Miškai - pirmas

- Ei, siaip cia as esu daug dirbantis nesciasis, - pakele antakius kraudamas vidun zibintus viena po kito. Laime, su jais nepersistenge - vienas zibintas kabejo apytiksliai kas penkis metrus.

Imala suprunkste.
-Nieko tokio, pajudink truputi savo vaikeli,-palinksejo galva besisypsodama.
Net ir po visko jie elgesi lyg niekur nieko, tad, turbut, tai geras zenklas. Jiedu po truputi judejo i prieki.

Josh eidamas tolyn soktelejo i virsu, kuprine zvangtelejo lyg atitardama Imala zodziams.
Po kurio laiko vaikinas pagaliau isejo prie kelio ir nukabino paskutiniji zibinta, uzgesino ji ir isidejo. Zvilgtelejo i tamsos uzlieta misko takeli ir pamojo Imala.

Is misko isniro ir Imala. Nuo drabuziu nusipurte dulkes, atrode gana padoriai, jei ne tragiskai susisiause plaukai. Tiesiog paleido juos kristi ant peciu. Pasiraze ir priejusi prie Josh paeme jo delna.

Josh kuri laika ziurejo i Imala, rankoje spustelejo mazesni uz jo silta delna. Pries tai jaute siai merginai tik fizini potrauki, pagrista tukstantmeciu laikymosi, atsiribjimo nuo bet kokios silumos: tiek emocines, tiek kuniskos. Del to ir norejo niekur neskubeti, kad isitikintu, ar po tuo slepiasi kazkas daugiau. Butent del to baiminosi, kad tai, ka jie padare, buvo negeras sprendimas, vertas papeikimo. Vis delto ziurint i ja viduje jaute pradejusius skleistis kitokius, svelnesnius ir kur kas emociskai stipresnius jausmus, nuo ju kuna uzpildydavo maloni siluma.
- Traukiam i savo lusna, - syptelejo ir persidejes kuprine ant nugaros viena ranka apsivijo Imala liemeni. Spustelejes mergina arciau saves, nefilimas nuzingsniavo link namu.

-Na jie ir stuobriai,-galiausiai ištarė.-Netašyti kaimiečiai, neturintys ką veikti. Žinai, jei viskas neatsisuktų prieš tave, dabar turbūt džiaugčiausi sukrėtusi jų pasaulį nors truputėlį.
Rankos kiek sustiro, tad įkišo jas į kišenes.

- Neatsisuks, - nusijuoke ir istraukes viena kiseneje laikyta, jau susilti spejusia ranka, kystelejo ja i Imala kisene ir spustelejo salta ranka. - Nemanau, kad tai apskritai gera ideja, bet turbut taves jau nebepajesiu sulaikyti. - Murmtelejo ir issukes is kelio zenge tiesiog i miska, kur sniegas dar nebuvo ismindziotas. Zinoma, isskyrus keliu eiluciu zveriu ir pauksciu pedu.

-Jau atsisuko,-reikšmingai pažiūrėjo į jį.-Vienaip ar kitaip, būtinai sumąstysiu kaip apkartinti jų gyvenimą, jei to prireiks.
Pažiūrėjo į išsipūtusią kišenę. Akimirką viskas vėl nurimo, pasidarė gera, nebesimatė įvairių pavojų.

- Bet daugiau neatsisuks, - syptelejo, ilga laika zingsniavo tyledamas. Kelias uz nugaros tolo tol, kol jo jau visai nebesimate, abu supo tik vienodai ateodanciu medziu kamienu virtine ir baltutelis sniegas. - Velnias. Atrodo, pasiklydom. - Baimingai apsidaire.

-Tu rimtai?-kilstelėjo antakį.-Maniau, jog esi miškų vaikas.
Prikando lūpą ir apsidairė aplink. Visiškai nebijojo, kadangi buvo tvirtai įsitikinusi, kad Josh ją tiesiog erzina.

- Ziema viskas atrodo kitaip, - atsiduso.Netoliese pasigirdus itartinam slamejimui, jis sulaike kvapa ir letai pasuko galva garso pusen.

-Josh, juk matau, kad mane erzini,-žvilgtelėjo į jį, o tada į paliktas pėdas.-Tiesiog grįžkim atgal ir einam keliuku, gerai?

Is tos pacios puses pasigirdo keistas snypstimo, sumisusio su urzgimu, garsas. Josh pasuko galva atgal, pedos buvo dinge.
- Nenoriu buti pesimistas, bet... - vis delto griztelejo garso pusen ir pradejo letai trauktis atbulas.

Mergina atsiduso ir žvilgtelėjo garsų pusėn. Nebuvo tikra ar padaras paklustų jai kaip tą kartą padarė elnias, tad nusikeikė tyliai, peikdama save, kad nepasiėmė peilio.

Josh ziojosi kazka sakyti, bet staiga eme mosikuoti rankomis, lyg bandydamas islaikyti pusiausvyra. Neissilaikes plumptelejo i uzsnigta, nematyta duobe. Vos nefilimas prarado budruma - ir iliuzija dingo: ant sniego vel bolavo pedos, keistas garsas dingo kaip i vandeni, o Josh gulejo pusnyje sumustu veidu.
- Ot velniava, - eme juoktis.

-Jeigu nebūtum luošas - dabar pat išspardyčiau tavo užpakalį,-kaprizingai papūtė lūpas.
Kojomis ėmė kasti sniegą ant atsisėdusio nefilimo, stengdamasi išlaikyti rimtą ir gana valdingą veidą.

- As tik bandziau padaryti kelione idomesne! - krizendamas eme teisintis ir pazere ant jos sniego.

Netrukus buvo tokia pati balta kaip ir Josh. Kilstelėjo antakius, nusibraukė sniegą nuo veido ir priėjusi sugriebė nefilimo pečius, demonstratyviai paguldė jį į sniegą ir apkasė rankomis.
-Gulėk čia,-paliepė ir sukikeno.

- Ne per anksti jau ruosti man karsta? As dar jaunas ir karstas, - pasiskunde krizendamas ir iskiso rankas is savo kalejimo.

-Tiek jau to jaunumo,-šelmiškai mirktelėjo akimi.-Visas pražilęs, o be to, pusnyje ir atvėsęs.

Josh juokdamasis pasoko is sniego. Staigiu judesiu metesi prie Imala ir apkabines ja per liemeni parverte i pusni.
- Taip, as kraupus seniokas, atsaldantis jaunas mergeles, - patenkintas murmtelejo.

Imala pajutusi šaltį spygtelėjo.
-Josh, po velnių,-suinkštė.-Tikiuosi po viso šito gerai atsimokėsi.
Žandai,nepaisant vėsumos, iškaito, akyse žybtelėjo valiukiškumas.

- Kaip tik panoresi, - eme juoktis pamates rausvus skruostus. - Matau, kad tau vis tiek karsta. - Issisiepe ir uzdejo saltus delnus ant siltos odos.

Imala skubiai nutraukė jo rankas nuo skruostų ir atsistojusi nubėgo tolyn.
-Josh - didžiausias šiknius kokį tik pažįstu,-kiek pabėgusi šūktelėjo ir ikišo liežuvį.

Josh taip pat pakilo ir nusibrauke nuo drabuziu sniega.
- Gerai jau, sis siknius kol kas paliks tave ramybeje. Prisiminiau, kad mes einam vakarieniauti, - sypsodamas pavarte akis ir nuklampojo jai is paskos.