Virtuvė - pirmas

Klausesi jos letai kramtydamas ir ziuredamas i lekste, nesusilaikes nusisypsojo. Kazkada turejo kazka panasaus, taciau tada tebuvo paauglys arba vaikas, dabar jausmas buvo visai kitoks, geresnis.
- Tuomet tikrai turesim dazniau priimti tokius pakvietimus, - pasake nurijes kasni. - Eee, aha. - Atsipleses dar viena gabaliuka isidejo ji leksten.

-Puiku,-syptelejo, zvilgtelejusi kaip jis isideda dar gabaleli.-Tuomet reiketu pakviesti ir juos arba kitus draugus pietu ar vakarienes.
Ja stebino pasikeitimai viduje: ziuredama kaip Josh valgo jautesi nors kiek reikalinga ir naudinga, be to, buvo malonu gaminti jam, ka nors darant mielai pagalvodavo apie nefilima, kuris sekmingai okupavo vis didesne minciu dali.

- Kitus draugus? - kilstelejo antaki greitai sudorojes ir isideta gabaleli. Idejes lekste i kriaukle pajudino pirstus ir emesi plauti. - Pabandyk isivaizduoti septynis padarus sitoj virtuvej. - Susijuoke. Jam buvo sunku pagalvoti apie galimybe, kad name galetu buti ir trys asmenys, ka kalbeti apie didesne grupe.

-Na, nebūtina visus susikviesti iš karto, tiesiog manau kitus pamalonintų tavo pakvietimas,-gūžtelėjo pečiais. Paėmusi puodelius nunešė prie kriauklės ir atsiduso.-Josh, juk būčiau išplovus. Tu ir taip visą dieną dirbai.
Žvilgtelėjo į susivėlusią nefilimo galvą.

- Zinau, zinau. As nieko pries. Tiesiog cia niekada nera lankesi kokia nors didesne grupe, - syptelejo, isplautas lekstes atidejo i sali ir emesi puodeliu. - Taisykle: tas, kas ruosia maista, neplauna indu. - Iskiso liezuvi. - Tai tik lekstes, Imala. Atrodo, kad tavo akimis as zudau kudikius. - Prunkstelejo.

-Anael sakė, kad gyveni čia nuo vaikystės. Negi niekada nesugalvojai jokios vakarienės, sekmadieninio pikniko?-šyptelėjo. Priėjusi apglėbė iš nugaros ir įsikniaubė į drabužius, įkvėpė kvapo. Dabar nuo Josh sklido ne tik įprastinis odos kvapas, tačiau ir saldus kepinių aromatas.-Tuomet turėsim keisti šią taisyklę, kadangi jaučiu pareigą pasirūpinti tavo sotumu ir poilsiu.

Akimirka susimaste.
- Isties. Kai buvau mazas, cia karts nuo karto vykdavo vakariene, budavom astuoniese. Bet dabar viskas kitaip, - guztelejo peciais. Galiausiai isplove kepimo skarda ir paemes sluoste eme valyti indus. - As...man tikrai malonu, visa ta tvarka namuose, maisto kvapas, kai griztu namo, tikrai esu tau skolingas uz tai. Bet, Imala, as nenoriu tau sukurti kalejimo cia, tarp keturiu sienu. Maziausia, ka galiu padaryti, tai su visu tuo kazkaip pagelbeti. - Atsiduso.

Klausėsi jo pasakojimo kvėpuodama į nugarą.
-Juk tai tavo gyvenimas, jei laikai pasikeitė - nereiškia, kad turi elgtis kaip prašomas. Tu esi savo gyvenimo vedlys ir kuri taisykles vienintelis,-tyliai prašneko. Iš tiesų, Josh galėjo elgtis kaip tinkamas ir rengti didžiausius vakarėlius, net jei tai ir būtų nepriimtina kaimynų atžvilgiu. Galiausiai atleido jį ir atsistojusi kaimynystėje sudėliojo sausus indus į jų vietas.-Tu nesi man skolingas už tai, Josh, tuo labiau, nekuri kalėjimo. Darau tai savo noru. Nes man patinka, man malonu rūpintis kažkuo. Nesvarbu, kad dabar tai suaugęs vyras, kuris viską padarytų pats kelis kartus geriau,-sukikeno žiūrėdama į dailias mėlynas akis.

Josh letai sumirksejo, ispletes akis paziurejo i Imala. Ziojosi kazka sakyti, bet is lupu neisejo joks zodis ar garsas. Nenumanydamas, kaip kitaip isreiksti tai, ka galvojo ir jaute, tvirtai ja apkabino.
- Padekociau, bet mes abu kazkaip to vienodai nemegstam, - sunarnejo nejudedamas.

Imala šyptelėjo, pastebėjusi tokį nefilimo sumišimą, tylą. Jau tiesė ranką, kad juokais įkištų smilių burną, tačiau buvo prispausta. Buvimas didžiuliame Josh glėbys buvo toks velniškai malonus, šiltas. Šį kartą jis buvo visai ne iš aistros, tačiau itin jaukus ir kviečiantis. Uždėjo rankas ant nugaros ir tiesiog stovėjo patenkinta.
-To užtenka,-šyptelėjo ir kiek pasistiebė.

Svelniai suemes jos skruostus i delnus pagloste veida nyksciais kuri laika ja stebedamas, paskui palenke galva ir pabuciavo kakta. Norejosi pasakyti ka nors, bet visos mintys buvo tarsi isgarave.
- Eee, - susigedes del prarastos kalbos dovanos paziurejo i laikrodi. - Kaip manai, kuria valanda butu geriausia iseiti?

Imala šyptelėjo ir vėsioms lūpoms palietus kaktą, nejučiomis užmerkė akis.
-Nežinau, turbūt devintą ar dešimtą, gal vienuoliktą, kol viskas per daug neįsisiautėję, žmonės nepersigėrę,-pasiūlė.

- As irgi taip manau. Turbut tiktu desimta, - linktelejo. Buvo like dvi valandos. - Turbut reiktu jiems paskambinti. - Eme raustis kelniu kisenese.

-Aha, būtų pats laikas,-sukikeno ir truputį atsitraukė.
Pasiėmusi rankšluostėlį nubraukė nuo stalo trupinius ir sužėrė į šiukšlinę. Galiausiai pasirėmė užpakaliu į stalviršį ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.

Josh dar kelias minutes kratė kelnių kišenes, lyg jos būtų gręžinio gilumo.
- Jo... jo nebėra, - išplėtė akis.

-Ko nebėra?-pakėlė antakį.

- Vizitinės kortelės. Quinn man davė savo vizitinę kortelę, - delnu pliaukštelėjo sau per kaktą ir pradėjo nervingai trepsėti koja.

Imala atsiduso ir nusišypsojo. Priėjusi prisiglaudė, apkabino jį per liemenį lyg peraugusį pliušinį žaislą.
-Nurimk Josh, gal įsidėjai kur nors, liko kituose drabužiuose,-ramiu balsu pasakė.

Vaikinas susikaupęs pasitrynė smilkinius. Staiga spragtelėjo pirštais.
- Taip, būtent. Jie kituose džinsuose, - lengviau atsikvėpė. - Imala, tu mano Vatsonas. - Šyptelėjo.

Imala pradėjo juoktis ir atleido jį.
-Tau reikia ramybės,-vis dar krizendama pratarė ir ramindama perbraukė skruostą.

- Ramybė būna naktį, - patraukė pečiais ir nuėjo prie laiptų. - Kartais. - Sukikeno trumpam į ją žvilgtelėjęs ir užlipo į antrą aukštą.

Imala pradėjo juoktis nuo pastabos apie naktinę ramybę.

Josh nulipo laiptais į pirmą aukštą ir pakiliu žingsniu nuėjo į virtuvę.
- Gerai, dešimtą turim būt prie baro, - iškilmingai pranešė.

-Puiku,-šyptelėjo.-Šiandien vienas tų vakarų, kai pabandysiu nebeužkabinti jokių netinkamų vyrukų, gerai?-atsiduso, šyptelėjo puse lūpų žiūrėdama į pasišiaušusį vaikiną.

- Gerai, aš įsitikinęs, kad tu pasistengsi, - sukikenęs priėjo arčiau jos ir sušiaušė Imala plaukus.