Vyno rūsys/biblioteka/pirtis

Adriel pradėjo tyliai juoktis iš Quinn ir Foster išdaigų, Anael tik šyptelėjo jau sėdėdamas išisdrėbęs.
- Taip... iš tiesų, - Adriel palaimingai atsikvėpė, iš pradžių kurį laiką kaip visada sėdėjo įsitempusi kaip styga, bet karštas oras darė savitą poveikį ir kūnas pamažu pradėjo atsipalaiduoti, prie visko prisidėjo ir šnerves užpildęs malonus kvapas. Mintis užplūdo visiška ramybė. - Padarei klaidą. Jei būčiau žinojusi, kad čia bus taip malonu, turbūt dažnai prašyčiau pakūrenti. - Murmtelėjo atlenkusi galvą ir leisdama įsigerti į kūną ramumai.
- Štai čia. Štai čia yra gyvenimas, - angelas patenkintas susidėjo rankas už galvos.- Taigi, kai kas tvirtino, kad patinka šiluma, o dabar negali išsirinkt, kur sėdėt. - Nusivaipė iš Ereshkigal. Pats sėdėjo kiek žemiau nei Foster, bet iš tiesų skirtumo nebuvo - visur jausmas toks pats. - Žinot ką, man jau darosi įtartina, ką tiedu ten veikia. Kol susiruoš, mes čia ir atšalti spėsime. - Nusprendė ir pašokęs išbėgo.

Quinn šyptelėjo pažiūrėjęs į Adriel ramų veidą, gerokai nuo karščio įraudusius skruostus.
-Čia nieko sudėtingo, Adriel, galėsiu išmokyti tave tai padaryti ir pačią, kad galėtum dažniau pasilepinti,-ramiu tonu išdėstė, nors ir akys nenoromis krypo į prakaito lašelius, susidariusius tarp krūtų.
Ereshkigal vyptelėjo Anael ir suniurzgėjusi pasirinko viršutinį laiptą, į galvą šovė visai pikta idėja, tad patenkinta laukė grįžtančio Anael.
Foster kilstelėjo antakius.
-Palauk, Anael, gal ji-, - pradėjo, nenorėdamas sugadinti smagumo Josh, tačiau angelas lyg viesulas išbėgo iš pirties. Fėjus sukrizeno po nosimi.

- Nuostabu, - balsas nuskambejo tingiai, bet viduje Adriel dziugavo. Karstoje patalpoje atmosfera buvo jauki, netgi kiek uzliuliuojanti, tad sunkiai sekesi prisiversti atmerkti akis, kad nenugrimztu i koki nors transa. Vis delto tai ivykdziusi zvilgtelejo i Quinn, ant plikos odos isryskejo juodas rasalas ant vieno rieso. Menkai perbrauke vieta pirstais. - Anksciau vargiai ja pastebedavau. - Vel trumpam paziurejo i ji. Atsimine, kad Foster buvo uzsimines apie tatuiruote.
Anael grizo i pirti ganetinai ramus, atsisedo salia Ereshkigal ir pasiraze.
- Na ir letapedziai jie, - tepasake i galva dedamas minti, kad jei Josh ir Imala nepasirodys po desimt minuciu, tikrai kuo detaliau nupasakos, kaip atrode nefilimo uzpakalis.

Quinn šyptelėjo puse lūpų ir užvertęs galvą kurį laiką tiesiog mąstė, kol garai košė kūną. Kūnas buvo kiek apsnūdęs, mintys apipainiotos tankiomis vijomis, tad viskas galvoje sukosi itin lėtai. Merginai palietus tatuiruotą odą net krūptelėjo.
-Prastai žiūrėjai arba buvai visiškai apakinta aistros,-atsigavęs skubiai mestelėjo atgal kiek pašaipų atkirtį. Tą pačią ranką uždėjo ant merginos peties, prieš tai apglėbęs ir šyptelėjo. Kai kurie dalykai neturėjo būti sužinomi visų ir šitaip paprastai.
Foster, išgirdęs tokį pokalbį, kiek pavartė akis, tačiau nesikišo ir nesiruošė antrinti demonui. Atidžiai nusekė žvilgsniu grįžusį atgal.
-Tu įtartinai ramus...-nutęsė kiek prisimerkęs.-Koks progresas?-linksmiau paklausė ir susidėjo rankas už galvos.
Deivė dirstelėjo į išties keistai ramų veidą kiek sutrikusi. Nežinojo ar jau laikas tikėtiskokios nors išdaigos ir ruošti kontraataką, ar angelas, pamatęs miško ramybę per langą, pats pasijautė atsileidęs, ne toks griežtas jaunuoliams.

Adriel tyliai snarpstelejo ir tiesiog linktelejo. Nors atsakymas buvo keistas ir tikrai netiesioginis, pajuto jame uztverta siena. Demonas apskritai retai pasakodavo ka nors asmenisko, todel susiprato klausimo toliau negvildenti. Tas susivokimas jai paciai buvo keistas, kadangi paprastai tik tiesioginis, tiesus atsakymas angele ir tenkindavo, kitu paprasciausiai nesuprasdavo ir klausinedavo, arba kankindavo, tol, kol gaudavo tai, ko reikia. Tylomis susimaste, ar jau kazkiek pradeda susivokti apie bendravima tarp zemieciu, ar tiesiog praleido uztektinai laiko su Quinn, kad imtu suprasti jo pacio siunciamus signalus.
- Ai, tai kad jie ten tiesiog vezlioja, - Anael guztelejo peciais. Jaunuoliai dar turejo gal septynias minutes, nejucia syptelejo sau po nosimi. - Ei, o jus, tikiuosi, pastebejot, kad uz keliu dienu jau Helovynas? - Paklause zvilgtelejes i visus.
- Helovynas, - Adriel pakartojo virskindama zodi, gana akivaizdziai matesi knisinejimasis visoje kada nors sukauptoje informacijoje.
- Ai, tokia...hm..persirengeliu svente, kada nors placiau papasakosiu. Bet, zodziu, turetumem atsvesti. - Patryne rankomis.

Demonas kiek nustebo, kad Adriel taip lengvai ji suprato ir visai nesigincijo, per daug neklausinejo. Pats nezinojo ar kada nors nores isdestyti tiesa, taciau suvoke viena - tai ivyks tikrai ne tokioje aplinkoje, nebent suartejus kur kas labiau. Jis vis dar galejo buti isduotas nors ir visi aplinkui itin artimi. Ramiais judesiais glostinejo angelo peti, pirstu galiukais apciuope peties sanari, kiek nusileides glostinejo zasta, paspaude bicepsa. Tada pasisuko i Anael ir kilstelejo antaki.
-Tau tai neatrodo kiek ironiska? Kuo persirengsi? Zmogumi?-tarstelejo demonas.
-Quinn, tylek, taves niekas neklause. Rimtai,-is karto isikiso Foster.-Visos tos gyvenimo prasmes, ironijos ir panasiai tegul lieka tavo sujauktoje ir susivelusioje galvoje,-sunere rankas ant krutines.
Ereshkigal kilstelejo antaki, nesuvokdama kokia tai proga. Ji nezinojo zmoniu svenciu ir apeigu, isskyrus dalykus, susijusius su ja. Zinoma, tai buvo visai logiska, todel dabar klausiamai paziurejo i angela.

Adriel nuo prisilietimo kiek įsitempė, bet po kurio laiko vėl atsipalaidavo. Negalėjo paneigti, kad tai buvo malonu, viduje protas, sakantis, kad visa tai buvo negeras ženklas, konfliktavo su kūnu, kuriam tai patiko. Mintys dar labiau išdavė protą, nedorai nukrypdamos prie įvykio ant ledo. Trumpam užsimerkusi nurijo seiles ir giliai įkvėpė. Nenutuokė, kaip elgtis ir ką daryti, kas erzino ir vertė jausti keistą dirglumą. Todėl angelo įsiterpimas buvo tarsi pagalba, padėjusi kiek išsivaduoti iš tokios fazės.
Anael pritardamas fėjui linktelėjo ir sukikeno.
- Matau, kad reikės pasiruošti pasakai prieš miegą, - pavartė akis pamatęs dar vieną nesusivokiantį žvilgsnį. - Gerai, įsitaisykit patogiai, dėdė Anael tuoj jus apšvies. - Pats atsigulė ant šono ir pasirėmė veidą ranka. - Tai va, Helovynas šiaip turi pagonybės šaknis, tad stebiuosi, kad tu, Eresh, nieko nežinai apie tai. Žodžiu, dar gilioje senovėje keltai tikėjo, kad kartą metuose - lapkričio trisdešimt pirmą - visi numirėliai ir piktosios būtybės ištrūksta iš pragaro ir gali vaikščioti žemės paviršiumi. Jie persirengdavo įvairiais baisiais kostiumais, kad apsisaugotų nuo dvasių išdaigų, mat tokiu būdu jos sumaišydavo žmogelius su saviškiais. Kai kurie dar siūlydavo dvasioms visokias skanybes, norėdamos gauti jų palankumą. Jie susigalvojo legendą apie Džeką - šykštų kalvį, paprašiusį velnio užlipti į obelį ir nuskinti jam obuolį, o po to nupiešusį ant medžio kamieno kryžiaus žneklą, kad pastarasis negalėtų nulipti žemėn. Gudročius privertė velnią pažadėti, jog jis niekada neatims iš jo sielos. Anksčiau ar vėliau jis pasimirė, bet rojaus vartai jam buvo užverti dėl to, kad Džekas dažnai mėgdavo pasigerti, be to, buvo bjauraus būdo. Atstumtasis ėjo pas velnią, šis sielos į pragarą taipogi nepriėmė laikydamasis savo pažado. Kadangi Džeko sielai daugiau nebuvo kur eiti, jam buvo lemta klajoti žemėje. Einant iš pragaro, velnias pasišaipydamas Džekui pamėtėjo anglį iš amžinos pragaro ugnies, kad klajoklis turėtų kuo pasišviesti kelią. Džekas tuo metu kaip tik valgė ropę, tad anglį įdėjo į jos vidų ir nuo to laiko nerasdamas sau vietos šmirinėjo žmonių tarpe ieškodamas sau vietos. Viduramžiais krikščionys kiek savaip perėmė šitą tradiciją. Dvasininkai prigąsdindavo žmones ir persirengę belsdavosi pas žmones į namus prašydami šiek tiek maisto, tai turėję būti tarsi malda numirėliams. Kartu jie nešdavosi žibintą, pagamintą iš išskobtos rops, kurioje, pasak jų, buvo įkalinta siela iš skaistyklos. Kai kurie dar sakydavo, kad žibintas padėdavo apsiginti nuo piktųjų dvasių. Po apytikriai trijų-penkių šimtų metų ropes pakeitė moliūgai, mat juos buvo kur kas lengviau išskobti. Per ilgą laiką Halovynas tapo tiesiog smagia švente, kai visi persirengia kuo tik užsigeidžia, vyksta kostiumų vakarėliai, persirengę vaikai prisirenka saldainių, skobia moliūgus. Dabar visiems aišku? - Patenkintas apžvelgė klausytojus. - Na, žinoma, kai kuriems protinguoliams
tai atrodo ironiška, nes mes patys esam tos dvasios, nuo kurių žmonės saugosi, - pašnairavo į Quinn, - bet manau, bent gabalėlis linksmybių tikrai praverstų. Mes su Adriel galėsim badyt tau užpakalį su trišakiais su raudonais ragučiais, o tau ant tos plaukų kupetos užklijuosim aureolę ir dar dirbtinius sparniukus. - Ėmė juoktis.

Ereshkigal susikaupusi klausesi angelo pasakojimo ir faktus kuo smulkiau talpino i galva. Zinoma, pirmine istorija buvo girdejusi, taciau niekada nebutu susiejusi to su kazkokia svente. Galiausiai linktelejo ir paziurejusi i jo gulejimo poza sukrizeno.
-Aciu uz istorijos pamokele,-nusijuoke.
Foster kiek nekantriai pajudino koju pirstus, o tada prunkstelejo.
-Quinn iduosim tavo vaidmeni, Anael, tik jam reikes vystyklu,-pasiule fejus.
-Ei, ei, palaukit,-eme stabdyti juos demonas ir nusijuoke.-Man butu sunku isilieti i vaidmeni, kadangi nemoku saltai ziureti i viska, ka imanoma,-kiek traukdamas per danti angelus pratare, ranka nusileido zemiau, ant Adriel liemens.

- Visada jūsų paslaugoms, - mirktelėjo deivei. Po Foster pasiūlymo ėmė dar garsiau kvatotis. - Nuostabu. Dar iš kažkur gausim miniatūrinį lanką su strėlytėmis. Galės atstot tos guminės, kur būna žaisliniuose šautuvėliuose. Arba bus viena didelė. Pavyzdžiui, tas daiktas, su kuriuo atkemšami tualetai. - Įsijautęs pasakojo. - A-a-a, mes jau sugalvojom tau tobulą kostiumą, nieko nežinau, nebėra kur trauktis
Adriel šyptelėjo pati sau, Anael idėja švęsti tokią šventę skambėjo išties gana absurdiškai, bet tuo pat metu visai smagiai. Galvodama beveik nesiklausė pokalbio, bet žemiau nusileidusi Quinn ranka eilinįkart išblaškė susikaupimą. Nenorėdama parodyti sumišimo pasisuko į jį ir uždėjusi nykščius kiek virš demono antakių kiek spustelėjo odą žemiau, išraiška tapo komiškai rūsti.
- Štai. Dabar tikrai neatskirčiau tavęs nuo saviškių, - akyse švietėsi garsiai neišreišktas juokas.
Netrukus į pirtį įėjo Josh, paskui save vesdamasis Imala.
- Mes madingai pavėlavom, - kaltai šyptelėjo ir įsitaisė ant laisvesnio plotelio.
- Joosh, ar jūs su Imala švęsit Helovyną? - Anael grįžtelėjo į tuodu.
- Žinoma, - kiek sutrikęs kilstelėjo antakį. - Manau, Imala persirengs stirna. - Pašaipiai žvilgtelėjo į merginą. Nesusilaukė jokios, net pačios menkiausios užuominos iš tėvo apie nepatogų susitikimą prieš tai, tad nutarė, kad angelas neprasitarė.

Ereshkigal šyptelėjo ir atrėmė nugarą į medinę sienelę, tačiau staigiai atšoko, kadangi ši buvo itin karšta.
-Aaau,-suinkštė ir pasitrynė sudirgintą odą.
Quinn pavartė akis, pasigirdo gilus atodūsis.
-Anael, tau tikrai reikėtų apsiimti rašyti tą knygą, kadangi fantazija tiesiog liejasi per kraštus,-pašaipiai mestelėjo angelui, rodos, nerimstančiam savo vietoje. Tada ėmė juoktis iš Adriel pagalbos emocijų klausimu.-Ačiū, dabar turėsi laikyti visą vakarą šitaip,-dirbtinai suformuota rūsčia minia mestelėjo, landūs pirštai kuteno šoną, kiek nusileido ir ėmė trinti maudymosi kostiumėlio juostelę.
Imala eidama nepaliaujamai dairėsi, stebėjosi kiek šiame name buvo įvairiausių patalpų. Akys užkliuvo už bibliotekos, kur visai viliojo apsilankyti. Vietoj to, pakluso Josh rankai ir eidama paskui įkvėpė karšto oro, buvusio pirtyje. Patenkinta, kad po truputį kūnas atšyla, šyptelėjo. Kilstelėjo antakius ir pažiūrėjo į nefilimą.
-Niekam nesakykit, tačiau Josh jau pradėjo siūtis katino kostiumą,-sušnabždėjo lyg paslaptį, pakėlusi ranką prie lūpų, slopindama garsą nefilimo pusėn.-Net katiniškus ūsus pradėjo augintis,-atkilusi nusijuokė ir paglostė apžėlusį skruostą, sukikeno.-Bet čia paslaptis,-mirktelėjo akimi.
Foster sukrizeno iš atėjusių padarų linksmumo. Akimirką susidomėjo iš kur tokia laimę, tad automatiškai žvilgtelėjo Anael, tačiau šis lyg ir nieko nesakė grįžęs iš patikrinimo.

- Štai kas gaunasi, kai taip mėgsti karštį, - sukikeno iš Ereshkigal nesėkmės, prisislinkęs arčiau uždėjo delną ant nudegintos vietos. Nors pats kūnas buvo įšilęs nuo pirties, rankos išliko šaltos. - Jau turiu susidaręs juodraštinę versiją, nesijaudink. - Patenkintas mestelėjo Quinn.
- Manau, čia tiktų ir skalbinių segtukai. Be to, su tokia mina griežtai draudžiama juoktis, - pamokė ir nesusilaikiusi trumpai sukikeno. Prisilietimui tapus dar familiaresniam trumpam nuleido akis klausiamai žvilgtelėjo į pirštus, tada į veidą.
Josh nusijuokė iš abipusių pašaipų, kurios turėjo realią galimybę peraugti į iššūkius, o tai veikiausiai pasibaigtų tuo, kad jie abu būtent taip ir persirengs.
- Žodžiu, mes abu pasiruošę, - sarkastiškai tarstelėjo.
- Tai va, visi padorūs žmo-... gerai, visi padorūs padarai švenčia Helovyną, - Anael tvirtai linktelėjo švelniai masažuodamas deivės nugarą. - Jau pradėkit ruoštis kostiumus.

Ereshkigal pavartė akis, tačiau delnui leido apsistoti. Kiek nustebo dėl šalto prisilietimo ir nesusilaikiusi žvilgtelėjo į veidą, kaip visuomet patenkintą savimi.
-Tuomet pradėk rašyti ką nors naujo,-gūžtelėjo pečiais pasiūlydamas demonas. Tada nutaisė dar rūstesnę miną ir paskersakiavo į Adriel.-O kaip dabar?-pasiteiravo.
Imala kilstelėjo antakį pažiūrėjusi į Josh ir nusijuokė. Tada, nieko nelaukdama, nuėjo ir atsisėdo ant žemiausio laiptelio, kur sausas oras taip nesvilino, atsipalaidavusi užmerkė akis.
-Mmm, čia taip gera,-nutęsė.
-Gerai, tebūnie taip,-galiausiai ištarė Quinn.-Nors man tai gana kvaila šventė, tačiau tarkim, tu teisus.

Anael juokais pamirksėjo Ereshkigal.
- Sakiau, kad mes šalti, - gūžtelėjo pečiais. - Pasakyk, jei dar kokią nors vietelė per daug užkais. - Caktelėjo liežuviu. - Beje, juodaaki, tai reiškia, kad tau irgi reikės persirengti. - Pakrutino smilių.
- Dabar puiku, - linktelėjo ir patraukė nykščius, tokiu pačiu vėsiu kaip Anael delnu nubraukė jam nuo kaktos susidariusią drėgmę. - Praktikuokis tas kelias dienas, nereikės nei segtukų, nei pirštų. - Linksmai tarstelėjo.
Josh šyptelėjęs atsidūrė vienu laipteliu aukščiau nei Imala, atsisėdo už jos nugaros taip, kad kojos būtų abipus kūno, kiek pasilenkęs susidėjo rankas ant merginos galvos ir sukrizeno.
- Iš tavęs visai patogus staliukas, tik pastebėjimas.

-Butinai,-kilstelejo antakius Eresh. Zinoma, ji nieku gyvu nebutu sakiusi, nebent Anael pastebetu pats ir nusprestu, kad laikas imtis saldymo pareigos.
-Ei, ei, as nesiprasiau buti irasytas i vakarelio sveciu sarasa,-pasilenkes paziurejo i Anael tokiu paciu saltu zvilgsniu, taciau netrukus pakrutino antakius po viena ir atsiduso.-Man tai per didele kancia,-atsisukes i Adriel prisipazino ir syptelejo. Pirstai vis nejuciomis tryne raudona juostele ir oda aplink, kartais pakildami auksciau, o kartais - zemiau.
Imala prunkstelejo ir uzverte galva i Josh, sugriaudama jo planus naudotis savimi kaip staliuku.
-Eik velniop,-tarstelejo.

- Na ir gerai, galėsi sėdėt savo kampe kol mes visi smagiai švęsim, - Anael teatrališkai nusisuko nuo demono. - O kuo tu žadi apsirengt, Ereshkigal? - Erzinančiai garsiai prakalbo.
- Užtat beveik meistriškai pavyko, - užtikrintai palinksėjo, atsikvėpė pirštams ir toliau blaškant dėmesį. - Kuo tau tai taip patinka? - Negalėdama nulaikyti smalsumo paklausė ir kilstelėjusi antakį ėmė atkartoti demono judesius ant jo maudymosi šortų tarsi tikėdamasi pajausti kažkokį didelį pasitenkinimą.
- Eeeei, - nefilimas atsiduso, paskubomis pakštelėjo Imala viršugalvį ir pakeitęs taktiką rankomis apsivijo jos pečius, o smakrą vėl padėjo ant galvos. - Ar dabar jau susitarsim?

Ereshkigal sutrikusi pažiūrėjo į Anael ir kurį laiką mąstė. Tikrai nepagalvojo apie galimybę dalyvauti tokiame bendrame padarų renginyje, tad minčių nebuvo likę daug.
-A...a-aš gal prisidėsiu prie Quinn kampo,-kiek nepatogiai atsiduso nežinodama ką galėtų sugalvoti geriau.
Quinn ėmė garsiai juoktis dėl jos judesių, mažos patalpos puikiai sugėrė skambų demono balsą.
-Tai tiesiog keistai ramina,-prunkšdamas pasakė. Po akimirkos tie patys pirštai palindo po siauriausia maudymosi kostiumėlio vieta - juostelės šone. Ramiais judesiais glostė ką tik buvusią uždengtą odą.
Imala šyptelėjo rankoms taip maloniai apsivijus kūną, iškvėpė orą pro nosį.
-Ne-a, niekaip nesusitarsim,-sukrizeno. Išsinėrė iš jo glėbio ir atsistojo ant laiptelio, ant kurio ką tik sėdėjo, atsisuko į Josh pusę. Jos vieta buvo vis dar tarp vaikino kelių, tačiau net ir tai nesutrukdė merginai erzinti nefilimą. Net nepamąstė, kad tokia pozicija galėjo kam nors sukelti šiokių tokių nepatogumų.

- Naaagi, Eresh, sugalvosim ka nors, nesibaimink taip, - sukrizeno vedziodamas delnus per deives nugara.
- Maniau, vien buvimas cia turetu pakankamai nuraminti, - syptelejo. Vis delto nepajutusi tokios laimes, kokios tikejosi, vietoj to svelniai patryne Quinn pecius, paskui vel atitrauke rankas i sali. Toks gestas ja pacia kiek labiau ramino negu maudymosi sortu atakavimas.
- Na ka gi, - atsiduso, nesitikejes tokio judesio kiek sutrikes suziuro i ja is apacios. Jau sukosi mintys, ka butu dares jei jie butu buve tik dviese, taciau juos supo dar penku padarai, tad dabar kiek sutriko. Syptelejes vietoj to tiesiog uzdejo delnus ant jos sonu ir svelniai glostinejo.

-Aš nesijaudinu,-trumpai papurtė galvą ir šyptelėjo. Atmetusi rankas atgal pasirėmė ant jų ir atlenkė galvą, kaklas kiek pailgėjo, krūtinė ramiai kilnojosi. Deivė visiškai atsipalaidavo, turbūt, jei būtų buvę daugiau vietos, tiesiog dabar gulėtų ant medinių pakopų.
Quinn šyptelėjęs sekė jos rankų judesius, jie buvo itin malonūs ir gerai nuteikiantys. Akimirką šmėstelėjo mintis, kad Adriel ima vis geriau perprasti subtilybes ir iš bejausmio mirties angelo vis labiau virsta į žmogišką padarą.
-O gal nepakankamai?-provokuojančiai kilstelėjo antakį, tačiau vis dėlto ištraukė pirštus ir po medžiagos ir paliko juos kiek ramesnius ant liemens.
-Tavęs neįmanoma išmušti iš vėžių,-pasiskundė Imala ir atsiduso. Kelias akimirkas mąstė kur geriau įsitaisyti ir galiausiai padėjo užpakalį ant vienos Josh šlaunies, apglėbė kaklą.-Rimtai, su tavim neįdooomu,-į ausį pratęsė savo verksmą.
Quinn kiek ištempė nugarą ir įtempęs ausis įsiklausė.
-Velnias, lauke kyla vėjas, turbūt bus pūga,-pasisuko į kitus.-Reiškia greičiausiai teks pasitenkinti dušu, neiti į lauką pasivartyti sniege.

Anael tik to ir telauke, patogiau isitaises perkele rankas ant peciu, atsargiai gloste kakla, patryne vietas uz ausu.
- Jauciuosi lyg aptarnauciau tave toj tavo karalystej, - nesusilaikes suprunkste.
Adriel tyliai nusijuoke is jo zodziu.
- Tokiu atveju tu, regis, puikiai pats save nuramini, - negalejo nepastebeti.
Josh nedorai sukikeno, priglaude lupas prie jos skruosto.
- Gal todel, nes apskritai matau tave ne pirma karta? - pasiule savo varianta. Sukluso isgirdes Quinn zodzius. - Geresnio laiko prasiausti puga pasirinkti negalejo. - Atsiduso. Mintyse apmaste, ar namie viska paliko saugiai.

Ereshkigal pramerkė vieną akį ir pažiūrėjo žemyn į Anael.
-Na, galiu patikinti tave, kad nebuvai priverstas tai daryti,-sukrizeno. Žinoma, jei jis būtų patraukęs rankas deivė būtų likusi tikrai nepatenkinta ir sutrikusi, tačiau kol kas švelnios rankos noriai glostinėjo odą.
Quinn sukrizeno, tačiau galvon šovusią nešvarią mintį išvaikė, nenorėdamas Adriel kaitinti dar labiau, jai šiandienai informacijos greičiausiai užteko.
-Galima sakyti ir taip,-galiausiai pasakė.-Ką gi, vadinasi, bus proga atsimokėti už šiltą priėmimą,-pasisukęs į Josh šyptelėjo demonas.
Imala kelioms akimirkoms apsvarstė Quinn žodžius ir pažiūrėjo į Josh, jai nelabai rūpėjo kur miegoti. Na, gal būtų sugriuvęs planas ką nors nuveikti daugiau vakare, tačiau situacija buvo kiek kitokia.
-Tai taip išeina, kad nebeįdomu?-sukrizeno.-Na gerai, tuomet mažinsim dozių skaičių...-nedorai juokėsi į ausį. Žinoma, ji tikėjosi išmušti Josh iš vėžių ne savo kūnu, bet tiesiog judesiu, planų sudarkymu.

- Gal tu turi kokią minčių valdymo galią? - dėl viso pikto pasiteiravo tylomis krizendamas, vis dar neatitraukdamas rankų lietė įšilusią odą, nuo jos tuo pat metu sklido ir nežemiška galia, ir kažkokia kruopelytė žmogiško pažeidžiamumo. - Žinot, manau, jau laikas kilt, kol visai čia neišdžiūvom, neiškepėm ar dar kažko panašaus nepadarėm. - Gūžtelėjo pečiais.
- Dėkui, tikrai, - Josh dėkingai linktelėjo Quinn, paskui lengviau atsikvėpęs pasikrapštė pakaušį, tikrai neviliojo mintis per pūgą grįžti namo. Paskui pakėlė akis į Imala ir lėtai papurtė galvą. - Ne-e. Turėjau omeny bet ką, tik ne tai, kad nusibodo.
- Beje, kur ruošiesi tuodu įkišti? - Anael stodamasis žvilgtelėjo į demoną.
- Scarlett, kiek mačiau, visiškai užėmusi svečių kambarį, ir būtų visai protinga jos nežadinti, - dėl viso pikto tarstelėjo Adriel. Nežinojo, ar taip sakė dėl to, kad išgelbėtų visus nuo galvos skausmo, ar tiesiog nenorėjo, kad nefilimas būtų arti jos.

Ereshkigal tyliai sukrizeno ir papurtė galvą.
-Ne, labai norėdama ir stengdamasi sugauti aiškiausiai siunčiamus signalus, gal ir ką nors perskaityčiau, tačiau tai pareikalautų daugybės pastangų,-patikino jį.-Aha, greičiausiai reikės kilti ir eiti nusiprausti visą tą smarvę,-ranka nusileido ant pilvo ir perbraukė drėgmę - kūnas buvo gerokai suprakaitavęs.
Imala sulaukusi tokio atsakymo ėmė juoktis ir pirštais kuteno kaklą nugarinėje dalyje, vis nusileisdama žemiau.
-Gerai, nes jau ne juokais išsigandau,-vis dar tyliai pasakė, o rankos tingiai judėjo šlapia oda.
Quinn kelias akimirkas mąstė ir galiausiai atsistojo. Apžvelgė padarus.
-Jeigu elgsimės kaip seniau, tai gaunasi šitaip - mano miegamajame lieku aš su Adriel, svečių kambarys užimtas bjaurybei ir jei netyčia parsirastų broliukas. Ereshkigal su Anael praeitą kartą puikiai sekėsi ilsėtis ant sofos,-sukrizeno, prisiminęs rytą, kuomet rado juos išgriuvusius, visiškai nepasirengusius miegui. Pažiūrėjo į Foster, kuris jau purtė galvą.-Foster kaip visuomet kuisis bibliotekoje,-gūžtelėjo pečiais.-Jums galiu pasiūlyti pačią jaukiausią namų vietą - aikštelę prie laiptų antrame aukšte. Ten patiesime čiužinį, kurį naudojome kai dar buvo ta keista mergina. Per langą matysis lauke siaučianti pūga,-šyptelėjo meiliai susiglaudusiems Imala ir Josh. Pats ten kartais sėdėdavo ir skaitydavo knygas. Prieš langą, siaučiant pūgai.

- Tuomet viskas tvarkoje, - plekštelėjo jos nugarą. - Aha, man irgi verkiant reikia. Gal nori į dušą kartu? - Nesusilaikęs pasiūlė ir pakilnojo antakius.
- Jaudintis tikrai nėra ko, - šnarpštelėjo žvilgtelėjęs į Imala. Paskui pasisuko į demoną ir išsišiepęs palinksėjo. - Nežinau kaip kitiem, bet man puikiai tinka. - Prisiminė matęs tą langą, kai ėjo į vonią. Kadangi name degė šviesa, pro langą negalėjai nieko įžiūrėti, bet jau galėjo įsivaizduoti, kaip visiškoje tamsoje puikiai matysis baltas miškas, o pro medžių viršūnes pasimatys mėnulio šviesos ruožas.
- Sofa - tiko ir patiko. Tikrai sueis, - Anael numojo ranka, miegojimo vieta jam nebuvo tokia svarbi. Adriel tik linktelėjo, nors miegas su mintimi, kad Josh vėl bus visai netoli tikrai nesirišo kartu. Nors nefilimas jau buvo nukenksmintas ir nekėlė jai jokios grėsmės, dėl kažkokios priežasties kiek prisibijodavo jo įvairiapusiškumo, o Quinn prakalbus apie Lea kažkas tarsi smeigė ledo gabaliuką į nugarą. - Žodžiu, Eresh, lauksiu tavęs prie vonios. - Angelas sukrizeno ir išėjo iš pirties.

Quinn šyptelėjo ir linktelėjo.
-Tuomet puiku. Greitai paruošiu jums viską, nors, žinoma, niekas taip anksti neleis eiti miegoti,-gūžtelėjo pečiais ir nusekė žvilgsniu jau išbėgantį Foster, kuris siekė pirmas užsiimti vonią. Demonas pažiūrėjo į Adriel ir mostelėjo galva, kad ši eitų kartu. Žinoma, tiek vonių ir dušų nebūtų užtekę, tačiau pagal dabartinę situaciją buvo asmenų, norinčių pasilikti vienų. Pravėręs duris išėjo, net nelaukdamas, vis vien jiems buvo ne visai pakeliui, nebent pati angelė užsimanytų praustis kartu.
Ereshkigal sumirksėjo ilgomis blakstienomis, žiūrėdama į Anael. Žinoma, ji buvo per daug principinga, kad pati pultų sekti angelą, ją reikėjo greičiau pakviesti, galbūt net kiek maldauti. Suniurzgėjusi, kad greičiausiai liks viena su saldžiąja porele, vis dėlto pasišalino, įsivyniojusi drėgną kūną į rankšluostį.
Imala, šyptelėjo Josh ir linktelėjo. Norėjosi tikėti, jog jam niekada neims ir nenusibos matyti ją be drabužių. Tai būtų kiek skaudokas smūgis savimeilei. Pirštais kuteno sprandą, kiek sudrėkusią galvos odą.

Adriel ilgai nelaukusi paskui visus išmovė iš pirties.
- Regis, mum teks palaukti eilėje. Lyg aš prieštaraučiau, - sukrizeno tiesiog pajutęs, kad jiedu liko dviese. Kiek drąsiau uždėjo rankas ant Imala nugaros, pirštai įsipynė į raištelius nugaroje, bet paskui lėtai nusileido iki maudymosi kostiumėlio apatinės dalies. - Tu visa drėgna. - Taip pačiai lėtai ištarė, nuo vieno piršto nulaižė ant jos odos susikaupusį sūrymą ir šyptelėjo.