Kevin butas

Jautesi panasiai kaip ir kambarioke - aptinges ir apsnudes, o baiges gincytis su Ara dar ir romus, tam susidejus i viena daresi vis labiau mieguistas. Grindys buvo siltos, o patalpa tamsi, neapsviesta, tai kure jaukia aplinka. Zmogiskoji prigimtis prasesi kazko minksto po uzpakaliu, mat kaulai skaudziai kontaktavo su grindimis tuometineje gulejimo padetyje, bet vaikinas nebuvo tokioje busenoje, kad del to per daug nerimautu. Vietoj to jis pasislinko auksciau ir apsivijo sviesiaplauke tarsi panda bambuka, uzsimerkes eme letai glausti lupas prie pirmo pasitaikiusio odos plotelio ant kaklo girtai meilindamasis.
- Ahaa... bet as vis delto galiu ir cia likti, kchm... bet beveik garantuoju, kad nakti koks nors idiotas ims ir ijungs sviesa. Bet as ji nuvysiu, manau. Tad tai jau irgi ne problema. Ech, zinai... tu man visad buvai ypatinga. - Vapejo visiskai nesusijusius sakinius.

Arabella nebuvo pernelyg išlepusi mergina, be to, pratusi miegoti ant nepatogios dangos, todėl pati net nesusimąstė, kad šitaip išsidrėbus gali būti nepatogu. Jaukumo ir grindų šilumos apsunkintas mintis staigiai nutraukė kažkas... šilto ir nerangaus. Pilkšvos akys staigiai prasimerkė, nors ji ir nematė tamsoje, antakis iš karto pakilo. Mergina gulėjo praktiškai beviltiškai nekrutėdama, tik šiek tiek įsitempusiais raumenimis, mat ką daryti nežinojo.
- Tikiuosi, visi naudosis pirmu aukštu, - atsakomai burbtelėjo vis dėlto suvokdama, kad kas nors gali sugalvoti sudrumsti jos ramybę. Pakėlusi antakį dėl paskutiniųjų žodžių galiausiai suėmė pečius ir stumtelėjo Zach žemyn. - Žinai, kraustykimės iš čia, - pareiškė nuosprendį.

Po visą Zach kūną sklido šiluma, mat jiedu su Ara drybsojo itin arti vienas kito ir galėjo jausti vienas kito spinduliuojamą energiją, nuo kurios oda kaito dar labiau. Vaikinas visai mėgo šilumą, todėl jautėsi kuo puikiausiai. O tomis akimirkomis, kai jausdavosi puikiai, jam visai nesunkiai atsirišdavo liežuvis, tik Arabella tas ne itin patiko, ir tą suprasti nesunku buvo netgi apgirtusiam.
- A... aha, gerai, - gerokai sutrikęs ir kiek nusiminęs tyliai pasakė ir atsitraukęs atsisėdo, kiek suraukęs antakius įsispitrijo į tamsoje neįžiūrimas plytelėmis dengtas grindis. - Tai kur dabar?

Arabella jau žinojo, kad Zach buvo nepataisomas ožys ir storžievis, todėl sulaukusi jai palankaus atsakymo, šiek tiek nustebo, kelioms akimirkoms net užvėrė srėbtuvę. Kiek sulinkę pečiai dabar buvo nusisukę nuo jos, nors ir matėsi tik siluetas, ėjo puikiai suprasti vaikino poziciją, šiuo atveju - gana atžarią ir nemalonią. Žinoma, Ara tai nerūpėjo, nes kažko pernelyg šilto nepuoselėjo tam smulkiam kaulų rinkiniui.
- Hmm... - tyliai nutęsė galiausiai atsitokėjusi iš apmąstymų, o tuomet iš įpročio gūžtelėjo pečiais. - Manau, mums reikia ramios vietelės, nes nuo viso šito ūžesio man jau skauda galvą, - iš dalies pasiskundė, iš dalies pasiūlė jam rinktis vietą drauge. Žinoma, Arabella buvo kiek per daug išdidi, kad prisipažintų nežinanti ir nieko nesugalvojanti, tad tai tebuvo puikus išsisukinėjimo būdas.

Zach eme ciupineti sau skruostus, kurie buvo ypac ikaite del to, kad jis apirtes sedejo siltoje vonioje, tas apskritai dare ji dar labiau apsvaigusiu, tad reikejo pasirinkti arba nesdintis is vonios ir pakruteti norint isvaikyti svaiguli, arba nuvirsti ant kokios nors lovos ir galutinai nuluzti bei pabaigti savo nakties "vargus".
- Klausyk, cia, antram aukste, yra toks kaip ir sveciu kambarys, - trindamasis aki pradejo. - Yra lova ir sofa. Niekas greiciausiai nebus uzemes, galim bandyti laime ten. - Pasiule rankoje gniauzdamas vis dar kiek slapius marskinius, tuo metu patraukliausias variantas jam atrode tiesiog kur nors issidrebti.

Arabella kurį laiką ramiausiai sėdėjo ant grindų, tačiau galiausiai, lyg jai būtų susišvietę visai netikėtai, atsistojo ir delnais trumpai pasivalė užpakalį. Išgirdusi pasiūlymą iš pradžių norėjo kilstelti antakį, mat tai jai vis dar priminė keletą ankstesnių susidūrimų, tačiau netrukus Zach lyg ir pateisino savo sprendimą. Be to, iš tono girdėjosi, kad jis kiek apsimiegojęs, todėl abejojo scenarijų kartojimusi.
- Jeigu niekas neužėmė, vadinasi, dar bus laisvų apklotų, - ėmė garsiai samprotauti. - ... aš keliuosi į balkoną, - galiausiai užbaigė savo sprendimą ganėtinai ryžtingai. Jai reikėjo pailsėti nuo bendro ūžesio. Kartais Ara primindavo žmogų, kurio gyvenimas nulietas tokiais vakarėliais, kaip šis, tačiau šį kartą ji norėjo kitokios visko atmosferos. - Viso gero, Zach, - kažkodėl leptelėjo ir apsisukusi tiesiog išdūmė į dar tamsesnį koridorių, kurio kontūrų visai nėjo suprasti, net neįsivaizduodama, kur galėtų būti minėtoji svečių vieta.

Ara viska atliko taip greit, kad jis net nelabai spejo susivokti, kas ka tik ivyko. Merginai isejus i koridoriu kelias akimirkas sedejo virskindamas jos plana. Lyg ir girdejo, kad ji ruosesi eiti i balkona, bet minejo kazka ir apie ejima i sveciu kambari, tad Zach paliko visiskai sumisusi. Nejucia jis sugrieze dantimis. Po galais, kiek gi galima sukiotis apie viena mergse? gniauzdamas kumsti pagalvojo. Jis net nesiule jai nieko nepadoraus, o kambarioke vis tiek isdume lauk net nepalaukusi jo. Noredamas nuplauti akimirka uzpludusi apmauda vaikinas uzsiverte salia stovejusi vis dar neistustinta degtines buteli, nurijes sleikstuli sukelusi gurksni, kuris veik skaudziai nudegino gerkle, po to iskart atsigere sulciu. Akimirka jaunuoliui pasirode, kad ka tik isgerta slykstyne tuojau pat isleks is burnos vemalu pavidalu, bet sugebejo susivaldyti ir net pakartoti procedura dar karta. Nepaleisdama gerimu is rankos kiek svyruodamas atsistojo ir issvirduliavo i koridoriu.
- Ara? - tyliai pasauke, mat taip ir nesuprato, i kuri pasaulio krasta sviesiaplauke nutare eiti. Viskas eme kiek suktis, tad nejucia atsireme i siena ir uzsimerkes giliai ikvepe.

Arabella net nenutuokė, kad toks netikėtas jos poelgis galėtų sukelti kažkokią panašią reakciją, net susimąstymą. Be abejo, pati viską darė tiesiog improvizuodama, netikėtai, tad rezultatas buvo panašus. Nepamaniusi, kad Zach galėtų dar save kiek palepinti ten vienas vonioje, tiesiog ramiausiai vaikštinėjo gerokai didesne erdve, viską liesdama rankomis ir mėgindama pažinti iš naujo.
- Mhm? Taip? - atsiliepė panašiai tyliai ir pasisuko į tą pusę, iš kurios girdėjo Zach balsą. Pasigirdo tylus bumbtelėjimas, greičiausiai reiškęs, kad jis kažkur parimo, todėl mergina nejučiomis prunkštelėjo, pati delnu įsirėmė į kažkokį stalviršį.

Tikejosi atsakymo nesulaukti ir girdeti tik jau kiek pritildyta muzika apacioje, bet netiketai is tamsos pasigirdo tylus, moteriskas balsas, kurio ir ieskojo. Letai, tarytum roplys pramerkes akis, jis atkele galva nuo sienos ir isiziurejo i tamsa.
- Em... Ka tu darai? - paprastai paklause noredamas pasitikslinti, ka tiksliai ji ruosesi daryti, mat vonioje Arabella plano taip ir nesuprato. Skrandyje pajuto atsiradus bloguma, kas greiciausiai nezadejo nieko gero.

Užduotas klausimas buvo ganėtinai netikėtas, kreivokas ir neaiškus, todėl Ara leido sau pirmiausia gerai pagalvoti, prieš ką nors atsakydama.
- Aš? Ką darau? - lyg visiška idiotė pirma pakartojo, o tuomet iš įpročio gūžtelėjo pečiais. - Nežinau, mąsčiau, kad norėčiau keltis į balkoną ir būti ten, vietoj kambario, į kurį anksčiau ar vėliau suvirs dar daugiau dvokiančių individų, - jau kiek smulkiau ir aiškiau išdėstė savo planą nerūpestingu balsu.

Atidziai isklauses Ara zodziu vaikinas kiek subjuro, mat nuogastavimai pasitvirtino. Jis jautesi kiek per daug nusitases, kad dar rastu savyje energijos nusigauti iki balkono ir ten pratunoti dar nezinia kiek laiko, del to takart nutare pirmenybe suteikti savo poreikiams.
- Ir, kaip matau, tau nelabai sekasi?.. - kilstelejo antaki, nesusilaike nepasiepes jos - Arabella vis delto klajojo antrame aukste, o ne tupejo balkone, kaip buvo nutarusi.

Zach netiketai perejo i puolima, todel nesusilaikiusi Ara trumpai kveptelejo ir pavarte akis. Kartais jai taip pestis budavo idomu, siokia tokia pramogele, taciau ta karta, kaip bebutu keista, mergina nebuvo nusiteikusi.
- As tiesiog noriu surasti ta nelemta miegamaji... kad pasivogciau apklota, - vis delto isdidziai pratare galiausiai, nusprendusi tiesiog nenusileisti. Taip, ji norejo, kad viskas vyktu kiek greiciau nei dabar, ir zinojimas, kad pagelbeti gali tik Zach, kiek siutino.

Zach jautesi kiek nukenksmintas to, kad Ara ruosesi nuo jo sprukti, del to nesusilaike kaip nors igeles jai atgal ir megavosi bent akimirkai grizes i tvirtesne pozicija. Matesi, kad mergina tam takart nebuvo nusiteikusi, kas padvigubino smaguma ir jis nejuciomis eme sukti galva, kaip galetu kambariokei viska kiek apsunkinti, o sau paivairinti, kad butu kiek idomiau.
- Aaa, supratau... na, jei man bus gera nuotaika, gal ir parodysiu tau, kur tas kambarys randasi, - buvo veik galima jausti, kad tai pasakes Zachary selmiskai mirktelejo jai.

Arabella nesusilaikiusi pakėlė antakį - paprasčiausiai nesitikėjo akiplėšiškumo. Nors mergina ir mėgo konkuruoti, kažkodėl Zach viršumas ją erzino ir veikė neigiamai, dėl nepaaiškinamos priežasties Arai tiesiog magėjo būti pirmai ir paspausti jį po padu. Dar viena problema pasirodė tai, kad jo tone tiesiog išgirdo nelemtą mirktelėjimą akimi, nuo ko norėjosi paprasčiausiai imti griežti dantimis.
- Gerai, tai aš tiesiog pamiegosiu ir palauksiu, - galiausiai burbtelėjo numanydama, kad tokie žodžiai jį prispaus į kampą ir vaikinui nebebus kur trauktis, tik priimti drastiškesnį sprendimą, ne tik stoviniuoti vietoje.

Ara kaip visuomet nebuvo itin patenkinta jo nuolatiniu flirtu ir noru paerzinti. Iprastai butu atsakes kambariokei tuo paciu ir atstates ragus, bet degtine kiek susvelnino charakteri ir vaikinas paprasciausiai prunkstelejo netiesiogiai parodydamas, kad nusileidzia.
- Zinai, as paprasciausiai svajoju kur nors prigulti, o tu butinai turi buti skausmas subinej ir viska apsunkinti, - pasiskunde, ciupes viena silta delna nusvirduliavo tamsiu koridoriumi. Reikejo eiti iki pat paskutinio kambario, kur Kevin zmones retai vesdavosi. Praveres duris Zachary iskart plumptelejo ant lovos visai nepastebedamas, kad po savimi prispaude vieninteli pleda kambaryje, uzmesto ant storesnio apkloto virsaus.
- Na, rankiokis sau, ko tik nori, - nusiziovavo risdsmasis ant sono.

Arabella niekuomet nelaikė Zach erzinimo kaip kažkokiu dėmesio parodymu, mat apskritai į laikiną kambarioką mėgino žiūrėti kaip į kažką, kas neturėjo gebėjimo sukelti jausmus. Po savo žodžių mergina jau ketino atsisėsti, parodydama viršenybę, galutiną žodžių patvirtinimą, bet tamsiaplaukis buvo kiek spartesnis, šviesiaplaukės veide nejučiomis atsirado ir smagesnis, kiek velniškas šypsnis. Jiedviem pagaliau atsiradus kambaryje, Zach nepasivargino net įjungti šviesos, taip ir leido suprasti, kad čia karts nuo karto pakrisdavo. Ir vėl šiek tiek protestuodama susirado jungtuką ant sienos ir įžiebė šviestuvą.
-Na štai, galiu pradėti paieškas, - vos nulaikydama menką kikenimą pratarė ir iš karto apsidairė kambaryje. Kadangi jis buvo ganėtinai ankštas, situacija greitai paaiškėjo ir Ara teko pažvelgti į visai sukniubusį vaikiną. - Ei, Zach, kelk užpakalį. Guli ant kai ko, ko man reikia, - pasiskundė tylomis prisėlinusi ir smiliumi dūrė į šoną. Stovėjo už vaikino nugaros, tad tai sudarė visai patogią padėtį tokiam kankinimo būdui.

Arabella spustelejus sviesos junginkli isleido nepasitenkinima rodancia aimana ir pagalve uzspaude sau akis, mat jas suskaudo.
- Jokio gailescio... - dramatiskai burbtelejo ir eme nekantriai laukti momento, kai sviesa issijungs, akys lipo tiesiog sekundziu spartumu. Isgirdo paliepiama merginos tona ir isakyma keltis, bet buvo toks nuleipes, kad net nepajege apversti liezuvio atsakymui. Durstelejimas i sona kiek prabudino Zachary, krustelejes jis trumpai sukikeno. - Mmm, nepyk, bet as jau baigiu cia ileisti saknis. Teks temptis mane kartu su tuo pledu. - Murmtelejo trindamas akis.

Tokiai nenaudėlei kaip Arabella, žinoma, tas garsas patiko labiau, nei derėtų, todėl ši trumpam šyptelėjo. Žinoma, bendradarbiavimo stoką iš Zach pusės buvo galima tiesiog nuspėti, tačiau tai vis vien kiek nemaloniai veikė merginą, mat šiai rūpėjo tiesiog kuo greičiau susirinkti reikalingus daiktus.
- Tave kartu? - tyliai prunkštelėjo ir pabandė timptelti pledą iš po Zachary, tačiau tam tiesiog neįvykus, galiausiai linktelėjo. - Gerai, galų gale koks skirtumas, kur trūksi, - pareiškė nuosprendį vis dar rankoje laikydama pledo kampą, jei vaikinas ir vėl sumanytų kokią kvailystę.

Tingiai markstėsi vis dar slėpdamas veidą po pagalve. Jei ne ryški kambario šviesa, būtų seniai nulūžęs, tad Arabella ėjimas ieškoti apkloto šviesoje tikrai buvo geras. Savo nuosprendžio dangintis laukan kartu su mergina greit pasigailėjo, mat tikrai jautėsi pernelyg mieguistas naujiems nuotykiams, bet užsispyrimas neleido jam atsitraukti ir pasiduoti.
- Būtent, aš irgi taip pačiai galvoju, - šnirpštelėjo, mintys kažkokiu būdu sugebėjo greitai susukti dar vieną idėją. Vaikinas pasirideno ant lovos krašto ir įsikibęs pledo kampo nusirideno link kambariokės įsisukdamas į medžiagą. - Dabar gabenk šį lavašą iš čia. - Patenkintas sukrizeno.

Zach burna lyg ir pritare merginai, taciau kunas ta pacia trajektorija bent jau kol kas nejudejo, kas Arabella pasirode visai juokinga. Vis delto, susilaikiusi, ji tiesiog guztelejo peciais ir kuri laika stebejo tingiai besivartaliojanti kambarioka. Galiausiai pastebejusi rezultata tik beviltiskai nusvere rankas ir trumpam uzsimerke.
- Kodel tu privalai buti toks didziulis idiotas? - nesusilaikiusi paklause, ta akimirka ji labiausiai norejo sudeginti Zach kartu su visu pledu. - Rimtai, kelkis ir einam arba lik cia. As taves neverciu sekioti tarsi butum uodegele, - kiek kantresniu tonu isdesciusi sukryziavo rankas ant krutines ir tikedamasi pokycio, paziurejo i issidirbinejanti vaikina.

Ara kaip visuomet nusprende pabuti surugusia septyniasdesimtmete mociute, kuriai niekas netinka, tad ir pats Zach irzliai atsiduso.
- Gerai, teta Beta, kaip isakysi, - kandziai tarstelejo ir isdidziai issikrapste is lovos vis dar isisukes i pleda, iskeles nosi nusvirduliavo is kambario. - Kadangi gadini mano linksmybes viena po kito, kol kas paturesiu ji sau. O dabar traukiam i ta balkona. - Sukomandavo ir nuturseno i pirma auksta, lipdamas laiptais pasiekes paskutini laipta netycia primyne pledo krasta ir smagiai teskesi ant grindu. Laiku sureagaves kiek susvelnino smugi isiremdamas delnais i grindis, bet vis tiek pajuto astru skausma kelyje. Kambaryje kazkodel nebuvo nei vieno zmogaus, tad vaikinas nesusigedes tiesiog visai atsigule ant grindu ir eme juoktis vis dar isipainiojes i apklota.

Arabella visai nesijautė, lyg būtų pernelyg suirzusi ar kažkokia senelė, todėl po kreipinio paprasčiausiai prunkštelėjo, lyg ir parodydama, kad jai rūpi mažai. Geros naujienos buvo tos, kad Zach pagaliau pajudėjo iš vietos, ko merginai ir reikėjo. Patenkinta pajudėjo iš paskos, žinoma, išore to nerodydama.
- Tu man visą gyvenimą gadini, bet aš nieko nesakau, - prunkštelėjo kiek pašaipiau ir linksmiau, tai nebuvo vien pašaipūs ir nemandagūs žodžiai. Kadangi iš paskos ropojo jau ganėtinai patenkinta ir apsinešusi, po kojomis visiškai nežiūrėjo. Trūko gal šimtosios sekundės iki to, kad būtų nudardėjusi laiptais iš paskos Zachary. Akimirkai kiek išsigando, širdis suspurdo, tačiau, be abejo, dėl savęs, o ne dėl jau kvatojančio ant grindų vaikinų. - Na štai, pagaliau supratai, kur tau vieta, - jau ganėtinai linksmai pratarė atsigavusi ir viena koja perlipo ant grindų besivartaliojantį vikšrą.

Atsidurus ant zemes kambarys aplink eme suktis, Zach akimirkai supykino. Is aplinkos pavyko isskirti pasaipu komentara, del kurio lupos islinko i sypsni. Noredamas nenusileisti ir nustebinti mergina jis istiese ranka ir ja suciupo kambariokes kulksni, nesmarkiai truktelejo.
- Oi, tik ziurek, kad netektu toje vietoje atsidurti ir paciai, - prikimusiu balsu pagasdino, bet paleides galune svirduliuodamas siaip ne taip is leto atsistojo ant koju. Akimirkai susimaste, kur visi buvo dinge - jautesi taip, lyg jiedu su Ara butu vieninteliai zmones name. - Na, balkonas cia pat. - Kazkodel primine ta fakta ir iejes i mineta vieta mostelejo savo kompanijonei galva, kad si sektu ikandin.

Tokioje situacijoje Zach, palyginus, laikėsi neblogai. Jis noriai juokėsi iš savęs, kas net buvo kiek keista tokiam savimylai, kaip jis. Užsigalvojusi apie jo asmenybės keistumus, Ara net nepajautė pavojaus iki kol vaikinas nesugriebė galūnės. Iš netikėtumo net krūptelėjo ir pažiūrėjo į jį išsigandusiu žvilgsniu, akimirkai sujudėjo vyzdžiai.
- Neteks, - tvirtai atsakyti sugebėjo tik tuomet, kai Zachary jau buvo pakilęs, demonstratyviai, tačiau tuo pat ir smagiai užrietė nosį. - Ahaaa, - tyliau atsakė ir iš karto pajudėjo į siekiamą vietą. Kevin gyveno ganėtinai neblogame name, todėl balkonas buvo erdvus ir jaukus. Be to, tolumoje matėsi ir pavieniai žiburiukai. - Kartais miestas - ne tokia ir mėšlo krūva, - galiausiai burbtelėjo, lyg pripažinti tokius dalykus Arabella būtų buvę sunku.

Papuolęs į grynesnį orą Zachary pasijautė kiek geriau, dingo blogumo jausmas atsiradęs tada, kai jis prisiplojo prie žemės. Užvėręs balkono duris pasekė Arabella žvilgsniu ir pažiūrėjo į miestą, tada nusuko žvilgsnį į savo rankas, kuriose jau laikė pakelį cigarečių. Atrodė, kad merginos žodžius jis nuleido negirdomis, nes tylėdamas iš kišenės išsiėmė žiebtuvėlį ir prisidegė, lėtai įtraukęs pirmą dūmą kelias akimirkas palaikė jį burnoje, o tada išpūtė.
- Nepasakyčiau, kad miestas apskritai mėšlo krūva, - paprieštaravo grįžęs iš savo mažo pasaulėlio. Vaikinas atrodė nurimęs, ištiesė merginai atidarytą pakelį ir kilstelėjo antakį tokiu judesiu užduodamas aiškų klausimą.