Kevin butas

Arabella galva taip pat ėmė šviesėti. Na, tik truputėlį, nes iki blaivėjimo trūko dar geroko kiekio šviežio oro. Nors akys išliko įbestos į panoramą, tiesiog juste juto, kad Zach tarp pirštų vietos ieško cigaretė, nejučiomis ir pati apsilaižė lūpas, kurios tik brangaus lūpdažio dėka buvo išlikusios tamsiai raudonos, it prisirpusios trešnės. Vakaro tylą tedrumstė menkas degimo, traukiant dūmą, garsas ir dviejų kūnų ganėtinai retas kvėpavimas.
- ...tačiau žmonės, - po keleto akimirkų tylos galiausiai iš dalies pratarė žodžius. - Jei sakyčiau, kad jie šimtu procentų niekšai, meluočiau, nes jie tokie mažų mažiausiai šimtu penkiasdešimčia, - tylesniu balsu pratarė ganėtina rimtai, net nebūtum pagalvojęs, kad ji girta. Galiausiai į klausimą atsakė ištraukdama cigaretę ir įsidėdama ją tarp dantų. - Jos ne mano skonio, - akimirkai pagavo rudų akių žvilgsnį, smiliumi ir nykščiu ištraukusi cigaretę tik tam, kad pasakytų tuos žodžius, o tuomet vėl įsikando dantimis. Delnas netrukus nusileido prie galinės džinsų kišenės, kur pagal idėją turėjo gulėti žiebtuvėlis.

Žvilgsniu lėtai nusekė jos tiesiamą ranką, kuri ištraukė cigaretę iš pakelio. Po to veiksmo įsidėjo likutį į kišenę spėliodamas, kad per naktį jų greičiausiai nebeliks. Merginai vėl prabilus pakėlė akis į ją, laikydamas smilkstantį cilindrą netoli burnos kramtė apatinę lūpą svarstydamas jos nuoskaudą. Jiedu su Arabella retai kalbėdavosi apie rimtus dalykus, tad toks posūkis buvo keistas, bet malonus. Nors net ir sau sunkiai tai pripažino, troško išgirsti, kas dedasi gilesnėse šviesiaplaukės galvos kertelėse.
- Nėra prasmės graužti savęs dėl visuomenės niekšų, kai tarp jų galima rasti ir padorių žmonių. Nors jų skaičius mažas, bet jie toje juodumoje būna tokia prošvaistė, kurios pakanka pamatyti geresnę miesto pusę, - rinkdamas žodžius pratarė, jau anksčiau buvo pastebėjęs, kad Ara laikė neapykantą ant žmonių tiesiog apskritai. Spėjo, kad tai kilo iš to, jog mergina buvo kitokia ir sunkiai sugebėjo rasti sau vietą dėl galios. Pastaba apie netinkamą cigarečių skonį privertė Zachary vyptelėti ir grąžinti cigaretę atgal į burną. Vaikinas neskubėdamas įtraukė dūmą, tada jį išpūtė ir netikėtu staigumu žingtelėjo žingsnį prie Ara, viską tarytum apskaičiavęs laiku sugriebė ranką, ieškančią žiebtuvėlio, aukščiau riešo. - Na, tuomet apšviesk mane, koks tavo skonis. Kambariokai juk turėtų žinoti tokius dalykus vienas apie kitą, ar ne? - Suokalbiškai prabilo prisiartinęs prie jos veido ir sudūręs savo smilkstančios cigaretės galą su jos neuždegtu.

Zach šioje situacijoje, kaip girtesnis asmuo, buvo gerokai akylesnis ir stebėjo kiekvieną veiksmą, kai Ara priešingai - žvilgsniu tikrino miestą. Mergina jautė, kad lietė temą, kuri buvo net pernelyg intymi dviems, nors ir ganėtinai aistringoms, priešingybėms. Žinoma, kortas maišė promilės kraujyje, todėl ji nejausdama pradėjo tai, ko net nenorėjo plėtoti.
- Aš savęs negraužiu. Seniai to nebedarau, - galiausiai papurtė galvą ir trumpam sustojo pagalvoti. Veikiausiai būtų pasakiusi ir šio to daugiau, kai netikėtai ėmė keistis situacija. Staigus žingsnis ir ganėtinai grubus judesys privertė Ara pašiurpti, juk nepaisant to, kad buvo baisi surūgėlė ir cinikė, vis dar galėjo vadintis moterimi. Nebūtų pasakiusi, kad jai pakirto kojas, todėl nepasimetusi pakėlė lūpų kampelį ir siektelėjo degančio galiuko, kad prisidegtų ir pati. Arabella jautėsi beveik patogiau tokiose situacijose, negu kažkokiuose sielos atvėrinėjimuose, todėl akys linksmiau žybtelėjo. Laisva ranka trumpam pakilo, kad ji paimtų cigaretę ir galėtų išpūsti dūmus kiek dešiniau. Zach atimtas riešas taip ir išbuvo pusiaukelėje, niekas nenorėjo jo judinti, lyg net ir toks menkas judesys būtų sutrikdęs netikėtą įtampą. - Jos kitoje galinėje kišenėje, - nesutrikusi galiausiai pratarė ir įsidėjo cigaretę atgal į dantis.

Taip kalbėdama Arabella vienu metu pasakė ir labai daug, ir visai mažai. Ji atrodė nutolusi, šalta, viskas apie ją tuo metu intrigavo Zachary, kartais prie merginos jis jausdavosi tarytum drugys prie liepsnos. Tarp judviejų ruseno kažkas, ką draugyste pavadinti būtų sunku, abu jaunuoliai dažniau jausdavo vienas kitam neapykantą, negu kažkokius teigiamus jausmus, ir dažnai pasinaudodavo proga kaip nors įgelti, jei tokia tik pasitaikydavo. Dėl to Zach pasijuto be galo nesaugiai, kai toki šviesiaplaukės žodžiai jame suvirpino tam tikras sielos stygas, kurios reikalavo neskaudinti prieš jį stovinčios asmenybės ir vengti patekti į tuos jos pasakytus procentus.
- Bet tai graužia tave, Arabella, - po kelių sekundžių atkirto, jos vardas maloniai nusirito nuo liežuvio galiuko. - O tai, manau, ne ką geresnė padėtis. - Pridūrė. Jiems atsidūrus arti vienas kito vaikinas pasijuto kiek pažeidžiamas, ne taip savimi pasitikėjo, kaip anksčiau, kai įsibraudavo į kambariokės asmeninę erdvę. Jo akys neramiai perslydo kiek pablyškusiu priešais buvusiu veidu, susigriebęs jis prisivertė įtraukti dar vieną dūmą neišimdamas cigaretės iš burnos, kiek pakreipęs galvą išpūtė dūmus nenuleisdamas akių nuo Ara. Tuo metu gailėjosi nepasiėmęs su savimi akinių nuo saulės, mat baiminosi, kad buvo tarsi atversta knyga, kurioje visai nesutrikusi mergina galėjo matyti jo viduje vykstančią kovą. Tą veikiausiai išdavė akimirką sutrūkčiojusi ranka, bet greit susivaldęs Zachary atpalaidavo gniaužtus ir paleido smulkią galūnę, delnas pajudėjo link kitos kišenės. Jaunuolis turėjo pusiau apglėbti ją, kad pasiektų pakelį, tad akimirką jiedu dar labiau suartėjo. Atrodė, kad ant sprando plaukai ima stotis piestu, todėl iš lėto ištraukęs vieną cigaretę nutarė, jog jau laikas atsitraukti. Žengęs žingsnį atgal padidino tarp kūnų atstumą ir pakėlė pavogtą objektą, pasukiojo jį akių lygyje. - Pasiimsiu kaip suvenyrą. - Šyptelėjo, vėl pasijuto galįs galvoti šaltu protu.

Arabella dažnai girdėjo žmones sakant, kad nuo meilės iki neapykantos esant tik vieną žingsnį. Ji apskritai neskirstė jausmų, nebent vadino juos stipriais arba iš viso nevadino. Mergina stengėsi negalvoti apie tai, kas dėjosi jų namuose tiesiog iš principo, slėpdamasi nuo savęs, nors viskas buvo daugmaž aišku. Deja, sau - nepripažįstama. Mergina gal ir nebūtų pernelyg sureikšminusi žodžių, jei ne tas keistas pasitenkinimas balse, kurio dėka išgirdo ir suprato kiekvieną skiemenį. Nesusilaikiusi trumpam šyptelėjo ir pakėlė akis.
- O kas mūsų negraužia, Zach? - atsakė beveik tokiu pačiu tonu. - Skalbiniai, vaikai, namai, kiemai, augalai ir dar daugybė kasdienio mėšlo. Net nekalbu apie žmonių jausmus, - prunkštelėjo pabaigoje, lyg pašiepdama savo žodžius, o gal ir esamą situaciją. Nesusilaikiusi trumpam užvertė galvą ir užmerkusi akis įkvėpė oro taip, lyg jai kažką skaudėtų. Be abejo, Ara buvo ganėtinai kieta mergina, todėl greitai sugebėjo grįžti į tvirtesnį vaidmenį. Vien dėl to, kad buvo girta, nepastebėjo trumpo sumišimo, kuris greičiausiai būtų suteikęs gerokai drąsos, todėl dabar tiesiog atrėmė akių žvilgsnį. Žinoma, fizinis kontaktas buvo stipresnis dirgiklis, tad žvilgsnis trumpam nukrypo ten, kur pajautė krestelėjimą. Kad ir kaip buvo keista, Ara perėmė situacijos valdymą ir dabar galėjo vadintis karaliene, net būdama beveik glėbyje, visai nepasimetė, tiesiog nejučiomis išpūtė karštesnio oro ant apnuoginto, artimo Zachary kaklo. - Pamatysi, maniškės gerenės, - pajautusi atstumą vėl bendravo žodžiais, kad ir kaip keista, nesupyko dėl tokios vagystės. Priešingai, buvo apimta moteriško silpnumo, ir veikiausiai siekė pasinaudoti sava cigarete kaip dingstimi.

Klausydamas tokių Ara porinimų suprato viena - dar niekad nebuvo sutikęs žmogaus, kuris taip plėšytų pusiau. Vaikinas vienu metu ir gėrėjosi jos išmone, ir šlykštėjosi, norėjo būti ir visai arti jos, ir kaip įmanoma toliau. Tas keistas smulkutės merginos skleidžiamas magnetizmas buvo tarsi kokia gaivališka jėga, kuri visada sugebėjo nuversti Zachary aplink save apstatytas užtvaras. Jau nuo pat šios keistos pažinties pradžios jis suprato, kad tarp jų tvyrojo kažkas laukinio ir turinčio itin didelę griovimo jėgą, kas tik dar labiau žadino smalsumą.
- Tačiau tai visai du skirtingi dalykai. Namai ir kiemai tave graužia vos pastebimai, kaip upės tėkmė per ilgą laiką nugludina akmenėlius dugne, o tavo nupasakotas reikalas skamba kaip kažkas, kas veikia gerokai greičiau, tarytum ant audinio užpilta rūgštis, - dar kiek pamąstęs išsakė savo nuomonę svarstydamas, kur šis pokalbis juos nuves. Negalėjo pro ausis praleisti to, su kokiu paniekinamu tonu Ara užbaigė savo atsakymą. - Kai taip kalbi apie jausmus... sounds like they're a laserquest to you. - Sunarnėjo nukratydamas pelenus į ant palangės stovėjusį stiklainį. Jau ėmė kiek deginti lūpas, tad buvo laikas cigaretę užgesinti, Zachary neskubėdamas ją patrynė į stiką ir įmetė vidun. Tai toli gražu nebuvo pirmas užsirūkymas tą vakarą, ir jaunuolis juto, kad lūpos sausos ir kiek suskeldėjusios, trumpai perbraukęs apatinę nykščiu apsilaižė jausdamas šiokį tokį diskomfortą. Tada dirstelėjo į savo pavogtą cilindrą. - Na, pažiūrėsim, ar tavo pasitikėjimas savimi toks pagrįstas, kaip turėtų būti. Pažiūrėsim, koks gi tas Arabella skonis. - Kilstelėjo antakius. Nutarė kiek palūkėti, kol iš burnos dings ką tik rūkytos cigaretės skonis. Šios buvo stiprios, tad nenorėjo, kad užgožtų sekančią.

Galiausiai Ara atsipalaidavo, jai tereikėjo pasisukti keletu laipsnių, kad nugarą atremtų į sieną ir tuo pat metu galėtų žiūrėti arba į Zach, arba, kiek kryptelėjus akis, į miestą.
- Todėl, kad ir žmonės yra koncentruota rūgštis, - galiausiai užbaigė, lyg ir parodydama, kad nenori gilintis daugiau į šią pasąmonės dalį. Po to lyg ir kaltinimo lyg ir šyptelėjo, pirštais laikydama cigaretę, nykščiu perbraukė priekinius dantis. Arabella jau nebenorėjo cigaretės, kuri jai buvo svetima, todėl leido smilkti tarp pirštų, kelias akimirkas dar pamąstė. - Zach, tau jausmai bent jau atrodo - lygiai toje pačioje vietoje. Tu panaudoji žmogų ir... - nors tai buvo gana žeidžiantys žodžiai, bet tonas, kuriuo kalbėjo Ara, tam prieštaravo. Lyg norėdama papildyti savo žodžius, pirštu drąsiai dūrė į jo diržo sagtį, žvilgsnis trumpam kryptelėjo ten pat. - ... gana. Bet tai jau tavo reikalas. Nežadu lįsti į sielą, - užbaigusi provokuojančius veiksmus tiesiog gūžtelėjo pečiais. Arabella jau buvo pastebėjusi, kad išdžiuvusios lūpos Zach turėjo kelti diskomfortą, tačiau nieko pasiūlyti negalėjo - nebent ryškų lūpdažį - todėl ir tylėjo. Akys kiek nemaloniai ilgai užsiliko ties veiksmais, tas buvo iš tiesų neplanuota, tačiau po kelių akimirkų Ara atsigavo. Kambariokas gal ir netyčiomis pasakė dviprasmišką frazę, tačiau nesusilaikiusi mergina vis viena tyliai sukrizeno ir provokuojančiai pakėlusi antakį bei menkai papūtusi lūpas žvilgtelėjo į rudas akis. - Juk žinai, kad žmones ne taip ragauja, - galiausiai menkai pašiepė jį tiesiog negalėdama susilaikyti ir netilpdama savo kailyje. Tą akimirka cigaretės visai neatrodė įdomios.

Iš tono aiškiai suprato, kad Arabella nori užbaigti kalbą. Abudu laikėsi įsikibę savo nuomonės ir nesiruošė nusileisti, tad pokalbį tęsti tikrai atrodė beprasmiška, bet vaikinui tai pasirodė įdomu, jam paprasčiausiai patiko stebėti, kaip sukosi krumpliaračiai kambariokės galvoje. Pastaroji pasinaudojo Zach pasakytais žodžiais ir nukreipė juos į kitą pusę. Iškart ko nors atsakyti negalėjo, nes kaltinime tiesos buvo. Pajutęs švelnų, vos jaučiamą stuktelėjimą taip pat žvilgtelėjo ten pat kur Ara. Kiek sutriko, bet pusiausvyros nepraradęs žvilgsnį atlaikė.
- Galbūt, bet tu kalbi lyg kitos planetos gyventoja, kuri dar negavo progos išvis pajusti kokį nors jausmą, - prunkštelėjo, mergina turbūt pati nesuprato, kokia šalta ji atrodė. Kadaise Zachary purtėsi to šalčio negalėdamas suprasti, iš kur žmogaus viduje jo tiek gali tilpti, bet tuo metu jautėsi prie to pripratęs. Tik gerai nežinojo, kokio pobūdžio pripratimas tai buvo - ar toks, kai žmogus tiesiog šilčiau apsirengia, ar toks, kai jis nustoja jausti galūnes po ilgo ėjimo per sniegą basomis. Pastebėjo, kad jiedu praktiškai visą laiką tiriamai vienas į kitą spoksojo, kai nieko nekalbėjo. Kiek nekantraudamas prisidegė iš merginos pavogtą cigaretę. Pakėlęs žvilgsnį į pilkas akis jo niekur nenusuko, ir pats savotiškai gręžė skylę šviesiaplaukės kaukolėje, pirmus dūmus išpūtė pro nosį su intensyvumu žvelgdamas į iš prieblandos išsiskyrusias raudonas Ara lūpas.
Kalbėdamas apie skonį su žodžiais sužaidė specialiai, o mergina neleido tam prasprūsti pro ausis. Nuo jos komentarą pilve pajuto tam tikrą kutenimą.
- Aš turiu savus ragavimo būdus, - mirktelėjo, tada nutilo stebeilydamas į pradėtą naują cigaretę. Ji buvo plonesnė, ne tokia stipri, kokias rūkydavo vaikinas, bet dėl to jis visai nesistebėjo. Burnoje išties jautė kitokį, specifišką skonį, kurį, atrodė, bus visai nesunku įsiminti. - Jos... įdomios. - Tarstelėjo net nežinodamas, kaip geriau galėjo apibūdinti savo atradimą. - Neįsivaizduoju, kokios tai cigaretės, bet galim kirsti lažybų, kad vieną dieną įteiksiu tokį pakelį tiesiai tau į rankas atsekęs jas vien pagal skonį. - Leptelėjo, mintis apie lažybas jį visad intriguodavo.

Arabella iš tiesų buvo labai prieštaringa asmenybė, kas greičiausiai ryškėjo daugiau bendraujant su ja. Tai greičiausiai buvo galima aiškinti tuo, kad dažnai slėpėsi nuo savo jausmų ir dažnai mėgindavo apgaudinėti ne tik aplinkinius, bet ir pačią save. Iš pradžių rausvos lūpos suvibravo jai prunkštelint, galva trumpam pasipurtė į šonus.
- Labai norėčiau, kad taip būtų buvę, - pratarė jau stipriai nutolusiu žvilgsniu, o tuomet staigiu judesiu dar trumpam prie lūpų priglaudė cigaretę, lyg tik dabar ją būtų atsiminusi. Galbūt akimis ir būtų užsilikusi spoksoti į savo pasaulio sienas, jei ne pajaustas intensyvus ir karštas žvilgsnis, nuo kurio teko grįžti realybėn. Iš svetainės vis dar švietė lempos, todėl stovėdama tuo kampu galėjo geriau apžiūrėti Zach. Jis atrodė paprasčiausiai pavargęs, mat po akimis oda buvo šiek tiek patamsėjusi ir išsausėjusi, paryškėjo lūpų trūkumai, atsiradę nuo cigarečių. Išpūsti dūmai iš dalies trukdė, tačiau tokioje girtumo stadijoje Arabella beveik galėjo prisiekti, kad mato kiaurai viską. Gal tai tebuvo fantazijos vaisius, tačiau jai pilnai visko pakako. Mergina užtaikė sutikti rudų akių žvilgsnį visai prieš pat jam imant kalbėti, todėl nesusilaikiusi šyptelėjo. - Tikiuosi, tai nereiškia, kad priklausai kanibalų šutvei, - nesusilaikiusi girtai sutrikdė tą tirštą ir klampią atmosferą ir trumpai nusijuokė. Kol vyko tyrinėjimo procesas, susikišo rankas į galines kišenes ir pakaušiu parimo į sieną, nesusilaikiusi apsilaižė lūpas. - Galiu garantuoti, kad atneštum nebent tada, jei patikrintum jas mano kambaryje, - švelniai paerzino kambarioką, tačiau žvilgsnis nebegrįžo prie šiltų akių.

Net būdamas apgirtęs kiek stebėjosi jų pokalbio rimtumu, bet nujautė, kad tai judviejų pažintį pakreipė į gerąją pusę ir sušvelnino trintį tarp jų skirtingų aurų. Pastaruoju metu šioms suartėjus į šalis lakstydavo grėsmingos žiežirbos ir žaibai, o dabar tie energijos laukai lyg ir aprimo ir netgi lengvai persipynė. Zachary spėjo, kad neramumai namie apkartino gyvenimą ne jam vienam, ir kad ta keista taiki atmosfera ne jam vienam nuramino sielą bent tai valandėlei. Abu vis dar apžiūrinėjo vienas kitą lyg koki du sutrikę, nežinomoje vietoje atsidūrę žvėrys, žvilgsniuose vis blykstelėdavo netvirtumas. Merginos žodžiai kiek palengvino ore tvyrojusį tam tikrą sunkumą, jaunuolis akimirkai šyptelėjo ir keliskart papurtė galvą. Vis dar jautė kūnišką trauką jai, kuriai atsispirti kartais nepajėgdavo, tą akimirką taip pat pasidavė ir kraipydamas galvą žengtelėjo žingsnį arčiau jos.
- Ne, ne visai, - lėtai pradėjo. Kadangi mergina stovėjo prie pat sienos, tuo pasinaudodamas užspeidė ją į kampą atsistodamas gerokai arčiau, nei buvo padoru. - Aš jau žinau tavo fizinį skonį. - Tarstelėjo palinkęs prie jos ir caktelėjo liežuviu prie pat kaklo odos, akimirką ją prilietė. - Tačiau tavo sielos skonis man dar neištirtas. - Toliau kalbėjo ir trumpam pasukęs galvą pauostė šviesius plaukus, tada atitraukė veidą kiek toliau, kad galėtų ją matyti, pakėlęs vieną delną iki Ara galvos lygio paliko jį ant sienos, pakėlęs smilkstančią cigaretę prie lūpų ir spitrydamas į pilkas akis iš lėto įtraukė dūmą, į priekį atstatęs apatinį žandikaulį pravėrė burną, dūmams ištrūkus iš jos įtraukė juos atgal pro nosį. Taip tarsi rodė, kad savo tyrimą jau pradėjo rūkydamas jos mėgstamas cigaretes, akyse žybtelėjo žaismingumas. Atsitiesęs leido rankai nuslysti nuo sienos ir ryžtingai ištiesė kambariokei delną. - Lažinamės? - Kiek švelnesniu, prikimusiu balsu pasiūlė, iš burnos kilo dūmų likučiai.

Arabella pernelyg nemąstė apie tai, kaip šis pokalbis keitė ar galėjo pakeisti atmosferą namie ir apskritai tarp jaunuolių. Žinojo tai, kad buvo malonu tiesiog kalbėtis, ne vien nesustojamai keikti Zachary dėl kvailų ir neapgalvotų veiksmų. Pajautus, kad vaikiną iš tiesų šiek tiek pralinksmino ta kvaila frazė, ir pati šiek tiek lengviau šyptelėjo, kūnas trumpam atsipalaidavo. Tai buvo šiokia tokia klaida, mat Zach, galbūt visai nesąmoningai, pradėjo puolimą prieš merginą, prieš jos privačią erdvę ir, žinoma, kūną. Jausdama tą nepadorų artumą ji visai nejučiomis kilstelėjo smakrą aukščiau, lyg neleisdama pamesti akių kontakto, neleisdama jo nutraukti.
- Hmph, drąsu, - praėjus kelioms akimirkoms po išpuolio prieš jos kaklą, pagaliau prabilo Arabella, mat iš pat pradžių kalbėti bijojo - baiminosi, kad balse, kaip ir kūne, gali pasijausti tas pats virpuliukas. - Sielos skonis? Nemanai, kad tai pernelyg... hmmm... intymu, - labai pabrėždama paskutinį žodį pratarė, dėl vis dar užverstos galvos, balsas skambėjo kiek žemiau. - Ar tai kartais nėra toliau tavo komforto zonos? - drąsiai pareiškusi tokį lengvą kaltinimą vėl pagavo smalsų rudų akių žvilgsnį. Kiekvienas Zach judesys buvo labai artimas ir intymus, net šiek tiek provokuojantis, tačiau neatrodė taip, lyg vaikinas norėtų kaip nors pakenkti. Veikiau, priešingai - iš tiesų pažinti. Pasinaudodama tuo, kad vaikino viršutinė dalis buvo palinkusi, šiek tiek patogiau atsistojo, tik viršutinė nugaros dalis, mentys, lietė sieną, pilvą patogiau atstatė, iš dalies ir užtverdama Zach kelią tolyn, iš dalies kaip tik skatindama. - Ir iš ko superžvaigždė norėtų lažintis? - aiškiai suintriguota pasiteiravo, virš akių šiek tiek pakilo antakiai - viskas rodė norą sužinoti sąlygas.

Nejučia Zachary trumpam atkreipė dėmesį į savo veiksmus ir kaip jautėsi juos atlikdamas, mat liko nustebęs pats savimi - nejautė to šimtaprocentinio pasitikėjimo savimi, kuris apimdavo bandant palaužti tiesiog kažkokią į akį kritusią paukštytę. Taip flirtuodamas su Arabella visada jausdavosi greičiau taip, lyg bandytų už ūsų timptelėti tigrą ar atlikti kokį nors dar nebandytą, pavojingą pirmą bandymą - rezultatas žadėdavo būti nenuspėjamas, plūstelėdavo azartas. Toks elgesys kartais pavykdavo, kartais ne, bet vaikinas visuomet jautė nesilpstantį norą bandyti iš naujo ir bandyti kitaip, iš tiesų savo tyrimą jau buvo pradėjęs anksčiau ir iki šiol stengėsi suprasti, kaip kambariokė reagavo į tam tikrus priėjimo būdus.
- Intymu, - pakartojo žodį ir linktelėjo. - Pavojinga, įdomu... - Lėtai pridūrė dar kelis žodžius, kurie, jo manymu, puikiai tiko. Arabella pareiškus tą kaltinimą menkai šyptelėjo suspausdamas lūpas, tada jau tryško ryžtu. - Manau, mano komforto zona yra vis kintanti. - Per daug negalvodamas atšovė. Mergina skatino jį prarasti pusiausvyrą ir rinktis ne saugų kelią, o gal netgi kiek nutrūktgalviška. Pastebėjęs, kad cigaretę jau laikas išmesti, švystelėjo ją sau už nugaros žadėdamas pakelti patogesniu momentu. Atlaisvėjus rankoms sutelkė dėmesį į kambariokę, kurią sudominti sėkmingai pavyko. Jos kūno kalba aiškiai rodė nenusileidimą ir atkaklią kovą, kam atsakyti tiesiog privalėjo. Šįkart pasirinko delnais įsiremti į sieną, į kurią ji nugara jau nebesirėmė, padėjo juos kiek aukščiau sėdmenų dar sumažindamas tarpą. Kad ir kaip troško kaip nors prisiliesti prie merginos, tas nepakenčiamai nedidelis atstumas tiesiog per daug gardžiai palaikė tarp jų įtampą. - Jei laimėsiu aš, turėsi įvykdyti šiokią tokią mano užgaidą. Neturėtų būti per daug sunku. Tiesiog suvalgyti stiklainėlį braškių, su tam tikrais.... trukdžiais. - Paslaptingai užbaigė, nesusilaikęs vieno delno smilių užkišo už jos džinsų sagos jau rodydamas, kur link suka.

Arabella net neisivaizdavo, kad Zach taip stipriai galejo dirginti sis zaidimas, ar dominti jo pasekmes. Priesingai, veikiausiai butu pasijautusi stipriai pamaloninta, nors ir sau neprisipazintu to, bet viduje butu kiles sioks toks idomus azartiskumas isspausti kuo daugiau. Vietoj tokiu idomiu veiksmu ji dabar testovejo apgirtusi ir vis zvilgciojo i karsta zvilgsni, ne visuomet surasdama, kur akims apsistoti: ar jas pakelus auksciau ir zvelgiant tiesiai i veida, ar patogiau krutines lygmenyje. Vis delto, komforto zonos metamorfozes vel sudomino Ara, zvilgsnis pakilo aukstyn i is paziuros savimi pasitikinti veida.
- Kartais komforto zona pakeicia zmones... - paslaptingai pradejo ir ganetinai drasiai ireme smiliu i siek tiek matoma raktikauli. - ... bet tau turbut sitas negalioja, - akyse suspingsejo linksmi ziburiukai, kadangi kaltindama Zach ji jautesi tiesiog tvirtesne, labiau pasitikinti savimi, mat geriausia gynyba atrode puolimas. Nesusilaikiusi viduje syptelejo, kai pastebejo, kad kambarioka labiau domina jos demesys, nei nuoruka, akys trumpam dar sugavo ta epizoda, taciau del suletejusios reakcijos susivokti, kad Zachary ir toliau ja sekmingai megina ikalinti. Apsilaiziusi lupas drasiai uzriete nosi, sis veiksmas praktiskai priverte ja remtis i vaikino veida savuoju, mat atstumas buvo sumazejes tiesiog zveriskai. Alkoholiniai gerimai puikiai padejo praeiti ta drovumo barjera, tad ji dabar visai noriai palaike siena, kuri neleido Zach uzsiropsti ant virsaus. - Braskiu? Hmm, nebutu pernelyg sunku, - guztelejo peciais samoningai praleisdama pirsto krypti. Akys nukrypo i ji tik tam, kad parodytu, jog Zach neliko nepastebetas. - Gerai, ar ieskosi per tam tikra laika ir tam neatsitikus tarnausi man, ar nori neriboto laiko ir pasmaliziavimo po nezinia kiek laiko? - pasiteiravo dar, nesuvokdama, kad jai is antrojo varianto mazai naudos. O gal paprasciausiai negalvodama apie tai.

Arabella zodziai isties suintrigavo vaikina, priverte spelioti, ar kalba ejo apie ja pacia, ar apie kazkoki pazistama asmeni. Nuo to menko prisilietimo veidas kiek krustelejo, Zachary nepastebimai krimstelejo sau vidine zando puse. Kadangi ju kunai budami taip arti visai nesiliete, tai priverte ora aplinkui tiesiog elektrintis, ir net maziausi prisilietimai stipriai paveikdavo.
- Nejaugi? Manau, bus puiki proga issiaiskinti, jog klysti, - mirktelejo, nenorejo pripazinti esas nelankstus, kadangi tuo visai netikejo. Jiems dar labiau suartejus kaip imanydamas nepastebimiau nurijo seiles ir kilstelejo antakius gaves kelis pasirinkimo variantus. - Oi, tu juk jau pazisti mane sitoje srityje. Renkuosi pirma varianta, kad butu idomiau. - Ilgai negalvodamas leptelejo, visai negalvojo ir apie galimybe pralaimeti.

Nepaisant to, kad pati Ara vel uzsimine apie gerokai asmeniskesnius dalykus, toliau kalbeti nezadejo, lyg nebutu norejusi issiduoti. Budama blaivesne, ji niekuo gyvu nebutu sitaip erzinusi, lietusi Zach, mat tai tiesiog vede i dideli sprogima, kuris galejo uzsibaigti dvejopai: viska nusluoti nuo zemes pavirsiaus arba priesingai, sumaisyti tik judvieju smegeneles. Zinoma, galvoti apie pasekmes buvo ne tik velai, taciau ir truko noro, tad Ara visai smagiai pratese zaidima, kartais ir pajausdama sumisima is antros puses. Po zodziu tik trumpai nusijuoke, mat kur link kreipia Zach, galejo tik isivaizduoti, lazybose daugiau jokio konkretumo nebebuvo.
- Gerai, taciau atmink, kad pirma dar turi laimeti, - is dalies erzindama primine. Be abejo, ta procesa Zach tiesiog privalejo pats sau apsisunkinti, pasirinkdamas pirmaji varianta, del to Arabella tik patenkinta syptelejo ir linktelejo. - Puiku, susitarem. Is gailescio duodu tau... dvi savaites, - kiek pamasciusi uzbaige ir nepriekaistingai suklapsejo blakstienomis.

Arabella daugiau nevyste temos apie komforto zona taip ir palikdama susidomejusi vaikina kyboti ant kabliuko. Jautesi apsvaiges nuo visko - cigareciu kvapo, tvyrancio aplink juos, karscio, kuri spinduliavo ju abieju kunai, adrenalino, plustelejusi i krauja nuo viso to artumo. Daresi ypatingai sunku atlaikyti itampa, Zachary eme neramiai kramtyti apatine lupa, ant kaktos buvo galima iziureti viena kita prakaito laseli.
- Dvi savaites?.. - letai pasitikslino, trumpai nusijuoke tyliu balsu. - Nori isvaryti mane is proto? Reikes pirkti maziausiai po penkis pakelius per diena. - Pratare lyg ir kaltindamas mergina del tokio ziauraus nuosprendzio.
Isgirdo, kaip atsidare namo durys ir i vidu plustelejo minia zmoniu, bet kol kas is vietos nejudejo, lyg butu negirdejes triuksmo. Priesingai, jis lyg niekur nieko svelniai sueme kambariokes apatini zandikauli ir perbrauke blyskia oda nyksciu.
- Kartais man rodosi, kad linkstu tavo pusen del zinojimo, kad darysi man kazka negero, - sunarnejo ir isleido ilgesio sklidina atodusi. Isgirdo link balkono artejant zingsnius, bet atsitrauke tik jiems gerokai priartejus. Rankomis isireme i tureklus sau uz nugaros ir lyg niekur nieko letai persibrauke plaukus, nubraukdamas kelias sruogas, uzkritusias ant kaktos. Balkono langus denge uzuolaidos, tad visai nesijaudino, kad kas nors juos mate. Po sekundes durys prasivere ir i vidu galva kystelejo Kevin.
- Ei, mes buvome iseje i kluba netoliese. Viskas vietoje? - paklause pakeles antaki, klausiamai zvilgtelejo i tuodu.

Apgirtes protas net nemegino svarstyti tos galimybes, kad Zach gali pernelyg susidometi merginos vidiniu pasauliu, tad svaistesi ivairiais pavieniais faktais. Jei nebutu apsvaigusi, greiciausiai nebutu meciusi net tu menku trupineliu.
- O kas to nenoretu? - praleidusi skunda nusijuoke tuo pat metu pakeldama antakius. Mintis, kad Zach nersis is kailio, linksmino sviesiaplauke - tai buvo aiskiai matyti veide. - Nieko tokio, ismeginsi ivairiu skoniu, - be sazines grauzaties guztelejo peciais. Arabella taip pat isgirdo, kad i buta plustelejo zmoniu minia, ji nebuvo tokia romi, akimirkai isitempe, zvilgsnis nukrypo i sali, lyg butu pameginusi sudarkyti atmosfera, besibaimindama, kad ja gali uzuosti kiti. Del sio issiblaskymo ir Zach judesys buvo labai netiketas, Ara net nezymiai kruptelejo, akys staigiai pasisuko ir sutiko ruda zvilgsni. Nejuciomis iskvepe kartu su vaikinu, taciau atsakyti nesugalvojo ka. Tai buvo praktiskai prisipazinimas to, kad Zach jaucia jai prielankuma. Deja, vaikinas pasitrauke taip pat staigiai, tad Arabella grynai gindamasi nuo nezinia ko, sukryziavo rankas ant krutines.
- Ahaa, atrodo, taip, - patvirtino pasisukusi i Kevin ir netvirtai linktelejo. - Tiesiog kalbejome apie zvaigzdynus, - dar nevykusiai mostelejo ranka i dangu, kuris per sia ilga artumo israiska, jau buvo apsitraukes debesimis, visai sunaikindamas Arabella priedanga. Jai nurijant seiles, nezymiai sujudejo kaklas.

Kevin įėjus vidun abu jaunuoliai elgėsi visai skirtingai: Zach buvo visai ramus, o Arabella atrodė sutrikusi. Toks vaizdas naujai pasirodžiusiam asmeniui atrodė itin juokingas, mat neatsiminė, kad būtų matęs šviesiaplaukę išmuštą iš vėžių, o ir jos pasiteisinimas buvo visiškai nevykęs: Kevin užmetė akį į debesuotą dangų, kur nesimatė nei menkiausios žvaigždelės, ir nepatikliai kilstelėjo antakį, mimikoje buvo galima įžvelgti juoką.
- Oho, tiesiog puikios sąlygos kalbėti apie žvaigždynus, - nesusilaikė neprisikabinęs ir tyliai sukikeno.
- Na, pokalbis kiek užsitęsė, tai mes kaip tik bandėm atgamint, ar pavyko pamatyti Sirijų Didžiojo Šuns žvaigždyne, kol jūsų nebuvo, - Zach pabandė gelbėti situaciją ir tiesiog leptelėjo apie pirmą, geriausiai žinomą žvaigždę nakties danguje, mat ji buvo pati ryškiausia iš visų.
- Aaa, na, tuomet viskas kaip ir aišku. Tik neužsižiūrėkit, o mes jau traukiam miegot, - dar nusijuokė ir uždaręs duris išėjo.
Zach akimirką patylėjo, o tada prunkštelėjo. Turėjo pripažinti, kad jautė kažkokį keistą pasitenkinimą sutrikdęs paprastai iš vėžių sunkiai išmušamą kambariokę.
- Reikia pripažinti, tam sugalvoti tikrai reikalingi ypatingi gebėjimai, - taip pat lengvai paerzino Ara.

Vos tik Kevin eme prikisineti, Ara mergaitiskai pavarte akis ir guztelejo peciais, lyg jis butu buves visiskas neismanelis ir nematytu kazkokio labai aiskaus dalyko.
- ...Siriju... taip, - kiek nustebusi, kad Zach apskritai kazka zino, dar pries tai zvilgtelejo i ji su tam tikru nustebimu, taciau tik akimirkai. Tuomet trumpai, taciau tvritai linktelejo Kev. Ja kiek glumino, kad draugas lyg ir trauke per danti juodu, vaizduodamas lyg besislapstancius isimylejelius, mat paprastai i Zach taip palankiai neziuredavo. Veikiausiai tam itakos turejo alkoholis, tad Ara nusprende daugiau nebesigilinti. - Uzsiciaupk, - vos tik pasisalino Kevin, burbtelejo. - Siaip jau, pries akimirka dangus buvo tobulai giedras, - pamegino pasiteisinti ir kelias akimirkas ziurejo i kambarioka primerkusi akis. - O tu ta nelemta zvaigzde zinai tik del to, nes slaptai rasai romantiskas dainas, - aiskiai vaikisku tonu isdeste ta kaltinima, pabaigoje sakinio, patvirtinanciai linktelejo.

Ir pats liko nustebes tuo, kad Kevin kaip iprastai nekaisiojo nosies ne i savo reikalus. Kaip ir Ara eme galvoti, kad draugas paprasciausiai klube bus pataskes dar pora gerimu, jei mieliau nepasirinko itariai snairuoti i Zachary taip, lyg Ara butu nepilnamete, kuria jis noretu isprievartauti. Treciam asmeniui pasisalinus su linksmumu dirstelejo i mergina, jautesi visai smagiai taip kepsciodamasis.
- Aha, visiskai suprantu, ka nori pasakyti, - dar karta svelniau nusisaipe. Po paskutiniu merginos zodziu ir pats primerke akis, sunere rankas ant krutines. - Siaip jau visai ne. - Ryztingai atkirto, kazkodel jautesi nejaukiai isgirdes zodi romantiskas. Lyg jis kesintusi i asmenine erdve, per daug konkreciai apibrezdamas tai, ka Zach deste eilutese. - As apie ja perskaiciau... straipsnyje. - Leptelejo. Is tiesu tevas ji priverte iskalti dauguma zvaigzdynu, tik vaikino atmintyje isliko toli grazu ne visi.

Nors Zach ir tęsė savo lengvą erzinimą, jis buvo labiau draugiškas, vaikinas pagaliau nepriminė visiško bukagalvio. Blaivai Ara tai būtų pasirodę itin keista, tačiau alkoholiui reguliuojant situaciją, ji visai neatkreipė dėmesio, kad kažkas ne taip. Galų gale, tai ir buvo normalus bendravimas. Vis dėlto kitas sakinys šiek tiek palietė vaikiną ir jis automatiškai ėmė gintis. Vien iš to Ara galėjo suprasti, kad tai buvo ganėtinai svarbu.
- Gerai, straipsnyje, - gindamasi iškelė rankas, atsukusi delnus į Zachary. - Be to, man ne taip jau baisiai ir rūpi, - galiausiai gūžtelėjo pečiais parodydama, kad apie tai kalbėti nebūtina. Temos užbaigimo įtvirtinimui ji siena nuslydo žemyn ir netrukus sėdėjo ant grindų, akys vėl nukrypo į stiklą, kuris nebebuvo taip skaidriai parodantis miesto vaizdą - šiek liek lašnojo.

Pats Zach tam tikrais epizodais nusistebėdavo dėl to, kaip ramiai ir draugiškai jiedu kalbėjosi, bet garsiai savo nuostabos neišsakė, mat jautėsi pavargęs nuo nuolatinių ginčų namie. Arabella gana greit suprato, kad į tą vaikino minčių kertę skverbtis nedera, tad vėl įsivyravo tam tikra taika ir Zachary greit pajėgė nurimti. Jau buvo labai vėlu, arba labai anksti, ir dangus tolumoje ėmė dažytis šviesesniais mėlynos spalvos tonais. Jautėsi mieguistas ir keistai nuvargęs, tad prisėdo greta kambariokės, netardamas nei žodžio į darbą "įkinkė" atsineštą pledą - užmetė jį taip, kad tektų abiems ant kojų, atrėmęs galvą į sieną užmerkė akis, viskas vėl ėmė suktis.
- Tu visada tokio tipo vakarėliuose ištempi visą naktį? - paklausė, mat Ara atrodė geriau už jį.

Netrukus ir mergina pastebėjo, kad ima artėti paryčiai, todėl žvilgsnis ten pat užsiliko. Žinoma, ji galėjo jausti, kaip tylomis darbuojasi Zach - kojos sulinksta ir jis netikėtai prisėda šalia. Visa laimė, kad balkonas buvo pustuštis, todėl Arabella ištiesė kojas, kiek buvo įmanoma, prieš joms paliečiant stiklą. Net ir gavusi tik pledo kampelį pernelyg nesiginčijo: įprastu atveju būtų pareiškusi savas teises į jį.
- Aha, - palinksėjo galva ir dar truputį palikdama tylos pauzę pamąstė. - Tiesą sakant, man naktis apskritai labiau patinka. Kai tik turiu galimybę, verčiau miegu dieną nei naktį, - pasidalino tuo menku faktu tiesiog šiaip sau. Šiaip net ir gyvendamas su ja Zach greičiausiai negalėjo pastebėti, mat mergina visuomet atsikeldavo pirma ir net išoriškai negalėjo atrodyti, kad jai dėl to kiltų kokių nors bėdų. - O tu - priešingai. Atrodai, kad tuojau pat nusirašysi, - pakėlė lūpų kampelį.

Nesusilaikęs plačiai nusižiovavo net nesivargindamas prisidengti burną, po to apsilaižė sausas, kiek perštinčias lūpas klausydamas Ara balso.
- Suprantu, naktis turi savo privalumų, bet... - kakta kiek susiraukė. - Nemanau, kad būtų įdomu ištisai gyventi naktinį gyvenimą. Juk tokiu metu nedirba jokios parduotuvės, aplink nėra jokių žmonių, ne visur gali nueiti. Kelias naktis tai gal ir intriguotų, bet po to tai taptų velniškai nuobodžia kasnaktybe. - Pabandęs sužaisti su žodžiais šnirpštelėjo. Iš tiesų nežinojo, kad jo kambariokė buvo tokia naktibalda, bet apie tai išgirdęs kažkodėl visa nenustebo - Zachary tiesiog matė, kad ji tokio tipo žmogus. Tylus šviesiaplaukės balsas veikė raminančiai ir vaikinas vos neužsnūdo, bet po paskutinių žodžių atsimerkė ir papurtė galvą. - Aš tik... ilsinau akis. - Greit pasiteisino.

Nesusilaikiusi kelioms akimirkoms pašnairavo į Zach, mat jis elgėsi paprasčiausiai nemandagiai, tačiau žodžiais nepasitenkinimo nereiškė. Ara kaip tik jį visuomet laikė tuo ,kuriam tereikia nakties, todėl žodžiams keičiant vieniems kitus, ji vis labiau stebėjosi.
- Na, šito tikrai nesitikėjau, - galiausiai ganėtinai linksmai pratarė. - Aš nesakau, kad reikia gyventi vien naktį, - galiausiai susipratusi ėmė šiek tiek aiškinti jam savo pasirinkimą. - Esmė tame, kad ir vakare puikiai galima apsilankyti visur, kur yra reikalingų dalykų. O be to, miestas po tų nelemtų karų labai greitai atsigauna. Gatvėse naktimis trinasi vis daugiau žmonių. Todėl ir verslas vėl grįžta į naktį, - gūžtelėjusi pečiais trumpam užsimerkė. Tą akimirką labai užsimanė parūkyti, bet kažkodėl nusprendė šiek tiek patingėti. Žinoma, spėjo kaip tik laiku atsigauti iš to troškimo, kad pastebėtų beveik miegantį Zach. - Ei, tu gali miegoti, jei nori. Žinoma, koks atsibusi, atsakyti negaliu, beeeet... - nekaltai kilstelėjusi antakius pažiūrėjo į jį.