Virtuvė - pirmas

Josh nulenkė galvą ir prašiepęs dantis išleido slopinamą dejonę, nugara kiek sulinko. Ranka, prilaikanti Imala galvą, plaukuose susigniaužė į lengvą kumštį, o kita spustelėjo laikomą koją. Pastarąją atitraukė ir prakišo pro šortų apačią, kojoms sutrūkčiojus dar labiau užgulė merginą. Stalui kiek pasisilinkus į priekį dusliai sukrizeno.
- Atrodo, teks prikalti, - giliai alsuodamas šiaip ne taip pralemeno.

Kai ranka spustelėjo minkštą odą, ji nejučiomis prasižiojo ir ėmė gaudyti orą. Akimirką keikė save, kad yra tokia nepatyrusi ir gerai nežinojo ką daryti, kad suteiktų jam dar didesnį malonumą. Nagais įsikirto į nugaros odą, ėmė ją vedžioti, trumpam palikdama raudonas žymeles.
-Labai tikiuosi,-trūksmingai įkvėpė.-Kad tau šita... partnerystė, bendradarbiavimas tokia pat maloni, kaip ir... man.
Kalbėdama turėdavo vis nutilti ir įkvėpti oro, kūnu vilnijo elektringos bangos, jo rankose jautėsi bejėgė, visiškai priklausoma.

Josh užvertė akis ir sugargė panardinęs veidą į duobutę po kaklu. Viena ranka suėmė Imala skruostą ir suglaudęs su ja kaktą giliai alsavo žiūrėdamas į šviesiai rudas tarsi karamelė akis.
- T-taip, - sugebėjo išlementi, nuo pastovaus jo trypčiojimo ji buvo pasislinkusi kiek aukščiau, tad staigiu judesiu uždėjo ranką ant nugaros linkio ir truktelėjo arčiau savęs.

Imala kostelėjo, nors Josh norėjo ją tik truputį kilstelėti, net ir toks menkas prisilietimas buvo malonus, kūną privertė įsitempti. Švelniai masažavo skalpą, krūtinė nepaliaujamai kilnojosi. Lūpomis palietė vieną savo paliktą dėmelę, apvedė ją liežuviu, tada pakilo link lūpų ir timptelėjo apatinę lūpą. Nuo nekantrumo ir geismo kūnas virpėjo Josh glėbyje. Susierzinusi atsimerkė ir kiek atsitraukė nuo vaikino, kai išgirdo nekantriai skambantį telefoną.
-Velnias, turbūt čia Monique,-nusikeikė ir prikando lūpą.

Sudejavęs prikando lūpą. Kiekvienąkart, kai Imala paliesdavo kurią nors galvos dalį, atrodydavo, kad išsikraustys iš proto. Šiuo atveju įsikibo stalo krašto, kad nenugriūtų, jautė kaip visas tirta iš geidulingumo. Atsiduso, kai telefonas ėmė šaižiai skambėti ir atsitiesė vėl pasodindamas ją.
- Aš pakelsiu, - negrabiai atkėlė čirškantį ragelį, priglaudė jį prie ausies. - Klausau. - Balsas buvo kiek prikimęs, tad krenkštelėjo.

-Jooosh,-moteriškas balsas sukikeno.-Aš Monique. Tikiuosi nenutraukiau kokio nors labai nešvaraus ir glitaus dalyko.
Imala atsiduso ir pasitvarkė plaukus, atmetė juos atgal, žvilgtelėjo pro langą. Gatve neramiai vaikščiojo keli daugmaž penkiolikmečiai berniukai, ryškiai, matę Josh vietoje save, o jos - kokią nors mergaitę. Senukų mafija taip pat neatsiliko, jie kažkodėl lyg susitarę ravėjo dailius gėlynus prie kelio. Imala sukikeno ir nužingsniavo prie Josh, apglėbė ji iš nugaros į įsikniaubė į laisvesnius nei įprastai marškinius.

- Aaa, taip, labas, - kiek sutrikęs pasitrynė sprandą. Kiek krūptelėjo Imala prie jo prisiglaudus ir žvilgtelėjęs į ją padarė grimasą, kad nesugalvotų išdurti jo taip pačiai, kaip jis ją. - Ne, ne, viskas gerai. Kas nors atsitiko? Tau perduoti Imala? - Jau normaliu balsu prašneko į sieną barbendamas pirštais.

-Ne, aš daug mieliau paplepėsiu su tavimi,-skambiai nusijuokė.-Žodžiu, pasinaudojusi keletu gudrybių į kažkokį krovininį lėktuvą sugebėjau įkrauti ir jos siaubingus drabužius. Tiesiog perduok, kad už pusvalandžio lauktų kur sutarėme. Tai nebuvo visiškai legalu, tad turės pasiimti daiktus ne oficialiai, o iš kurjerio rankų.
Imala sukikeno ir iš nugaros pakėlusi marškinius, apglėbė nuogą odą, uždėjo delnus ant raumeningo pilvo.

- Ge-gerai, supratau aš jai... - nerišliai pasakė, įsitempė nuo prisilietimo. Sugaudė Imala rankas ir prispaudė prie savęs, kad nepridarytų daugiau nemalonumų. - Perduosiu? Perduosiu, taip. - Giliai įkvėpęs tęsė, nors buvo tiek išsiblaškęs, kad negirdėjo pusės sakytų žodžių.

Kitame ragelio pasigirdo kikenimas.
-Tai tiek, nekantrausiu su tavimi susipažinti. Bučiniai ir iki,-linksmai atsisveikino Monique.
Imala nepatenkinta, kad buvo prispausta, papūtė lūpas, tačiau pirštai vis dar neramiai judėjo.

- Eee, taip, iki greito, - dar paskubomis pasakė ir padėjo ragelį, lengviau atsikvėpęs paleido Imala rankas. - Palauk, tuoj prisiminsiu ką, po galais, ji man sakė. - Apsimestinai piktai pasakė, bet nesusilaikė nenusijuokęs.

Imala ėmė garsiai juoktis.
-Jeigu dabar neprisiminsi, visą gyvenimą nešiosiu tavo drabužius. Ir taip, tai grasinimas,-prisidengusi burną, kad vėl neprajuktų, kalbėjo.

- O jei prisiminsiu? Kas bus už tai? - iššsišiepė parodydamas dantis.

-Būsiu skolinga ką nors. Tarkim, dar vieną vakarienę ar panašiai,-nerūpestingai gūžtelėjo pečiais, tačiau greit viliojamai kilstelėjo antakius.

- Aha, sutarėm, - nefilimo akys žybtelėjo, jis nerūpestingai linktelėjo. - Einam, pasakysiu. - Truktelėjęs jos ranką lengvu žingsniu nusivedė į svetainę.

Įėjo į virtuvę, trindama akis ir žiovaudama. Tiesa, buvo laiminga, akyse žaidė žiburiukai, veide - šypsena. Užkaitė virdulį, pripildytą vandens ir patenkinta svajingai žiūrėjo pro langą, už kurio tingiai krito snaigės.

Josh zvalus ilaviravo virtuven ir uzdejo rankas ant merginos peciu.
- Labas rytas, - linksmai surypavo, pakstelejo Imala skruosta. - Atrodo, net ir miegancioji grazuole prabudo tokio vaizdo paziureti. - Sukikeno.

Sukikeno ir patenkinta atsistojo. Apglėbė kaklą ir prilietė lūpas.
-Labas rytas,-šyptelėjo.-Gersi arbatos arba kavos?
Paleidusi jį, nuėjo prie virdulio ir užpylė iš anksto paruoštas arbatos žoleles.

- Arbatos, prasyciau, - linktelejo jau galvodamas, kur nukiso savo kepures. - Neprizadinau taves savo snabzdejimu? - Nusijuoke is duonines imdamas keturkampiais supjaustyta batona. Vienu didesniu zingsniu atsidure prie saldytuvo, iseme majoneza, suri ir desra. - Ziemos startui pamineti - karsti sumustiniai. Nepriestarausi?

Linktelėjo ir ištraukė antrą puodelį, užpylė verdančiu vandeniu ir kurį laiką stebėjo brinkstančias žoleles.
-Aha, būtent taip ir buvo - prižadinai,-sukikeno, net neįsivaizdavo apie ką jis kalba.-Kepkis ką nori, aš nealkana.
Šyptelėjo atsisukusi į jį ir padėjo du puodelius, iš kurių vertėsi garai, ant stalo. Atsisėdusi delnais apglėbė puodelį delnais, stebėjo langą, kuris kiek aprasojo nuo kylančių garų. Truputį atsigėrė.

- Kaip sau nori. Bet kai varvinsi seile i mano dieviskus sumustinius, jau bus per velu, - pakele antakius tepdamas ant triju riekiu plona majonezo sluoksni. Dar ijunge orkaite, kad kiek isiltu. Ant riekiu virsaus uzkrove surio, aptepe ji keciupu ir galiausiai uzdejo desra. Sudejes viska i skarvada (nezinau kaip tas daiktas taisyklingai vadinasi .DDDD) ir pasove ikaitusion orkaiten. Linktelejes atsisedo, prisitrauke puodeli ir isibere cukraus. Isipyle i arbata iprastini kieki pieno. - Ar mieste ziema ilgai trunka? - Netiketai paklause.

Šyptelėjo, tačiau žvilgsnis liko įsmeigtas į langą.
-Ten žiemos beveik nėra. Tik šaltas ruduo. Nėra sniego, viskas tik pilka ir nešvaru, kadangi sniegas, pasitaikantis retai, iš kart nuvalomas,-atsiduso.-Todėl sugrįžus čia, bus rojus.

Josh atsiduso. Jau zinojo, kad mieste buvo mazai zalumos, o jei dar nera sniego, ta vieta isvis jam rodesi apgailetina, niuri. Girdejo, kad rudeni daznai lija. Miestelyje vasara kartais pasitaikydavo lietaus, taciau nefilimui jis ne itin patiko.
- Zadi dazniau cia sugrizti? - nusvito nuo tos minties.

Atsigėrė arbatos ir kelias akimirkas mąstė.
-Kol kas esu čia, tad tol galėsiu pasidžiaugti sniegu, tačiau parvykus į miestą viskas turbūt nebebus taip paprasta ir įmanoma,-atsiduso.-Atstumas gana tolimas, o be to, gyvenimo tempas ir įvairios problemos turbūt sulaikys.
Prikando lūpą, jautėsi keistai niūri. Dabar jai buvo gerai čia, kartu su Josh, tačiau žinojo, kad taip visada nesitęs ir tai iš tiesų liūdino.

- Tada reikes pasirupinti, kad sita ziema butu pati geriausia, - tvirtai pasake. Vis dar maste apie miesta. Nujaute, kad jam ten nepatiktu, taciau tuo pat metu nenorejo paleisti Imala. Istrauke is orkaites sumustinius, suris jau buvo issilydes. Sukrove juos i didele lekste ir paemes viena suleido dantis, erzindamas mergina kramtydamas suaimanavo.