Svečių kambarys - antras

Atnešęs Imala į kambarį nuleido ją prie spintos ir pats nutraukė jai nuo galvos gobtuvą.
- Taigi taigi, pagrobimas buvo sėkmingas ir dabar mes esame niekam nežinomam, nuo civilizacijos atskirtame kambarėlyje, kuriame galėsime netrukdomi atrinkti tavo drabužius, - prabilo nedorai trindamas rankomis.

Pakelta Imala spygtelėjo, tačiau noriai įsikibo į kaklą ir besijuokdama pajudino kojas.
-Jeigu dar nepastebėjai, tai aš pakvaišusi dėl tavo barzdos,-caktelėjo liežuviu ir pati striktelėjo žemyn. Vis dar nesiruošdama išsinerti iš mielo chalato palinko ir iš po lovos ištraukė lagaminą, kiek abejingai pažiūrėjo į jį. Viduje vis dar buvo grynieji, tad atidarius pagrindinį skyrių burtininkė žvilgtelėjo į Josh.-Kur sudėsim šituos?-pasiteiravo kiek abejodama.

- Man tiesiog kyla pagunda palikti ją želti ir stebėti, kiek tu ištversi. Kada nors būtinai tai išbandysiu, - pažadėjo kikendamas. Mergina žiūrėjo į jį iš gerokai žemesnės padėties, tad jis pasijutęs kiek nejaukiai pritūpė šalia. - Sakei, kad pagrinde naudojiesi banko kortelėmis, taip? - Paklausė mąsliai trindamasis vieną skruostą.

-Aš tam neprieštarauju,-kasdieniškai pečiais gūžtelėjo Imala ir trumpai nusijuokė. Jau įsivaizdavo Josh su ilga barzda. Gal jis nebūtų buvęs toks patrauklus kaip su trumpais gyvaplaukiais, tačiau burtininkė buvo pakankamai užsispyrusi, kad iškęstų ir tai.-Atsimink, mieste daug moterų, tad tai greičiausiai man dar ir pagelbėtų,-iškišo liežuvį. Norom ar nenorom teko grįžti prie rimtesnių dalykų - pinigų krūvos.-Na, taip... Bet tai šiokia tokia išimtis,-kiek nepatogiai pratarė.

- Žinok, aš vis dar prisimenu tą pokalbį, kai užsiminiau apie barzdą, į kurią painiotųsi maisto gabaliukai. Pamenu ir tai, kad tau ta idėja visai nepatiko, - jau vėl linksmai kikeno įsitikinęs, kad bus įspraudęs Imala į kampą ir atradęs barzdos ilgio ribą. - Ak, geriau neprieikim prie to. - Išpūtė žandus jai užsiminus apie galimą konkurenciją, nefilimui kažkieno kito dėmesys atrodė nerealus dalykas. Nutilęs kurį laiką galvojo apie pinigus. - Na, mano visos sankaupos yra grynieji, ir jų kelionei ir dar ilgesniam laikui turėtų pakakti, tad... pagalvojau, gal dėl viso pikto būtų neblogai kažkiek pinigų palikti čia? - Nedrąsiai pasiūlė.

Imala lėtai, dramatiškai pavartė akis.
-Barzda turi būti prižiūrėta,-paaiškino. Po jo pasiūlymo prikando lūpą ir gūžtelėjo pečiais.-Manau, kad palikti pinigus būtų kvaila. Tas pats kas kasti juos į žemę. Verčiau pasiimkim juos sugalvoję kur sutalpinti, nes mūsų planams tikrai prireiks šiokio tokio kapitalo,-garsiai svarstė.-Beje, storiausius drabužius tikrai verčiau palikti čia arba atiduoti Violet,-dar pridūrė.

- Padėsi man ją iššukuoti? Ir susipinti kasytes? - iš anksto pasiteiravo toliau ją erzindamas, po to papurtė galvą. - Atleisk, tu teisi. Aš kažkaip... negalvoju po tų maudynių. Tada viskas labai paprasta - pasiimsim juos kartu. Manau, būtų visai paranku atskirai atidėti tuos pinigus, kuriuos skirsime naujam būstui. Nebūtina kažkiek atidėti dabar, galima pradėti tai daryti persikėlus. Galima kad ir... atidaryti naują, tam skirtą banko sąskaitą? - Atsargiai pasiūlė, protas svaidėsi daugeliu idėjų, tačiau jis pats nežinojo, ar jos visos geros.

Imala mestelejo i ji nelabai laiminga zvilgsni, leisdama suprasti, kad si tema baigta, o jis - neteisus.
-Gerai, banko saskaita,-linktelejo pritardama. Tai buvo ganetinai saugus pasirinkimas, o be to, mieste kilusi sumaistis jiems buvo paranki - vargu ar kas nors klaus apie pinigu kilme.-Cia jau viskas kaip ir aisku, man rupi nugabenimas. Na... visai mielai susideciau daiktus i savo lagamina,-kilstelejo antakius ir paziurejo i nefilima laukdama dar vieno ideju lietaus.

Pamatęs pakankamai rūstų žvilgsnį tik sukrizeno ir ją apkabinęs meiliai pabučiavo skruostą.
- Gerai jau, baigiu, atleisk, - dar atsiprašė. Nuo tupėjimo buvo kiek nutirpę kojos, tad Josh priklaupė patogumo sumetimais. - Pažiūrėsim, kaip viskas klostysis su daiktais. Manau, manajam vietos liks. Beje, dėl drabužių... nemanai, kad reiktų porą šiltesnių rūbų pasilikti čia? O kitus galima atiduoti Violet, kaip ir siūlei.

Gavusi miela bucini is karto atsileido ir syptelejo, dar trumpam prisiglaude.
-Gerai, puiku,-kiek giedresniu zvilgsniu pritare nefilimui.-Dar galima prideti prie kitu daiktu,-del visa ko pridure, mat viskas pagaliau atrode logiska ir veiksminga.-Ta pati galvojau. Cia mums grizus,-specialiai kalbejo busimuoju laiku, neisreiske to kaip speliones.-atsivesime dar ir kitu, todel svarbiausia tureti vietoje termo kostiuma ir viena kita siltesni megztini,-syptelejo mintyse jau kraustydama spinta.-Jeigu, zinoma, tragiskai nesustoresiu,-karciai nusijuoke.

- Iš bėdos sukišim juos į kokią nors kuprinę su visokiais mažmožiais, - linktelėjo. Užkliuvo tai, kad mergina pavartojo būsimąjį laiką, nuo ko nefilimas pajuto kažkur viduje pasklidusią šilumą. Mintis, kad kada nors grįš čia guodė ir teikė tam tikrą saugumo jausmą. Po paskutinės pastabos švelniai plekštelėjo vieną skruostą. - Na, man didelio skirtumo nebūtų, tačiau dėl mūsų abiejų ramybės patikinsiu, kad taip nenutiks. - Pareiškė reikšmingai į ją žvilgtelėjęs. - Tad kol kas lyg ir nutarėm kaip elgtis su rūbais. Savųjų dalį aš irgi greičiausiai atiduosiu. Gal pirmiausia nori susitvarkyti su šiltaisiais rūbais? - Pasiūlė svarstydamas, nuo ko būtų patogiausia pradėti.

-Gerai, taip ir padaryk,-linktelejo, man ji kur kas dazniau galvojo apie savo svori nei reikejo. Tai buvo grynai moteriskas bruozas, per daug net nestebinantis. Zinoma, viskam buvo isimciu, taciau dabar padarai apie tai nekalbejo.-Manau, kad tiesiog reikia is eiles tustinti pakabas,-guztelejo peciais. Daugmaz siltumo tvarka drabuziai ir buvo sukabinti, tad visai netrukus kruvoje gulejo gana puikus rubai atidavimui ir termo kostiumas bei du silti megztiniai tam, kad liktu cia.-Atrodo, su siltais kaip ir viskas aisku,-linktelejo dar zvilgteledama i gerokai mazense kruvele, kur buvo drabuziai, tureje keliauti atgal i miesta.

Josh linktelėjo neprieštaraudamas merginos pasiūlymui ir tiesiog stebėjo kaip ji visai greitai atsirinko reikalingus ir nereikalingus rūbus. Dėl vaizdo stumtelėjo atidavimui skirtą krūvelę kiek tolėliau.
- Žinai, tai tikrai labai gražu iš tavo pusės. Tai, kad atiduodi juos Violet, - šyptelėjęs pratarė, mat Imala visai negailėjo moteriai paaukoti geros kokybės rūbus, ne kokius nušiurusius skudurus. - O tie visi keliaus į miestą, taip? - Pasitikslino ir galva mostelėjo į tą krūvelę, kur kaip tik mergina ką tik žiūrėjo.

Imala guztelejo peciais po nefilimo pastebejimo, pati to visai nesureiksmino.
-Ju vis tiek mieste neprireiks, o kai zinosiu, kad jie nedulka tiesiog spintoje, bus dar smagiau. Drabuziai nera skirti guleti kazkur, geriau juos sunesioti kad ir visiskai,-ramiai kalbejo lankstydama kruvoje buvusius drabuzius.-Be to, spinta bent kol kas turesime dalintis dviese, todel naturalu, kad man reikia mazinti savo dali,-nusijuoke.-Aha. Is ju greiciausiai nebutu jokios naudos bet kokiu atveju, be to, tai mano megstami drabuziai,-prisipazino.-Nesitikejau, kad viskas eisis taip greitai,-po kurio laiko tarstelejo. Drabuziai visai netrukus buvo sulankstyti ir sudeti i lagamina, o visos smulkmenos is spintos istustejo.

- Man patinka, kaip tu mastai, - sypsodamasis paprastai pasake. Mergina i viska ziurejo realistiskai ir su praktiskumu bei apdairumu. - Tikiuosi, mano dalis nebus didesne... tarp kitko, as taip pat tikejausi to paties. Uztrukom gerokai ilgiau, kai vykdem tavo isikraustyma. - Pritare jai ziuredamas i neiprastai tuscia spinta. - Jei pas tave viskas tvarkoje, eisiu rupintis ir saviskiaos rubais. Reikes atsisveikinti su savo megztiniu kolekcija. - Tariamai liudnai sniurkstelejo, bet tuo pat metu nefilimas jautesi keistai ir kiel nesmagiai pagalvojes, kad tures skirtis su jais.

Imala eme krizenti prisiminusi tikrai neprotingai didele drabuziu kruva.
-Na, tada neblogai apmazinom mano garbedroba,-krizeno.-Ei, Josh,-dar atkreipe jo demesi.-Pasilik didziaja ju dali. Negalvok, kad ten bus taip karsta, priesingai - megztiniai tikrai pravercia. Be to, as dar turiu drabuziu ten, todel dabar galiu jais svaistytis,-is leto kalbejo.-Apskritai, tu geriau pasilik saviskius arba cia, arba susikrauk. Abbie drabuziu visuomet galesi nusiusti. Mano pazistama turi panasaus amziaus mergaite...-dar patikrino ar Josh klausosi. Ji ir pati mego vaikinui priklausiusius drabuzius.-As tuoj pat nusileisiu i apacia, sitas kambarys greitai bus visiskai tuscias ir paruostas,-su menku liudesiu pridure.

Nefilimas jau stojosi ir ruosesi eiti, bet Imala ji pasaukus stabtelejo.
- Na, jei taip sakai... bet turbut vilnoniu, paciu storiausiu vis tiek ten neprireiks, -pasitryne spranda svarstydamas, kaip deretu elgtis. - Paziuresiu, kaip ten viskas atrodys. - Dar tarstelejo vel judedamas link duru, taciau vel buvo sulaikytas burtininkes balso intonacijos. Grizes prie jos trumpam spustelejo smulku kuna gleby. - Nesijaudink, Imala. Sis kambarys taves turi gedeti labiau, nei tu jo. - Sukuzdejo ir dar svelniai ja pabuciaves galop isejo i koridoriu.

Imala kilstelejo zvilgsni ir blausiai syptelejo nefilimui, kuris visuomet ja paguosdavo. Kadangi patalpoje liko viena, i lagamina sudejo visas smulkmenas nuo naktinio stalelio, kambarys sparciai tustejo. Dabar jautesi beveik taip pat keistai kaip pirma karta izengusi i siuos namus. Tyliai atsiduso ir nukele lagamina. Staigiais ranku judesiais nuvilko patalynes uzvalkalus, o ja sulankste ir sudejo i spinta, isnese i vonia, kad galetu isskalbti. Dar uztraukusi daiktu talpykla apsidaire ar nieko nepaliko. Galiausiai tiesiog issmuko pro duris.