Miškai - pirmas

Tai daugiausiai pušynai, kuriuose dieną labai šviesu ir malonu.

Turinys:

Anael atsivedė Adriel kiek toliau nuo namo ir apsidairęs, ar niekas neseka, atsisuko į ją.
- Gerai, seserie, būtų labai malonu, jei man paaiškintum, kas ten vakar dėjos, -pasakė sukryžiavęs ant krūtinės rankas. Adriel iš pradžių tik žiūrėjo į žemę, paskui pakėlė žvilgsnį į jį, akis keistai gėlė tad ji vėl jas pasitrynė kumščiu.
- Man galas, Anael, - pasakė išplėtusi akis.
- Ei, ei, prašau pradėt nuo pradžių, - atsiduso nulenkęs galvą.
- Pirmiausia suknelė.. paskui mes šokom...Quinn...aš...aš kritau, - išpyškino. - Anael, jis...jis nenori, kad net žiūrėčiau į jį. - Ji atsirėmė į medį, veide nebuvo jokių emocijų.
- Pala pala, mačiau tik tiek, kad tau užsidegė sparnai, kas buvo toliau? - angelas susiraukė.
- Jis atsitraukė, atsiprašė... buvo piktas,kaltino save. Tada aš išėjau, - Adriel giliai įkvėpė, viskas atrodė kaip blogas sapnas. - Kai grįžau, visi valgė, aš atsisėdau ir Scarlett man pasakė, kad girdėjo jį kalbantį. Na, kai manęs nebuvo.
- Gerai, toliau man kaip ir aišku...turbūt, - Anael mąsliai pasikasė smakrą.
- Man atrodo, kad aš turiu išeiti, - ji prikando lūpą.
- Kąą? Palauk palauk, neskubėk, - angelas nusijuokė. - Klausyk, tu čia prasivėdink galvą ir grįžk, aš pabandysiu viską sutvarkyti. Ir nebandyk bėgt, žinai, koks aš greitas. - Pagrūmojo pirštu ir nuėjo. Adriel atsiduso ir patrypčiojusi vietoje dingo.

Adriel su kūnu ir visais reikmenimis atsirado miške. Apsidairiusi tolumoje pamatė kiek tankesnį eglyną ir kaipmat nusikėlė ten. Nuleidusi kūną ant grindų, paėmė į rankas kastuvą ir pirmiausia atsargiai nuėmė velėną - purų samanų sluoksnį. Atidėjusi tai nuošaliau, nukasė kietą, suledėjusį paviršinį sluoksnį, netrukus žemė pasidarė kiek minkštesnė ir palengvino darbą. Kai duobė jau buvo pakankamai gili, mergina netoliese išgirdo žingsnius. Pakėlusi galvą, eglyno prieblandoje ir papilkėjusio dangaus fone pamatė pasirodžiusią Anael galvą.
- Kas čia per moteriškė? - paklausė susiraukęs.
- Vampyrei reikėjo kraujo, - trumpai pratarė ir ištiesė jam kastuvą, darbas buvo beveik baigtas. Angelas paėmė įrankį ir atidėjo jį į šalį, paskui priklaupęs ištiesė ranką angelei. Adriel paėmė delną ir netrukus vėl stovėjo ant minkštų samanų. Anael paėmė kūną ir įmetė jį į duobę, mergina tuo tarpu atnešė benziną ir aplaistė juo kūną, vėliau uždegė vieną degtuką ir lavonas kaipmat suliepsnojo.
- Kur Ereshkigal? - pasukusi galvą pažiūrėjo į brolį, jis visuomet būdavo kartu su deive.
- Ai, reikalai, - murmtelėjo žiūrėdamas į liepsnas. Abu kurį laiką tylėjo, veiduose atsispindėjo oranžinė šviesa, kol galop ugnis užgeso. - Aš užkasiu. - Pasakė jai net nepradėjus eiti kastuvo link. Anael pildė duobę žemėmis, Adriel tuo tarpu sukalbėjo trumpą maldelę. Netrukus angelas jau atgal dėjo samanas ir patapšnojo jas kastuvu.
- Na va, lyg nieko nebūtų buvę, - mergina paėmė į rankas benziną ir degtukus, Anael tuo tarpu per abu pečius persimetė kastuvą ir jį prilaikydamas nusekė seserį.
- Dažniausiai nekantrauji kur nors panaudot savo ypatingą galią, seserie, - pasakė pakėlęs antakius.
- Ne, šįkart paeikim. Na, nebent tau per sunku. - Kandžiai pridūrė. Anael nusijuokė.
- Nori apie kažką pasikalbėt, - pasakė daugiau keip teiginį nei kaip klausimą. Ji linktelėjo.
- Norėjau paprašyti, kad pamokytum mane kautis, kai turėsi laisvo laiko. Vis dar atsimenu, kaip nugalėjai Rohmiel.
- Na jau ne, aš tau tikrai nepatikėsiu savo paslapčių, - įsižeidęs pasakė, tačiau pamatęs jos sutrikusį žvilgsnį suprunkštė. - Juokauju gi, gal ir pravesiu kokią pamokėlę.
Pamatę tarp pušų namo kontūrus, jie dingo.

Scarlett ilgą laiką vaikščiojo po mišką, jau nežinia kiek kilometrų buvo nuėjusi. Manė, kad jau seniai turėjo būti išėjus į kažkokius laukus, tačiau medžiai nesidarė nei kiek retesni. Paauglė iš pradžių buvo kaip reikiant įdūkusi: pirmiausia ją įsiutino ta prakeikta nepažįstama, niekuo dėta moteris, paskui tai, kad jos visiškai niekas neieškojo. Mergina ilgai pliekėsi apsupta vienodų, tiesių, tiesiog identiškų kamienų, kol pagaliau šiek tiek nurimo ir tiesiog be tikslo vaikščiojo. Jau mąstė apie galimybę pasiversti kokiu paukščiu ir grįžti į namą, tačiau išgirdo už savęs kažkokį traškesį. Žaibiškai apsisukusi, Scarlett susiraukė.
- Kas eina? - garsiai paklausė. Nors kojos virpėjo, balse nebuvo justi baimės. Krankdamos nuo medžių viršūnių pakilo varnos. Iš atvašyno išlindo ta pati mergina, kalbėjusi su Anael ir Ereshkigal. Šįkart nesėdėjo ant elnio, tačiau mišku judėjo neįtikėtinai tyliai. Scarlett dėl kažkokios priežasties jai pasirodžius tapo laiminga. Retas atvejis.
- Tu pavidalo keitėja, - grubiu balsu pasakė, išplėtusi akis. - Tu neturėtum čia vaikščioti.
- O kas tu tokia? - skeptiškai nužiūrėjo neįprastai aukštą laukinę.
- Ahyoka, - skubiai pasakė ir kiek nervingai. - Argi tu nesupranti? Argi jie nesuprato?
- Ką? Koki dar jie? - Scarlett būtų rėkte rėkusi, jeigu ne ta keista laimė. Dabar jos žodžiai buvo tariami vangiai, tarsi ji kalbėtų apsimiegojusi.
- Jie visi, - Ahyoka žengė žingsnį prie jos. - Tau gresia dideli pavojus. - Lyg apsigalvojusi papurtė galvą. - Visiems gresia didelis pavojus. Nuo tavęs. Jie turėjo tavimi atsikratyti, tačiau ne tokiu būdu.
- Aš nesuprantu, apie ką tu nusišneki, - Scarlett suniurzgusi susiėmė galvą, sudrebėjo iš irzulio. - Kas tie jie? Koks dar pavojus?
- Tau... tau nepasakė? - laukinė aiktelėjo, tarsi jos žodžių nuplikyta žengė žingsnį atgal ir pasirėmė ant vienoj rankoj laikytos ieties. Scarlett tik dabar pastebėjo ginklą. Jeigu nebūtų jautusi tos keistos laimės, tikrai būtų apsisukusi ant kulno, pasivertusi kokiu padarėliu ir nešusi kudašių.
- Man nieko nesakė, - vietoj to burbtelėjo.
- Demonų karalienė Abbadon... ji ieško vasalo žemėje. Ir pasirinks tave. Tik laiko klausimas, kada, - Ahyoka sudrebėjo. - Gal ji jau tave aptiko. Jei tave pasieks, viskam iškils grėsmė.
- Na, o ką daryti, kad nepasiektų? - Scarlett pakėlė antakį, iš tiesų nelabai numanė, apie ką mergina šnekėjo.
- Tu turi mirti, - baugiai pasakė Ahyoka. - Tačiau... yra dar vienas būdas.
- Na, mirti aš greitu laiku neplanuoju, - atšovė paauglė.
- Tuomet turi keliauti su mumis. Su mano gentimi. Pas mus tavo sielą galima išgydyti.
- Su gentimi? Sielos gydyti? - Scarlett prunkštelėjo ir apsisukusi greitu žingsniu patraukė namo link.
- P-palauk! - Ahyoka sutrikusi nušuoliavo jai iš paskos.

Anael zingsniavo zaliomis samanomis, vietomis jos zele tokiais storais sluoksniais, kad sugerdavo zingsniu garsa. Pute vesus vejas, taciau naktis salta nebuvo - jau artejo trumpalaike siaurietiska vasara, pranasaujanti karsti ir sausra. Angelas atsisuko i Foster.
- Na, gal zinai koki grazesni kampeli, kur galesim uzmigdyt sita neramia siela?

Foster guztelejo peciais.
-Tiks kad ir cia,-syptelejo ir istiese ranka.
Po ja samanos sulindo atgal i zeme, sudarydamos sausa aikstele. Ereshkigal atsiduso ir pasireme i medi. Jai ne itin patiko toks elgesys, taciau negalejo pasakyti kad jai butu rupejes lavonas. Tiesiog ji buvo pratusi kitaip.

- Naudinga galia, - patenkintas tarstelejo ir pasiemes viena kastuva staigiu judesiu ibede ji i puru, taciau nederlinga dirvozemi.

Foster patenkintas issisiepe ir noriai prisidejo prie jo.
-Jauciuosi kaip karaliene,-sukikeno paziurejusi i juos is virsaus Ereshkigal.

- Gal nori keisti vietomis? Velnias, kaip pavargau, - Anael teatraliskai "nusibrauke prakaita" nuo kaktos ir klestelejo ant zemes.

Ereshkigal syptelejo ir ilipo i duobe. Rankomis atstume zemes ir jos netrukus suformavo dailia kapaviete. Syptelejo vaikinams.
-Reikejo anksciau taip padaryti,-guztelejo peciais Foster.

Anael pakele antaki.
- Ji tik nori matyti visu kancia, - sukrizeno ir atsistojes imete kuna i doube, apslakste benzinu ir uzdeges degtuka, imete vidun. - Gal man pagiedot? - Vyptelejo ir atsikrenkste.

Ereshkigal priejo prie jo, uzdejo ranka ant skruosto.
-Butento to ir noriu,-tyliai susnabzdejo palinkusi prie jo ir kaukstelejo dantimis.
Atsitraukusi nuejo kiek toliau, tyliai kikendama.
-Ai gal apsieisim,-pasikase galva Foster ir paziurejo i dumu kamuolius.

- Liutuke, - prunkstelejo ir nulydejo ja akimis. - Aww, zinokit as buvau choro vadovas. - Patempe lupa, taciau vietoj to eme kalbeti tylia malda rimstanciai sielai.

Ereshkigal kilstelejo antakius ir sukikeno. Atsiklaupe ir pasikiso kojas po savimi. Sukiso delnus i puria zeme ir stebejo sia procedura. Kai galiausiai kunas sudege, Foster koja suzere zemes atgal.

- Gerai, dabar uzaugink samaneles ir busim baige, - pasake kai kunas buvo uzpiltas.

Foster guztelejo peciais ir paziurejo i svieziai pajudinta zeme. Netrukus toje vietoje eme zelti dailiai zalia samana, uzdengdama ir visiskai suliedama ja su aplinka.

- Kaip pravartu tureti drauga sodininka. Protingas tas demoniukstis, - nusijuoke ir surinko daiktus.

Foster pakele antakius ir atsiduso.
-Taip...turbut,-sumurmejo.

- Neliudek, as tikras, kad jus randat ir kitos veiklos, - sukikenes papleksnojo Foster per peti ir patrauke atgal tuo paciu keliu.

Foster guztelejo peciais ir paziurejo i ramiai sedincia Ereshkigal.
-Tu ne...?-pradejo Foster.
Deive tik pakrate galva. Atsiduso ir pavarte akis, nuseke Anael.

Deive pajudino pirštus žemėje. Žolės meiliai linko link jos odos, Eresh jautė kažkokį keistą šauksmą iš žemės gilumos. Turbūt tai buvo kaulai žmonių, gulinčių dar žemiau. Ji atsiduso ir atsistojo. Tyliai nuėjo mišku.

Tyliai žingsniavo ir dairėsi.
-Na, sensėjau, kur mums eiti?-sukikeno.

Syptelejes apsidaire, akimis tarsi gere aplinka kurdamas plana.
- Kol kas tiesiog eikim i prieki, mums reikia atsidurti giliau miske. Abejoju, ar ka nors priciupsim taip arti kelio, o ir su apylinkemis susipazinti butu neblogai. Gerai, kad cia ne toks sviesus miskas, tokios krypties ir laikykimes, - deste eidamas paskui ja.

Thea linktelėjo.
-Šiaip visai tikėtina, kad prie kelio pasitaikys vienas kitas gyvūnas. Juos automobių šviesos kartais keistai veikia,-tyliai atsiduso.

- Prie kelio traukia tik kvaili elniukai. Mes taikysimes i protinga seni, - sukikeno ir patryne delnais, eidamas pusies kamiena perbrauke zieve.