Vyno rūsys/biblioteka/pirtis

Tai rūsys esantis po virtuve. Į jį veda stiklinės durys.

Quinn nulipo lėtais laiptais ir nuėjęs atsisėdo į bibliotekos krėslą. Pasirėmė kaktą delnais ir tyliai kvėpavo keistai sudususiu oru. Mieste situacija buvo praktiškai nepakitusi. Gerai. Tai nebuvo svarbiausias klausimas. Tačiau Scarlett... Ji kalbėjo apie demonų valdovę, o Foster patvirtino žodžius, tad visa ši beprotybė galėjo būti tiesa. Apsilaižė lūpas. Jautėsi įspeistas į kampą, nes nežinojo kas dabar valdo demonus, kad perėmė karūną. Žinoma, metaforišką.

Quinn pakėlė galvą, išgirdęs riksmą. Staigiai metė senuosius raštus ir nubėgo.

Quinn praleido Foster ir paliko atidarytą stiklinį langą į virtuvę. Jei kas, kad išgirstų kalbas. Foster apsidairė ir patrynė rankomis. Švilptelėjo.
-O tu sukaupei nemažą turtą,-šyptelėjo.
Quinn keistai ir nenatūraliai vyptelėjo.
-Aš skaitysiu lotyniškus raštus, kurie visi sudėti į ąžuolinę lentyną. Uosinėje Foster skirti genčių raštai, o tau, Adriel, naujausi ir kiti raštai tavo pašonėje,-išvardino apsidairęs.
Pasiėmė pirmą tematiką atitikusią knygą ir ėmė skaityti.

- Tikiuosi, tos statulos yra pakankamai senos, arba pakankamai naujos, kad apie jas kas nors būtų parašyta, - pasakė linktelėjusi ir sveikąja ranka pradėjo versti vieną iš knygų.

Quinn ėmė tyliai skaityti. Šias knygas jis buvo skaitęs ne vieną kartą, o kai kurias eilutes mokėjo atmintinai, tad viskas ėjosi labai greitai. Foster, palyginus, viskas vyko daug lėčiau. Jis susiraukęs ir susikaupęs kaip tik įmanoma ieškojo bent kruopelytės informacijos.
-Aš nesuprantu, kodėl tos išperos neveikė mano augalai,-galiausiai neišlaikė įtampos fėjus.

- Keturi. Angelų skleidžiama energija yra labai galinga, o statula buvo sugėrusi dviejų. Tokio kiekio užtektų prasimaitinti kelis milijonus metų, nenuostabu, kad ji atsilaikė, - lyg ir stengdamasi jį paguosti pasakė, mat ir jos pačios galios neveikė keistojo padaro. Po to ji vėl įniko skaityti, nejučia prisimerkė. - Egiptiečių eros metu, Raudojantis Angelas buvo rastas prie įėjimo į kaimelį. Per užtemimą jis išžudė visus gyventojus, išskyrus vieną mergaitę. Nusekęs išgyvenusiąją iki imperatoriaus kapavietės, Angelas buvo nugalėtas, kai mergaitė pertvarkė veidrodžius ir įkalino padarą statulos pavidale. Tačiau ji pažvelgė sustingusiai statulai į akis, ir dėl to pati pavirto Raudojančiu Angelu ir liko įkalinta kartu su juo. - Garsiai perskaitė.

-Keturi?-susiraukė Quinn pakėlęs akis.-Kodėl tu pasakei šį skaičių?
Foster tik liūdnai nuleido galvą ir vėl įniko į knygą.
-Žodžiu, apibendrinus, juos reikia nugalėti jais pačiais ir nežiūrėti į akis,-Quinn pradėjo.
-Verčiau apžiūrinėti jų užpakalius,-nudžiugo Foster.

- Aš nieko nesakiau, - sutrikusi pakėlė antakį. Pritardama Quinn žodžiams linktelėjo ir nuleido akis į knygą, nesusilaikiusi prunkštelėjo iš Foster. - Taip, geresnio akių pakaitalo rasti negalėjai.

Quinn ir Foster susidairė. Nei vienas nesakė žodžio. Demonas tiesiog nuleido akis į knygą. Tai turėjo būti susiję su statulos prisilietimu.
-Žinau dar vieną geresnį,-šelmiškai šyptelėjo.-Žiūrėti į tavo užpakalį.
Foster garsiai nusijuokė, parodydamas koks nuostabus jo sąmojis. Quinn tyliai sukikeno.

- Toji statula taip greitai tave sudorotų, kad mano sėdmenys būtų paskutinis dalykas, kurį spėtum pamatyti, - pavartė akis nesulaikydama šypsnio.

-Verta,-prunkštelėjo.
Kiek surimtėjęs nuleido akis į knygą.
-Kodėl nieko apie šiuos padarus nėra?-sunerimęs pakėlė akis į Adriel demonas.-Jei turėtumėm nors trupinėlį to akmens, galbūt suveiktų ir kiti burtai, tačiau dabar...

- Gal jie ne iš šios planetos, - patraukė pečiais. Mintis buvo komiška, tačiau kitą paaiškinimą buvo sunku rasti. - Arba moka labai gerai slėptis. Geriau, nei bet kas kitas.

Quinn akimirką sustojo skaitęs, kad apgalvotų šią idėją. Deja, nieko gero nesugalvojo, tad tik nuleido akis į smulkias raides, ieškodamas bent menkiausio dalyko, ant kurio galėtų užkibti.

Adriel baigusi versti knygą, padėjo ją į šalį ir paėmė kitą.
- Čia yra poema. Pavadinta "Vienišasis asasinas", - kurį laiką patylėjo. - Liūdesio angelą mačiau/jo iškaltą žvilgsnį sutikau/minutes iki savo mirties skaičiavau/ir pats akmeniniu pavirtau. - Garsiai perskaitė.

Quinn prikando lūpą.
-Apie juos, tačiau apie susidorojimą ar apie angelų radimą nieko,-iškvėpė orą.
Atsirėmęs nervingai šiaušė plaukus.

Adriel apsilaižė išsausėjusias lūpas. Jai jau buvo sakę apie kažkokius skaičius, o prieš tai dar buvo pažiūrėjusi statulai į akis, tačiau nenumanė, ar vertėtų apie tai prasitarti. Pamačiusi pažįstamą knygos viršelį, paėmė ją.
- Enocho knyga, - šyptelėjo. - Gal čia bus atsakymų. Nors abejoju, kad tie raudantys angelai yra kuo nors su mumis giminingi.

Quinn iškvėpė orą pro suspaustas lūpas, leisdamas keistą garsą.
-Kaip manot, Anael išsikapstys?-prikando lūpą.-Kaip jam padėti net neįsivaizduojam, mūsų rankos surištos.
Foster liūdnai nuleido akis.

- Jis turi... - Adriel trumpam nutilo, pridėjo sveikąją ranką prie smilkinio ir užsimerkė, tarsi staiga būtų suskaudę galvą. - Aš girdžiu, kaip jis meldžiasi. Bet tik padrikus žodžius. Kažkas trukdo ryšiui. Anael perkėlė apytiksliai kelis šimtus metų atgal, jis kažkur mieste.

Quinn kiek pakilo ir pažiūrėjo susiraukęs.
-Koks padaras gali keliauti laiku ir grąžinti jį?-staigiai paklausė.

- Gal yra koks laiką valdantis dievas? - atsiduso. - Geresnių minčių neturiu.

Tyliai kramtė lūpą.
-Ereshkigal išvyko žiauriai nelaiku. Žinoma, yra toks dievas, tačiau nemanau, kad jis laukia kol kas nors paprašys pagalbos,-liūdnai iškvėpė orą.

- Gal galėtume jam ką nors pasiūlyti mainais, - pasikasė galvą ir atidėjo knygą į šalį, joje nerado nieko naudingo. Paėmė kitą, sutrūkinėjusiu odiniu viršeliu ir trapiais pageltusiais lapais. Kalba buvo keistos, iš įvairių apskritimų ir taškelių susidedančios runos, jose buvo aprašyti patys keisčiausi padarai keistais pavadinimais. - Raxacoricofallapatorius. - Tyliai perskaitė ir susijuokė. - Quinn, tikiuosi tu atsimeni kiekvienos šitų knygų istoriją. Neįsivaizduoju, iš kur kai kurias jų ištraukei.

Quinn tyliai nusijuokė.
-Kai kurių, turbūt, jau nebeprisiminčiau, bet daugumos - taip,-šyptelėjo.
Demonas pasijautė kiek geriau. Tačiau Foster - priešingai. Jis neturėjo kantrybės ir norėjo veikti, tad dabar tarp pirštų trynė knygos lapą ir tyliai dūsavo. Jam aiškiai buvo nuobodu.

- Čia kažkokia juokinga knyga apie ateivius ir... Angelus, - netikėdama savo akimis, pervertė kelis lapus į priekį, paskui atgal. - Raudantys Angelai. Aprašymas, aprašymas... galima atskirti silpnesniuosius iš to, kaip atrodo. Kuo Angelas silpnesnis ir išbadėjęs, tuo labiau būna nusidėvėjęs, ne taip greitai juda... atgavę energiją vėl įgauna įprastą išvaizdą - Trumpam nutilo skaitydama. - Stiprūs, enegijos pasisotinę angelai aukoms nusuka kaklą. Nestebimi geba judėti neįtikėtinai greitai, tačiau yra mėgėjai žaisti su savo maistu. Puikiai mato tamsoje. Jų neįmanoma sužeisti jokiais ginklais, tačiau galima nugalėti keturiais būdais: priverčiant du Angelus pažvelgti vienas kitam į akis, sukuriant paradoksą...taip pat jie miršta iš bado, jei ilgą laiką negauna energijos, arba... hm... sudaužant juos. Tam tikru tepalu.