gyvu nebutu isivaizdavusi, kad toks vaizdas apskritai gali sukelti kokiu nors siltesniu asocijaciju kambariokui. Tam, kuriam niekas nerupejo, tam, kuris galejo mainyti aplinkinius lyg niekur nieko. Nesitikejusi tokio judesio, mergina aiktelejo, mat nugara pajaute ganetinai skaudzias sukeltos trinties pasekmes - i ja isireme marskiniai ir dzinsu susiuvimai.
- Ei, buciau ir pati atsikelusi, - ganetinai nepatenkintu tonu isbere ir zvilgtelejo aukstyn i savimi patenkinta veida. - Nezinau, kiek is tiesu kalbi teisingai, taciau man dabar jau veikiausiai per mazai rupi, kad eiciau ieskoti alternatyvos... sitam, - guztelejo peciais jau atsistojusi. Akimis trumpai nuskenavo aplinka, ieskodama patogesnes vietos, o tuomet pasiraze, lyg butu apsisprendusi sedeti.

Tiesiog linksmai pamerkė akimi, nors merginos balse aiškiai girdėjosi, kad ji ne visai apsidžiaugė Zach pagalba. Galėjo puikiai pateisinti savo norą išnaudoti kiekvieną akimirką bent kaip nors prisiliesti prie Arabella savo keistais, į paviršių iškilusiais šiltais jausmais jai.
- Aš net neabejoju, - sukrizenęs tarstelėjo ir paleido pėdas suteikdamas judėjimo laisvę. - Aha, būtent tokio atsako ir tikėjausi, tad viskas puiku. Galvojau, gal reiktų vėl įsitaisyti vonioje? Ten atrodė visai patogu... - Linksmiau pasiūlė.

Arabella negalėjo gerai matyti tamsoje, tačiau kažkodėl tiesiog pajautė tą įžūloką veiksmą - mirktelėjimą akimi, todėl kiek nepatenkinta suspaudė lūpas. Pati panašių jausmų ar pakitusio požiūrio į vaikiną neturėjo, tad bet koks artimesnis prisilietimas nemenkai glumino.
- Rimtai siūlai vėl sugriūti į vonią? - pakėlusi antakį paklausė, žvilgsnis trumpam ten nukrypo. Tuomet trumpam papurtė galvą. - Galiu garantuoti, kad savo kreivomis rankomis mane tiesiog sulaistytum ta... dvokalyne, - suraukusi nosį pareiškė verdiktą. Jai pačiai visai neblogai tiko ir galima vieta ant grindų.

Jau ir taip turejo perlipti per save siulydamas ropstis i vonia, o merginai atsisakius tikrai neketino jos itikineti grizdamas prie savo isdidaus budo, kurio neuzgoze net noras kaip imanoma dazniau liestis su Arabella. Guztelejes peciais Zach prisiverte nelepteleti ko nors, kas labai primintu prasyma, ir tiesiog padejes buteli ant vonios krasto pats isirioglino i savo siulyta vieta.
- Na, tada kaip sau nori, - sunarnejo, patogiai isitaises atlenke galva. - Tai kokios taisykles bus sikart? Ar paprasciausiai nustosim slept savo nora istustint sita buteli ir tiesiog gersim be jokiu zaidimu? - Juokais paklause.

Arabella ganetinai abejingu zvilgsniu seke kiekviena vaikino judesi, o jam galiausiai isitaisius tiesiog prunkstelejo.
- O tu tikrai idomios rusies atstovas, - nesusilaikiusi tarstelejo lyg ir ivertinima. Nors Zach apie zaidimus aiskiai kalbejo juokais, Ara ganetinai rimtai kuriam laikui susimaste. - Nezinau, manau, tau siuo atveju gerokai svarbiau yra isgerti, todel gali vykdyti viska tiesiogiai, - numojo ranka pati jau ne itin troksdama dar labiau apsvaigti, mat ir taip jaute tirsta migla. - As... as gersiu kai noresiu, - jau siek tiek tyliau istare savo sprendima. Balsas buvo prislopintas del to, kad ji atsisedo ant grindu kazkur netoliese vonios.

Gūžtelėjo pečiais gerai nežinodamas, ar žodžiai buvo teigiamas, ar priešingas įvertinimas, mat nepanėšėjo nei į vienokį, nei į kitokį. Rankose laikydamas butelį klausėsi merginos žodžių, kuriuose nebuvo per daugiausiai svarbios informacijos. Jai galop priėmus sprendimą prikando lūpą ir atsisuko butelį, gurkštelėjęs iš jo susiraukė.
- Prasta tu sugerovė, - subarė Arabella neapsisprendimą, pats pagrabaliojo aplink ir ranka suradęs limonado butelį iš jo atsigėrė kelis didelius gurkšnius. - Koks skirtumas, kiek prisigersi. Vis tiek niekas neatsimins, o jei apsivemsi - bent padorioje vietoje.

Greičiausiai tai teigdama ir pati Arabella buvo nešališka, lyg negalėdama apsispręsti ar peikti Zach, ar girti. Pasukusi galvą galėjo matyti tą šleikštulį keliantį veiksmą, kuomet gerkle žemyn veik priverstinai buvo nustumtas alkoholio gurkšnis. Nejučiomis ir pati Ara smarkiau nurijo seiles, kurių skonis akimirkai atrodė pakitęs.
- Kas nors tavęs klausė? - prunkštelėjo, antakis, kaip įprastai, išlinko. - Ai, tau atrodo padoru apsivemti tik dėl to, kad niekas nemato? - ganėtinai nemaloniu tonu pasiteiravo kiek nustebinta jo nejautrumo. Ara kai kas galėjo vadinti savigarbos neturinčia, beje, ji pati taip pat galvojo dažną valandą, gal dėl to ir trynėsi su Zach, mėgindama sulaikyti jį nuo savęs tik per ragelius, kuriuos laikė įrėmusi jo kakton. O tokios merginos paprastai nevengdavo pasirodyti visu gražumu. Deja, šį kartą šviesiaplaukę kažkas laikė, kiek nubėgęs lūpdažis ir taip atrodė pakankamai apgailėtinai, nereikėjo net apsiašarojusių akių.[/i]

Arabella neatrodė itin patenkinta visu tuo, kas išėjo iš jo burnos, ir viską komentavo spjaudydamasi sarkazmu ir nuodais. Vaikinas apgirtęs jau buvo pasiekęs ramumo būseną, kurioje tikrai netroško pyktis su niekuo, tad gailiai atsiduso. Vėl užsivertęs butelį nurijo didelį gurkšnį, nudeginusį gerklę ir privertusį net susiraukti nuo šlykštaus skonio. Kone desperatiškai griebęs limonadą nuplovė tą kartumą, pasitrynė kaktą. Kiek susverdėjęs jis išlipo iš vonios ir priklaupęs ant žemės griozdiškai užgriuvo ant merginos, apkabino smulkų kūną.
- Nagi, nebepyk. Aš jau pats nesuprantu ką kalbu, tai turbūt jau ir taip aišku. Turbūt nėra tokios progos, kada vemti padoru, - šnirpštelėjo kalbėdamas kiek su pauzėmis.

Mergina iš ptigimties buvo tikrai ganėtinai bjauraus charakterio ir vien to jau pilnai užteko. Tačiau, dėl kažkokios priežasties, prilygusios visatos paslaptingumui, Ara dar labiau sustiprindavo tą būdo bruožą bendraudama su Zach. Pati sau sakėsi esą stato sienas aplink save nuo to viruso, tačiau giliai viduje tikrosios priežasties nežinojo. Antros porcijos ji jau nebematė, nykščiu įnirtingai braukė aplink savo lūpas, kiek girtai taisydama padėtį. Kai pakėlė žvilgsnį galėjo sumatyti tik artėjantį puikiai pažįstamą veidą, o po akimirkos buvo prispausta. Neatlaikiusi spaudimo, mat abu buvo apgirtę ir negalėjo racionaliai apskaičiuoti savo jėgų, mergina tiesiog nulinko atgal, nugara vėl pasiekė vonios plyteles.
- Aha, tu turbūt niekada nesupranti kada ką kalbi, - iš karto, vos ne pertraukdama vaikiną ėmė murmėti ir pasijudino po juo. - Žinai, tu ne plunksnelė ir man ganėtinai sunku, - po poros minučių tylos, jai nebesistengiantp pertraukyi rudaakio, galiausiai pratarė.

Is naujo apgirtes Zach eme demonstruoti dar viena savo girtaja puse - taikiaja. Tuo metu jis gerokai grauzesi del to, kad prasikalto Ara akyse, ir puole apgailetinai atsiprasineti be jokio gedos jausmo.
- Greiciausiai, - nuolankiai pripazino niekur nesijudindamas, nors ir jaute po apacia muistymasi. Susiprato pasijudinti tik po tiesmuku ir gan siurkstoku zodziu, bet labai toli nenusidangino - paprasciausiai nuslinko zemyn ir viena ranka apsivijo jos liemeni, o skruostu glaudesi prie sono. - Nebuk toks svitrinis popierius, prasau. - Gailiai myktelejo.

Arabella dar nebuvo susidurusi su tokiu Zach, be to, pati buvo susvaigusi, todel kuri laika tiesiog ziurejo i tamsa, kur siek tiek galejo iziureti veido konturus. Vaikinas kuo toliau, tuo labiau daresi nepanasus i save, veikiau primine maza suniuka. Susiranges ir prisiglaudes prie merginos sono, priverte ja kiek sutrikti, neatrode, kad ji zinotu, kur deti rankas.
- A... svitrinis popierius? - dar pakartojo tyliau ziuredama tiesiai i lubas. - Mhm, gerai, - beveik be garso pritare. Budama apsvaigusi ji buvo sukalbamesne, taciau pasirodyti, kad is karto sutinka, taip pat negalejo. - Tai taip ir gulesim ant grindu? - nors kalbejo neutraliu balsu, palyginus tai jau buvo linksmas klausimas.

I krauja patekus dar vienai dozei alkoholio atrode, lyg vaikinas tuoj zada pravirkti, jis pasidare keistai emocionalus ir jautrus, lyg koks paauglys.
- Taip... Visai to nereikia. Tik ne dabar, - net nejausdamas net eme kraipyti galva, rodydamas nesutikima. - Mmm, nezinau, o kur tu noretum guleti? Na, as su tavimi visai noreciau persikelti ant lovos, bet sita mintis mano galvoje vis tiek tarsi uzprogramuota buti bet kokiose situacijose. - Kuo ramiausiai kalbejo.

Mergina is tiesu gerokai sutrikde tas perdetas jautrumas ir ji akimirka pasijaute taip, lyg butu su mazu vaiku. Tiesa sakant, su jais dazniausiai jausdavosi lengviau ir geriau, todel palaipsniui eme atsileisti net ir prie tokio sikniaus kaip Zach.
- Net nezi-... - pradejo, taciau zodzius nutrauke ziovulys. Vis delto, jau buvo naktis ir alkoholio poveiki kiek permuse tamsa ir siluma, todel Ara eme tingti. Po sekusios vaikino frazes nesusilaikiusi susijuoke, o tai buvo tikrai neiprastas garsas. - Bent jau nesigini... - linksmiau pratare. Arabella jau net nebesistenge pajudeti ar ziureti kazkur, akys uzsimerke.