Svečių kambarys - pirmas

-Na, tuomet teks grasinti, kad niekuomet jų nedėvėsiu,-nusijuokė.
Sugavo abi rankas ir sunėrė jųdviejų pirštus, kad Josh nebegalėtų tęsti jos kankinimo plano. Nykščiais patrynė jo delnus.

- Aaaa, eem... - jo skruostai raustelėjo galvoje pralėkus keliems itin įdomiems vaizdiniams, susijusiais su minėtaisiais apatiniais. Nustojo judinti rankas. - Hm, gerai, šįkart pasigailėsiu. - Iškvėpė orą į jos plaukus, priglaudė lūpas prie viršugalvio. - Galiu tavęs kai ko paklausti? - Kiek patylėjęs prakalbo.

Imala patenkinta pakišo ranką po marškinėliais ir pridėjo prie širdies.
-Žinoma,-šyptelėjo tyliai kvėpuodama.

- Tu juk atėjai iš to didelio miesto, tiesa? - paklausė kiek krūptelėjęs nuo vėsių pirštų. - Nuo čia iki ten labai didelis atstumas, girdėjau, kad gamta labai pavojinga. Kaip tu sugebėjai išgyventi?

-Na, aš ne tik ėjau. Keliavau autobusais, tranzavau, bėgiojau miškais, tad daug ko išvengiau,-atsiduso.-Tai tikrai nėra įdomu,patikėk manimi.
Alsavimas buvo greitas, akyse matė įvairius miesto ir miško žvėris. Nejučiomis spustelėjo ranką, uždėtą ant Josh.

- Turėjo būti sunkus kelias, - spustelėjo ją arčiau. - Net nenumanau, kas yra už miestelio. Tai vis tiek įdomiau nei tūkstantį metų saugiai trūnyti tarp tų pačių namų, kalnų, prisiminimų. Tik miškas kiekvienąkart atrodo kitoks. Dėl to ten ir mėgstu būti. Žinoma, nepaisant to, kad tai velniškai pavojinga. - Pridūrė paskutinį sakinį kiek pakėlęs antakius.

-Juk galėjai bet kada įsigyti automobilį ir vykti į kurią pusę tik norėtum,-kilstelėjo akis.-Man liepė tave tave parsivilioti į miestą.
Sukikeno ir apglėbusi kaklą, prisitraukė jį, pabučiavo.

- Kažkada taip ir buvau padaręs. Nuvykau iki pat jūros, bet ten pasijaučiau lyg atvykęs į kažkokį visai kitą žemyną. Tuo metu gyvenau labai vargingai, pakeliui mitau visokiu šlamštu, o kurui išleidau tiek pinigų, kad atvykęs ten galėjau rinktis nebent benamio gyvenimą. Tad nutariau grįžti atgal, - nusijuokė prisiminęs tą nevykusį nuotykį. Kiek sutriko dėl netikėtų žodžių, bet į bučinį atsakė, pirštu perbraukė aštrų skruostikaulį. - Bet argi neminėjai, kad ten yra tie kalėjimų komplektai? Ir kad kažkoki žmonės tavęs ieško? - Atsitraukęs apipylė klausimais.

-Vieną dieną vaidai baigsis. Gal po savaitės, o gal po mėnesio ar metų. Visą gyvenimą nesislapstysiu, kai baigsis karas jiems nebereikės mano paslaugų, tad kaip ir išsisuksiu. O be to, tavęs nesugautų, juk žodį nefilimas išmokau ištarti iš tavęs, nežinojau apie egzistavimą,-sukikeno.

Josh kiek nurimo, buvo patenkintas atsakymais, tad linktelėjo.
- Tau tikrai patiko tas miestas, ar ne? - tyliai paklausė po kiek laiko, vis dar kupinas dvejonių.

-Na, man patinka pažinoti visus, mėgstu šią ramybę, tačiau ilgainiui įgris būti kalbų objektu ir tiesiog pradėsiu jų visų nekęsti, tad todėl miestas atrodo viliojanti vieta. Ten gali keisti veidą kiekvieną dieną, vis iš naujo pradėti gyvenimą,-neutraliu tonu išdėstė.-Tačiau čia yra vienas didžiulis privalumas...
Šyptelėjo ir išlaisvino vieną ranką, pirštu vedžiojo nuogą Josh krūtinę.

- O kaip visi kraupūs tipai? Numanau, kad taip tankiai gyvenamoj vietoj tikrai nemažai prietrankų, norinčių perpjauti visiems gerkles, - paklausė, tai buvo vienas dalykų, dėl ko nuogąstavo pagalvojęs apie didelį miestą. Per laiką priprato prie ramybės ir saugumo jausmo, kai puikiai pažįsti kiekvieną apylinkių kampelį, nežinomybė jam kėlė tam tikrą baimę ir irzulį. Užsimerkęs keliskart tankiai sukvėpavo. - T-taip? Kas tai? - Išspaudė rydamas seiles.

-Juk pripranti gyventi, matai kas pavojinga ir kas saugu, nesitrini tam tikruose kvartaluose ir puikiai išgyveni,-šyptelėjo. Lėtai pakėlė galvą, prisitraukė prie Josh ir bakstelėjo jo nosį.-Na, žinoma, kad tu.

- Taip, tiesa, - giliai iškvėpė orą, krūtinė nusileido, pilvas suplokštėjo, per odą pasimatė šonkaulių kontūrai. Sunkiai įsivaizdavo save didelio miesto aplinkoje, visame triukšme, šurmulyje. Kvailai nusišypsojo po jos paskutinių ištartų žodžių. - O... tai... net nepagalvojau apie tai. - Išspaudė net nežinodamas, ką atsakyti.

-Turėtum dažniau susimąstyti,-sukikeno jam taip prisipažinus. Sugrįžo į poziciją, atsigulė ant kietos krūtinės, nors iš tiesų merginai ji buvo lyg minkščiausia pagalvė. Šyptelėjo nuo tokios minties, apglėbė liesą kūną.-Baigei mano kankinimo sesiją?

- Eeee, aha, - išspaudė vis dar kvailai išsišiepęs. - Ne, tiesiog sugebėjai atitraukti mano dėmesį. - Sukikeno ir papūtė šiltą orą jai į ausį.

Nuo šilto oro kūnu nuvilnijo karščio banga ir ji šyptelėjo.
-Visą likusį vakarą vartysimės lovoje?-sukikeno.

Josh akimirką susimąstė ir apsilaižė apatinę lūpą.
- Tai man priminė... - įkvėpė, pasiruošdamas dar vienai emociškai kalbai. - Na, visas šis laikas kartu... tai, t-tai, ką mes darėm, tai, em. - Žiojosi sakyti, kad anksčiau nėra daręs nieko panašaus, bet apsigalvojo. - To nedaryčiau su bet kuo. - Skubiai pasitaisė. - Ir aš, na, aš jaučiuosi kaip ir... įsipareigojęs? Taip, turbūt tai tinkamas žodis. - Nervingai perbraukė sau plaukus. - Imala, tu tikrai šauni mergina. Protinga, sumani, drąsi, nepaisai aplinkinių nuomonės, visada skleidi tokią gerą energiją, ir, žinoma graži. - Nurijo seiles, atsargiai rinkdamas žodžius. - Norėjau atsiprašyti, kad aš toks... ee... kad nepajėgiu valdytis. - Nepatogiai pasimuistė. - Šiaip man tu tikrai.. t-tikrai patinki. Ir aš norėčiau pabandyti... norėčiau... norėčiau pakviesti tave į... į pasimatymą. - Visos kalbos metu vis labiau raudo, po paskutinių žodžių ryškus raudonis jau buvo išmušęs ne tik skuostus, bet ir ausis, kaktą, dalį kaklo.

Imala pakilo ir žiūrėjo į jo neramiai lakstančias akis, lėtai raustančius skruostus, truputį virpančias lūpas iš kurių po kambarį pasklido šiltas, žemas, kiek prikimęs vyriškas balsas. Nejausdama išsišiepė nuo ausies iki ausies, žandai užkaito nuo komplimentų gausos, į kuriuos ji norėjo, tačiau nesugebėjo, atsakyti, nepasitikėjo savo balsu. Jam net nepabaigus paskutinio sakinio, ėmė linkčioti galva, uždėjo ranką ant skruosto ir suglaudė kaktas.
-Žinoma,-laiminga sušnabždėjo. Akimirką ėmė nerimauti ir nekantrauti, į jokį rimtą pasimatymą nėra ėjusi, skruostai dar labiau iškaito.

Josh nušvito, akyse žibėjo linksmi žiburiukai. Švelniai paglostė jos pečius, paskui nusileido iki alkūnių.
- Nuostabu, - išsišiepęs nuoširdžiai nusijuokė, negalėdamas suturėti džiaugsmo, paskui nurimęs krenkštelėjo. - Tai aš tavęs lauksiu prie kambario durų... devintą? - Pasiūlė ir sukikeno, buvo juokinga kviesti į pasimatymą žmogų, su kuriuo gyveni.

Imala patenkinta linktelėjo ir lūpomis prilietė skruostą. Tada nulipo nuo lovos ir padėjo kompiuterį ant naktinio stalelio. Nuo grindų paėmė mažytę sagą, priklaususią Josh ir sukikeno. Tada padėjo ant viršaus, kad ji nepasimestų. Mergina keistai, vaikiškai jaudinosi, nekantravo. Mintyse pabandė permesti ką galėtų apsirengti.

- Na, tai aš einu... ruoštis, - sučirpė ir pašokęs nuo lovos išsinešdino, paskui save uždarydamas duris.

Veide švystelėjo nuoširdi šypsena ir mergina turėjo kurį laiką stovėti prikandusi lūpą, kad susiturėtų. Pagaliau iškvėpusi plaučiuose laikytą orą ėmė kuistis spintoje. Gailėjosi, jog nepaklausė kokio tipo pasimatymas bus, tačiau gūžtelėjo pečiais ir nuėjo į vonią. Plaukus sukėlė į netvarkingą kuodą, užmaskavo veido nelygumus ir truputėlį paryškino akis. Skubiai nulėkė į kambarį ir nesusilaikiusi atvertė kompiuterį, įsijungė linksmesnė klasikinio roko dainą ir linksmai judėdama klubais įniko į spintą. Ištraukė dailius baltus apatinius, skubiai jais pasipuošė, apsimovė trumpai kirptas juodas klasikines kelnes, pirštais užsagstė baltų marškinių sageles, apsirengė prie kelnių priderintą švarką ir atsikvėpė. Įsispyrė į juodus aukštakulnius batelius, svarbiausius daiktus sukrovė į delninukę, ant rankos užsidėjo klasikinį juodą/baltą laikrodį. Žvilgtelėjo į jį. Laiko nebuvo likę tiek daug, tad išsirinkusi sodriausią ir labiausiai vakarui atitinkantį kvapą turinčius kvepalus, papurškė jų ant kaklo, riešų. Išjungė muziką, užvertė kompiuterį ir atsikvėpė, nuo veido nedingo šypsena.



(Basically, atrodo šiteip:

Spoiler:

Josh atsidūręs prie durų žvilgtelėjo į laikrodį. Lygiai devynios. Supanikavęs pravėrė duris ir įgriuvo vidun. Buvo visas susitaršęs, plaukai dar labiau susišiaušę nei įprastai, megztinis susiglamžęs, peteliškė persikreipusi, delnai žemėti ir kiek nubrozdinti.
- Na, pasiruošus eiti? - uždusęs nuo bėgimo paklausė, išsišiepė į ją žiūrėdamas.

Imala atsisuko ir šyptelėjo. Linktelėjo ir atkaukšėjo prie Josh, delnu perbraukė plaukus, patvarkė peteliškę ir sukikeno.
-Tikrai taip,-linksmai atsakė.