Virtuvė - pirmas

Nedidelė virtuvėlė su stalu ir dvejomis kėdėmis, spintelėse ir stalčiuose sudėstyti pagrindiniai namų apyvokos daiktai bei įrankiai maistui gaminti, pro langą matyti miestelio gatvė.

Turinys:

Josh sudeste kiausiniene ant keturiu likusiu riekiu, linktelejes paeme is Imala kitas keturias ir uzdejo jas ant virsaus.
- Na va, pusryciai paruosti, - trumpai pasake ir iseme is spinteles dvi lekstes, kiekvienam ikrove po du sumustinius. Atsisedes prie stalo kiek pamaste, bet vis delto atverte apatine lupa ir trumpam parode merginai zyme. Jei sugalvos juo pasinaudoti vis tiek liks skolinga.

Imala syptelejo ir pasiemusi lekste atsisedo pries ji. Atsikando ir pakele linksmas akis.
-Dekui, labai gardu,-pagyre nuosirdziai. Paziurejo i lupa ir sukikeno atejus nedorai minciai.-Tai taves dar niekas nerado?-paklause nurijusi kasni. Apskritai, ji sunkiai suvoke kaip veike visas sis nefilimu reikalas.

Josh tik linktelėjo ir suleido dantis į savąjį sumuštinį.
- Velnias, pamiršau sūrį, - atsiduso suvokęs, kad skonis kiek kitoks nei paprastai. Klausiamai pažiūrėjo į kikenančią merginą ir siurbtelėjo arbatos. - Kažkada buvo daroma medžioklė, tačiau paskui viskas nurimo. Greičiausiai dėl to, kad jie suprato, jog mes galime būti naudingi. Šiaip nežinau, manau, manęs niekas ir neieško. - Patraukė pečiais kramtydamas didelį kąsnį.

-Nieko tokio,-sukikeno. Is tiesu, jis buvo neblogas virtuves sefas. Pabaige sumustini ir dar karta padekojusi pastume lekste i prieki. Atsigere arbatos.-O tu ne toks beviltiskas kaip tikejausi,-kikendama prisipazino. Nusprende nespeisti jo i kampa del rases klausimu.

Pabaigęs valgyti, Josh neskubėdamas išgėrė arbatą ir šyptelėjo žiūrėdamas į stalą.
- Džiugu, kad pasitaisiau tavo akyse, - kiek pašaipiai pasakė. - Neprieštarausi - tai yra nesugriausi namų - jei paliksiu tave vieną, kai turėsiu eiti į darbą? - Lyg tarp kitko paklausė.

Pakele antaki ir pribaige arbata. Likusi sumustini idejo i saldytuva.
-Sugriausiu, butinai surengsiu kokias nors orgijas,-palinko virs stalo ir mirktelejo jam akimi, letai nurinkdama indus. Priejo prie kriaukles ir eme plauti.-Kokioje srityje dirbi?

- Gerai, tada viskas tvarkoj, - prunkštelėjo ir atsirėmė į kėdės atlošą, ištiesė kojas po stalu. - Šiuo metu maisto. Kepykloj. Kai jausiuosi geras, galėsiu parnešt ko nors. Bandelių ar šiaip. Jei labai pasiseks - keksiukų ar pyrago gabalą. - Nusprendė sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Nejučia pagalvojo, kad artimiausiu metu reikėtų nusikratyti Adriel, tik kol kas įkvėpimas paskutiniam darbui neatėjo. Dažniausiai mėgo trečiąjį padaryti patį įspūdingiausią, tačiau šįkart ir antrasis buvo ganėtinai įspūdingas.

Imala tyliai sukikeno sluostydama indus.
-Oo,susipazinau su konditeriu,-krizeno.-Gal zinai kokiu trumpalaikiu darbu? Saviskio testi negaliu, miestelis per mazas, o kiek prisimenu cia visi zaidzia tik biliarda.
Atsiduso ir atsisedo pries ji. Niekada neturejo progos ismokti sio zaidimo.

- Matai, kaip tau sekasi. Bet aš esu buvęs ne tik konditeriu, - mirktelėjo ir atsistojęs dar ėmė teptis ir sumuštinį. Baigęs atsisuko į ją ir greitai nužvelgė nuo galvos iki kojų, tarsi vertindamas. - Turbūt padavėja bare? Kur tu anksčiau dirbai? - Nesusilaikė pasmalsavęs.

-Ar labai nusikalsiu, jei paklausiu kuo buvai dar?-šyptelėjo. Trumpai pasimaudžiusi šlovės spinduliuose, sukikeno.-Na, turbūt labiau tinka toks apibūdinimas kaip kekšė, pavyzdžiui. Per mažai sutinkančių taškų, kad garbingai vadinčiausi prostitute, per daug vadintis eiline piliete. Žodžiu, baruose medžiodavau vyrus. Jiems nespėjus perkaisti skubiai apšvarindavau ir dingdavau minioje. Žinoma, prieš tai pažadėjusi amžiną meilę ir panašiai. Grynuosius pasilikdavau sau, o su kreditinėmis žaisdavo viena draugė. Taip ir gyvenom.
Šyptelėjo. Pasakė labai daug, apskritai, jokiam asmeniui nebuvo papasakojusi tokios didelės dalies savo gyvenimo.

- Santechniku, barmenu, parduotuvės pardavėju, valytoju, vaistininku, kažkada teko ir statybose padirbėt, - vardino lenkdamas pirštus po vieną. Klausydamas jos tarp nykščio ir smiliaus trynė apatinę lūpą. - Visai įdomu. Neturėti boso. - Trumpai tepasakė. Niekad nebuvo susidūręs su kuo nors panašiu, tad nenumanė, ką dar galėtų pridurti. - Na, tada gal tau pasisektų ir biliardas. Čia yra užtektinai idiotų, kurie stato dideles pinigų sumas arba tokius daiktus kaip savo automobilius.

-Oho, nemažai spėjai,-kilstelėjo antakius. Akimirką sudvejojo, mąstydama apie jo tikrąjį amžių. Šiaip, veidas buvo jaunas.-Na, aš taip ir neišmokau jo žaisti,-papurtė galvą ir gūžtelėjo pečiais.
Dienos šviesoje galėjo geriau įsižiūrėti į Josh. Pradėjo nuo nuo ilgų, lieknų, tačiau vis vien raumeningų kojų, kiek siaurų, tačiau tvirtai sudėtų pečių. Jie buvo nuleisti, o krūtinė ramiai kilnojosi - vadinasi pagaliau vaikinas nurimo. Barzda buvo trumpa, tačiau puikiai prižiūrėta, lūpos kiek išbalusios. Šviesiai mėlynos didžiulės akys suteikė vaikiškumo veidui, o joms antrino į visas puses išsidraikę plaukai. Nusišypsojo. Iš pažiūros vaikiškas ir jaunas veidas atrodė naivus, tačiau akyse švietė išmintis.

- Turėjau tam daug laiko, - patrynė rankas valgydamas paskutinį sumuštinio kąsnį. - Mokėjimas čia yra tik antraeilis dalykas. Na, supranti, gali mosikuoti ta lazda lyg žaistum ledo ritulį, o aš sugebėčiau juos priversti matyti tai, kad tu profesionalė, - lūpų kampučiai nežymiai pakilo, pats iš pradžių daug sukčiaudavo naudodamasis savo galia, tačiau pramokus atsirasdavo azartas laimėti savo paties jėgomis, tad pamažu toks įprotis dingo. Jausdamas merginos žvilgsnį apsimetė žiūrįs pro langą, tačiau užuolaidėlė buvo užtraukta, tad jis nesutrikęs jas patraukė į šoną ir įleido į vidų didesnį šviesos srautą, akimis permetęs kaip visada tuščią gatvelę pasijuto kiek kvailai, tad sukandęs apatinę lūpą nusiplovė rankas ir vėl atsisėdęs prie stalo ėmė judinti vieną koją.

-Kiek laiko tau skaitosi daug?-pakėlė antakį.-Tai visai naudinga, tačiau tu turi savo darbą, o aš pabandysiu išsisukti savaip. Gal labiau užimtiems vakarams priims į barą, moku susirinkti nemažai arbatpinigių.
Sukikeno ir pasižiūrėjo į jį kaip į bendrininką. Tada atsistojo ir pasirąžė.

- Devyni šimtai metų, turbūt, - šyptelėjo sukdamas pečius. Tyliai nusijuokė pagalvojęs, kaip smagiai būtų iš jos išsišaipęs, jei būtų sutikusi su jo pasiūlymu. - Ten beveik visada pilna žmonių, pačiam teko ten dirbti. Galima užmegzti daug naudingų ryšių. - Tarstelėjo grįžęs į tikrovę ir nustojo judinti koją pagaliau pasijutęs laisvas nuo kaustančio žvilgsnio.

Imala pakėlė antakį ir skeptiškai į jį pažiūrėjo.
-Atrodo, matau raukšlių,-pabandė paversti šią situaciją bent jau komišką.-Turbūt, na, daug...ką sugebi.
Nepatogiai trindama kaklą pridūrė kiek dviprasmiškai, tyliai sukrizeno.

- Hm, na taip, turbūt, - pakėlė antakius linksmai stebėdamas jos sumišimą kalbant apie rasės ypatumus. Imala dar nespėjo susipažinti su miestelėnų požiūriu į jį kaip į tikrą nevykėlį, bare garantuotai apie tai išgirstų. Josh pakreipė galvą mąstydamas apie artėjantį smagumą kai mergina pamažu ims suprasti nefilimo statusą. Kadangi visa gyvenvietė jį pažinojo taip pat gerai kaip jis ją, kažkas jau tikrai spėjo pamatyti, kad namai jau nebe tušti. - Ar labai vertini savo įvaizdį visuomenėje? - Nusprendė pasitikslinti.

-Kodėl klausi?-suklapsėjo blakstienomis.

Josh paskubomis apsilaižė lūpas ir atstūmęs kėdę susikrovė kojas ant stalo krašto, susidėjo rankas už kaklo.
- Kaip jau minėjau, visi čia vieni kitus pažįsta. Šiuo metu jau bus pasklidę gandų, kad aš namuose nebe vienas, apie tave jau spėta susidaryti kažkokią nuomonę, apie mane nuomonė kiek pakito. Na, tiesa, tau nelabai išeina į gera dėl to, kad esi su manimi, - paprastai pasakė supdamasis kėdėje, jam buvo įdomu spėlioti, kaip Imala susitvarkys su miestelio visuomene. Kol kas neatrodė, kad jai labai svarbu turėti gerą įvaizdį prieš kitus. Bent jau sprendžiant iš jos "darbo" pobūdžio.

Imala nusijuokė dėl tokios jo nuomonės. Priėjusi pasilenkė ir numetė jo kojas nuo stalo.
-Nedaryk šitaip,-šyptelėjo. Pažiūrėjo į atitrauktas užuolaidas, už langelio stovėjo kažkokia moteris, laikydama šunį už pavadėlio, paleidusi seilę stebėjo kas vyksta name, aišku, ieškojo naujų paskalų. Patenkinta išsišiepė ir skubiai, kol ji dar mato, atsisėdo ant nuleistų Josh kelių ir apsivijo kaklą vieną ranka.-O, patikėk, tuoj būsiu geidžiamiausiu miestelio objektu.
Sukikeno, priimdama tai kaip iššūkį ir bakstelėjo laisva ranka jo nosį.

Josh sutrikęs pažiūrėjo į Imala ir pasimuistęs nuleido rankas. Nenumanydamas kur jas dėti pakėlė jas, tačiau paskui vėl nuleido. Vėl buvo atsiradusi trauka, su kuria jis taip pat nežinojo, kaip turėtų susitvarkyti.
- Tu... ką tu... - privertęs save žiūrėti kitur suraukė antakius pro langą taip pat pamatęs senolę kaimynę. Žandai pamažu pradėjo kaisti, tad nefilimas viena ranka juos patrynė norėdamas paslėpti sumišimą.

Imala išsišiepė, visu šimtu procentų patenkinta jo reakcija. Uždėjo ranką ant žando, kur oda buvo kiek karštesnė nei kūno, tyliai kikendama.
-Tau tikrai seniai reikia moters,-pridūrė besišypsodama.
Lyg vaikas, ką tik gavęs saldainį, lūpomis prilietė jo karštą skruostą ir šyptelėjusi atsistojo, nubėgo į savo kambarį.

Josh sunkiai nurijo seilę ir išplėtęs akis žiūrėjo į nueinančią merginą. Kurį laiką sėdėjo sustingęs, kol galiausiai pakilo nuo kėdės ir įsipylęs į stiklinę vandens sudrėkino išdžiūvusią gerklę. Dar žvilgtelėjo į gatvę, tačiau ten jau buvo tuščia. Galvoje sukte sukosi ratukai, nefilimas nurimęs galop nuėjo link laiptų.

Atslinkusi i virtuve isipyle i stikline vandens. Paemusi ja i ranka stebejo kaip galune dreba, o viduje stiklines juda vanduo. Bandydama kiek nurimti, gurkstelejo.