Svečių miegamasis

- Gerai, su kuo tau reiks pagalbos? - pakėlė antakius nykščiu masažuodamas jos ranką.

Ereshkigal nesusilaikė nenusijuokusi.
-O tu eini tiesiausiu keliu,-pastebėjo besišypsodama. Tada bakstelėjo pirštu jo kelnes ir parodė marškinius, kuriuos vilkėjo.-Manau čia pravers pagalba.

- Ooo, gudruolė. Bet aš tik šiek tiek padėsiu, - pabrėžė paskutinius žodžius lėtai atseginėdamas marškinių sagas.

-Tikiuosi, kad tik šiek tiek,-sukrizeno.
Atsigulė pasirėmusi ant alkūnių ir atlenkė galvą. Kai viršutinės sagos buvo atsegtos, žvilgsnis pakilo ir mergina ėmė stebėti jo rankų judesius.

Tyliai juokdamasis galų gale atsagstė visas marškinių sagas, tada knibinėjosi su diržu ir atsisegė kelnes.
- O toliau verskis pati, - šyptelėjo.

Ereshkigal sukikeno ir trumpam užmerkė akis. Šyptelėjo ir pagaliau žvilgtelėjo į Anael kiek nenatūraliai prieblandoje švytinčiomis akimis. Prikandusi lūpą šyptelėjo ir atitraukė užtrauktuką labai lėtai, galėjai girdėti kaip atsikabina kiekvienas dantukas. Nusimetė marškinius nuo pečių ir pasukiojo į šonus kaklą. Galėjo atlikti viską itin greitai, praktiškai nematomai, tačiau nusprendė patampyti nervus. Palinkusi prie jo užkišo rankas prie nugaros ir nuslydo žemyn, o kartu su rankomis - ir kelnės. Mirktelėjo akimi ir uždėjo įkaitusius delnus ant pilvo, suleido nagus ir staigiu judesiu pabaigė veiksmą, kol dar iš minkštos odos nepasišalino jos pačios palikti pusmėnuliukai.

Anael burna sutrūkčiojo, angelas sulaikęs kvapą stebėjo tai, ką darė deivė ir karts nuo karto nerimastingai suspurdėjo, viskas jam vyko per daug lėtai. Staigiai įkvėpė nagams perbrėžus odą ir nusijuokė iš jos gudrybės.
- Koks aš vargšas kankinys, - šypsodamas pasiskundė.

Ereshkigal pakėlė antakį.
-Žinai, jei jau taip blogai, gali apsirengti,-sukikeno.

- Jau per vėlu, užkaitau, - atsiduso, tačiau paskui pradėjo juoktis. Nužvelgė save. - Gerai, kai aš jau be drabužių, įdomumas baigėsi?

Ereshkigal šyptelėjo ir akimirką pasvarstė.
-Naaaa, nebūtinai,-suokalbiškai sušnabždėjo.

- Mm? Ką nori tuo pasakyti? - klausiamai pakreipė galvą, veide žaidė šypsenėlė.

-Nežinau, gal turi kokių nors pasiūlymų, kaip viską pakreipti kitokia linkme?-nusijuokė.
Išgirdusi trinktelint duris ir užuodusi kvapą pakėlė galvą ir apsidairė. Veide švietė rūpestis.

Anael taip pat užuodė kažką keisto ir nejučia suraukė nosį. Kvapas buvo nuodijantis, nesveikas.
- Fui, net po tūkstantmečio miške taip nesmirdėjau, kaip kažkas, kas yra netoli mūsų, - prunkštelėjo ir supratęs, kad erotiniai žaidimai baigėsi, pradėjo rengtis.

Ereshkigal nusimetė marškinius ir vienais apatiniais atsistojo ir ėmė kuistis spintoje. Suradusi tamsią suknelę, greit įsinėrė į ją ir atidarė duris.

Užsisegęs paskutines marškinių sagas jau apsiovęs ir kelnes priėjo prie jos ir kyštelėjo galvą į koridorių, šįkart visai buvo pamiršęs amalą. Keista smarvė tvokstelėjo dar smarkiau. Nuėjo link laiptų.

Ereshkigal nubildėjo laiptais žemyn.

Anael kartu su Eresh atėjo į kambarį ir ėmė kuistis po drabužių maišą.
- Gerai, kas pirmas? - paklausė šveisdamas už nugaros kažkokius apatinius.

Eresh gūžtelėjo pečiais ir pažiūrėjo jam pro petį. Pamačiusi gelsvus polo marškinėlius, pasirėmė ant jo peties ir ištraukė. Patenkinta šyptelėjo. Reikėjo sužvejoti kokius nors džinsus.

Anael kilstelėjęs antakį išsitraukė kažkokius tamsiai mėlynai ir raudonai margintus languotus marškinius ir užsagstomą pilką megztinį, prie to pridėjo tamsiai pilkus džinsus ir patenkintas sudėjo viską ant lovos.
- Nežinau kaip tu, bet aš jau beveik pasiruošęs, - žvilgtelėjo į deivę.

Ereshkigal papūtė lūpas ir puolė į jo vietą. Suradusi tamsiai mėlynus džinsus, kurie buvo jos dydžio, patenkinta šyptelėjo.
-Galėsim paaukoti šią suknelę,-sukrykštė atsisukusi į jį.

- Gerai, iškart ją atidėk, - prunkštelėjo ir švilpaudamas ėmė persirenginėti tiesiog vietoje.

Eresh šyptelėjo ir akimirką žiūrėjo į jį. Tada pakratė galvą ir nusijuokė.
-A.. atleisk,-sukikeno.
Pasiėmusi drabužius išėjo į vonią, kur staigiai persirengė. Dar susišukavo plaukus. Grįždama pravėrė duris į pažiūrėjo ar jis jau apsirengęs.

- Man tikrai netrukdo, - mirktelėjo deivei. Spėliojo, kad gal vertėtų specialiai lėtai rengtis, tačiau nusprendęs šįkart Ereshkigal nekankinti, paskubomis užsimetė rūbus ir jau stovėjo apsirengęs, kai ji išėjo. - Na, traukiam?

Linktelėjo ir atvėrė plačiau duris.
-Marškinėliai nesusiglamžę nugaroje?-staigiai paklausė ir atsuko jam užpakalį.

- Šiek tiek, - šyptelėjęs priėjo ir neskubėdamas juos sutvarkė nepraleisdamas progos vogčiomis paliesti nugarą.