Valgomasis

Foster linktelėjo ir kiek kilstelėjęs užpakalį nuo kėdės, išsitraukė odinį ryšulėlį. Išrinko gal tris skirtingus lapelius ir įdavė juos angelei.
-Pasidaryk iš šito arbatą. O tada atnešk ją čia,-linksmai mirktelėjo akimi.

Linktelėjusi paėmė lapelius ir nuėjo į virtuvę.

Grįžo prie Foster su garuojančiu puodeliu ir padėjusi jį ant stalo klausiamai pažiūrėjo į fėjų.

Foster su šypsena veide paėmė cinamono lazdelę ir nulaužęs jos galiuką sutrupino tarp pirštų į puodelį.
-Gerai įkvėpk kvapo prieš ir po gėrimo,-akys sublizgėjo.

- Tikiuosi, nenukrisiu tiesiog vietoje, - nežymiai šyptelėjo ir paėmusi puodelį užsimerkusi godžiai įkvėpė saldaus kvapo, galva kiek apsunko. Išgėrė karštą skystį ir kaip liepta darkart įkvėpė tebesilaikančio kvapo, lėtai sumirksėjo.

Papurtė galvą.
-Nebent netikėtai gerai suveiktų,-sukikeno.-Gal tave palydėti iki miegamojo?

Ji kiek susvyravo ir įsikibo stalo, jautėsi kiek išmušta iš vėžių.
- A-aha, - pralemeno ir nusižiovavo.

Foster linksmai atsistojo ir dešine ranka apsivijo jos liemenį, pastatė ant kojų.
-Na, kaimyne, nemaniau, kad tai veiks taip gerai,-sukikeno.
Pakėlė jos ranką sau ant kaklo ir nuvedė kažką tyliai švilpaudamas.

Quinn nulipęs žemyn nuėjo į valgomąjį ir apsižvalgė. Viskas atrodė gražiai ir tvarkingai, tad demonas patenkintas šyptelėjo. Atsistūmęs vieną kėdę, atsisėdo.

Eresh atėjo ir žvilgtelėjo į Quinn. Jiedu susilinksėjo, deivė atsisėdo priešingoje stalo pusėje. Foster, pajautęs įtampą atsiduso ir atsisėdo tiesiog bet kur.
-Gal atsileisit judu pagaliau? Nesugadinkit vakaro savo dieviškais, pragariškais reikalais,-suburbėjo.
Quinn tik linktelėjo ir sunėręs pirštus pasirėmė kaktą. Juodos akys žiūrėjo į stalo paviršių.

Anael atėjęs klestelėjo prie stalo ir patrynė rankomis.
- Niam, žuvis, - išsišiepė, apsigręžęs žvilgtelėjo, ar tiedu neateina. Adriel atkiūtinusi iš paskos žvilgtelėjo į dvi laisvas vietas paliktas Anael iš dešinės ir atsisėdo kitame stalo gale. Laukė ilgas vakaras.

Josh atėjęs iškvėpė orą ir akimis permetė susirinkusiuosius. Akys iškart surado kiek tolėliau sėdintį, kadaise jau matytą demoną.
- Sveikas, aš Josh, - priėjęs ištiesė ranką visą kelią vis žvilgteldamas sau po kojomis, mat turėjo tendenciją kliuvinėti lygiose vietose nereikiamu metu. Laimei, paskirties tašką pavyko pasiekti sėkmingai. Paskui žvilgtelėjo į tolėliau buvusias dvi laisvas vietas ir nulaviravo prie jų, greitai atsisėdo prie stalo ir išplėtęs akis pažiūrėjo į vaišes. Neatsiminė, kad kada būtų taip prabangiai vakarieniavęs.

Quinn atsistojo ir tvirtai paspaudė ranką, kartu linktelėdamas.
-Ko dar trūksta?-paklausė žemu balsu.
Imala įeidama išgirdo tik šį klausimą, nejučomis sudrebėjo ir šyptelėjusi ištiesė ranką, prisistatė. Demonas šypsodamasis puse lūpų paspaudė gležną delną ir apžvelgė merginą nuo galvos iki kojų. Patenkintas iš kišenės ištraukė žiebtuvėlį ir įžiebė žvakes. Tada nuėjo į virtuvę ir į didžiulę lėkštę sudėjo patiekalą, užpylė mėlynių padažu, nunešė prie stalo. Imala ramiai atsisėdo prie Josh ir truputį atsipalaidavusi žvilgtelėjo į nefilimą. Quinn nuėjęs į vyno rūsį sugriebė puikaus gėrimo butelį ir nunešė prie stalo, ant kurio jau stovėjo prieš tai paruoštos taurės. Atidarė, kamštis maloniai pokštelėjo ir lėtai išpilstė šviesiai rožinį gėrimą, lėtai pasakodamas iš kokios Prancūzijos srities jis yra, bei kelintų metų. Nuėjo prie savo vietos ir vis dar atsistojęs paėmė savo taurę. Atsistojęs už Adriel iškėlė ranką su stiklu į viršų, o kitą uždėjo ant angelės peties. Nusišypsojo visiems tobula šypsena.
-Na, prieš vakarienę kai kuriems iš mūsų turbūt norisi sakyti maldą, tačiau dėl visiems suprantamų priežasčių praleisim šitą dalį. Manau, mūsų angelams, Adriel ir Anael, nepatiktų jei demonas melstųsi jų tėvui,-ir vėl maloni šypsena.-Todėl noriu pasakyti, kad man labai malonu, kad visi apsilankėte mano namuose, tikiuosi mūsų draugystė tęsis ilgai. Skanaus,-Linktelėjo ir gurkštelėjo, spustelėjęs Adriel pečius apėjo merginą.-Beje, Josh, tavo plaukai atrodo puikiai,-sukikeno pastebėjęs panašumą.
Palinkęs prie stalo maloniai visiems padėjo įsidėti porcijas. Foster, pripratęs prie tokios demono pompastikos, visiškai ignoravo, Eresh buvo patenkinta, kad Josh ir Imala buvo priimti gražiai, garbingai, lyg tikrai svarbūs svečiai.

Imala pagaliau atsisėdus, Josh šiltai į ją žvilgtelėjo. Pirma dalis, rodos, praėjo be didesnių nesklandumų. Akies krašteliu žvilgtelėjo į Adriel. Šiandien trečio darbo negausi prakalbo jos mintyse matydamas, kad ši vos tvardosi. Skolininkė krūptelėjo, tačiau pajutusi Quinn ranką ant peties, nusiramino ir suėmė save į nagą. Po pastabos apie dievą šyptelėjo ir susižvalgė su Anael. Angelas pavartė akimis ir vos susilaikė neprunkštelėjęs. Visi, kurie sėdėjo prie stalo buvo bent kartą įmetė anglies į amžinai degančią pragaro ugnį vienu ar kitu poelgiu, tad stengtis įsiteikti dievui, ypač kai nejautė jokio gailesčio dėl savo nuodėmių, jam atrodė absurdiška. Vis dėlto džiaugėsi, kad pašonėje turėjo tokius dalykus išmanantį demoną, pats veikiausiai būtų nieko doro nesuorganizavęs.
Josh iš pradžių kiek nervingai judino pirštus, pasidėjęs rankas ant kelių. Ateidamas į namą tikėjosi paprastos, greitos vakarienės, tačiau atrodė, kad visi tai priėmė kaip kažkokį garbingą apsilankymą. Pajautęs, kad skruostai nežymiai užkaito, vieną jų irzliai pasitrynė nenorėdamas išsiduoti, jog nieko panašaus nėra matęs. Demonui sakant trumpą kalbą, atidžiai sekė kalbą ir jį stebėjo. Atrodė, kad tokius dalykus šis puikiai išmanė. Sugebėjo pasakyti tiek, kad nenusibostų, ir tiek, kad paliktų įspūdį. Tiek kūno kalba, tiek apsirengimu, kuris kažkaip derėjo su namo aplinka, bylojo, kas čia viršiausias. Galėjo tik spėlioti, kokį rangą Quinn užėmė pragaro gelmėse. Sulaukęs pastabos dėl šukuosenos, išsišiepė.
- Ačiū, apie tave galiu pasakyti tą patį, - pasitrynė sprandą ir susilaikė nuo minties vyptelti Adriel, kuri, besidedanti maistą, trumpam metė žvilgsnį jo pusėn. Regis, jokios klastos nebuvo. Ir turbūt nebus. Nefilimas apsilaižė lūpas, kai lėkštėje jau garavo maistas.
- Geras. Ką daugiau galiu pasakyt, - Anael patenkintas taip pat krovėsi sau gardžiai kvepiančio patiekalo.

Quinn po jo pastabos nusijuokė lyg šilkiniu balsu ir aptarnavęs visus atsisėdo. Nusipjovė gabalėlį ir ėmė lėtai kramtyti. Imala iš vis išsižiojusi stebėjo visą šią sceną. Niekas apie ją, kaip apie garbingą svečią niekada net nepagalvodavo, tad tai buvo sunku suvokti. Galiausiai dėkingai šyptelėjusi demonui paragavo patiekalo. Prie stalo girdėjosi tarškantys įrankiai, tad Quinn pabandė išsisukti nuo nejaukios tylos:
-Atrodo, mačiau tave bare. Ar seniai apsistojęs čia?
Ereshkigal apetito visai neturėjo, tačiau bent gabalėlį paragavo. Norėjo atrodyti svetinga ir draugiška nors kartą, tačiau veide ryškėjo įtampa, akys vis nepatogiai lakstė.

Josh vogčiomis žvilgtelėjo į kitus, sėdinčius prie stalo, paskui į savo lėkštę. Maistas buvo tiesiog dieviškas, veikiausiai būtų per kelias minutes visiškai ištuštinęs viską, ką buvo įsidėjęs ir pakartojęs, tačiau aplinkiniai ramiai knibinėjosi su įrankiais ir niekur neskubėjo. Nefilimas susikaupė ir lėtai kramtė kąsnį pamažu prisitaikydamas prie tokios naujovės. Sulaukęs klausimo pakėlė akis ir linktelėjo.
- Taip, gan senokai. Čia gyvenu nuo pat gimimo.
- Tam pačiam name, - Anael nurijo kąsnį ir pakėlė antakius.
- Argi tai nėra kiek netaktiška? Nekeisti gyvenamosios vietos, - Adriel nesusilaikė nepasiteiravusi, abu su nefilimu susižvalgė kietais žvilgsniais. Atrodė, visa giminė jį dėl tokio pasirinkimo peikė.
- Turbūt. Bet su tuo niekad neturėjau problemų, - gūžtelėjo pečiais ir krenkštelėjo. - Šiaip ar taip, aš irgi jus tris pastebėjau. Turbūt ilgą laiką čia nesilankei? Keliskart mačiau šitą namą iš tolo, bet anuos kartus atrodė tuščias. - Paskutinius sakinius ištarė žiūrėdamas Quinn pusėn.

Quinn sukikeno dėl tokio atviro ginčo. Demonui patikdavo diskusijos.
-Pritariu Josh, aš pats per gyvenimą gyvenu tose pačiose vietose. Na, skirtumas tas, kad pasikeičiu, bet šiaip suprantu vaikį,-gurkštelėjo vyno. Tada papurtė galvą.-Paskutinius trisdešimt metų tryniausi grynai vien tik mieste. Prasiplėtus pramonei ir paslaugų sektoriui užsiėmiau verslu, tad kaip ir buvo poreikis likti ten. Net jei ir būčiau buvęs čia, vargu ar pastebėtum. Per kartų kaitas grįžęs čia dažniausiai tik skaitydavau ir studijuodavau senuosius raštus arba tų laikų kūrybą.
Imala susidomėjusi klausėsi,kartais žvilgtelėdama į Josh. Labai norėjo, kad čia jam patiktų ir kad suprastų, jog demonas - parankus bendražygis.
-Užteks girtis, Quinn,-tingiai įsiterpė Foster.-Visi čia žino koks šiknius esi, tad nepadės nei poezija, nei šventasis raštas,-sukikeno. Vienas kitam jiedu pasiuntė šiltas šypenas.
Quinn, laukdamas atsako iš kitų, suėmė Adriel delną ir suspaudęs padėjo ant stalo, tikėdamasis sugauti reakciją, jam reikėjo išsiaiškinti keletą dalykų.

Nefilimas patenkintas zvilgtelejo i Anael. Sis tik vyptelejo kramtydamas dideli kasni ir mostelejo ranka lyg vaikytu muse.
Josh atidziai klausesi demono zodziu. Jis isties atrode senas ir ismintingas padaras. Tokiam tikrai nesinorejo stoti skersai kelio. Masliai ismeige zvilgsni i zvakide. Pagaliau galejo sujungti kai kuriuos taskus. Prisimines Imala pasakojima apie mieste irengtus kalejimu kompleksus suprato atvvykeliu antpludzio priezastis. Jie visi turbut atvyko su tokiu paciu tikslu kaip Imala. Vaikinas kol kas negalejo nuspresti ar tai, kad Quinn buvo is miesto geras ar blogas zenklas. Jei Adriel gavusi trecia darba sugalvotu kerstauti ir kaip nors uzkalbetu jam dantis, turbut geruoju nesibaigtu. Is apmastymu ji pazadino Foster zodziai. Nefilimas zvilgtelejo i feju galvodamas, kad uz tokius zodzius jam veikiausiai klius. Kiek nustebo pamates, kad padarai tik apsikeite draugiskais zvilgsniais. Anael nusijuoke pasoneje, tos poreles santykiai jam visada buvo smagus vaizdelis.
- Foster... - Josh po kurio laiko kiek nedrasiai pradejo. - Ee, nezinau, tikiuosi, tai nenuskambes keistai, bet... kas tu? - Paklause. Ne tik jaute nenumaldoma smalsuma siuo klausimu, bet ir buvo paveiktas fejaus skleidziamo zavesio, tiesiog norejosi kazko paklausti.
Adriel atitrauke demesi nuo maisto ir klausiamai zvilgtelejo i Quinn.

Imala nesusilaikiusi šyptelėjo, išvydusi tokį šiltą Quinn gestą. Visa ta blogio ir gėrio kova, angelai prieš demonus, meilė ir neapykanta jiems tiesiog nublanko - dabar dvi priešingybės vakarieniavo drauge, sėdėjo susikibę rankomis. Ji sunkiai suvokė kiek geba Adriel, nes angelai jai buvo vis dar naujiena.
-Fėjus,-išdidžiai pratarė ir šyptelėjo.
Quinn visiškai nepaisė Adriel klausimų, bet kai beveik jokios reakcijos nesulaukė, kuri būtų jam kliuvusi, paleido ranką ir paėmė taurę vyno, kiek pavartęs stiklą, atsigėrė.

Josh, kaip ir Imala, nezymiai syptelejo pamates toki judesi, taciau ne del tos pacios priezasties kaip ji. Adriel jam tebuvo skolininke. Ne zmogus, ne padaras, tiesiog kazkas, kam jis norejo sukelti kuo daugiau skausmo ir liudesio. Vis delto, ji nebuvo pirmoji teta ar dede, kurie turejo su juo skaitytis. Su kitais angelais budavo sunkiau del to, nes jie budavo tobulai treniruoti kariai, netureje jausmu ar silpnybiu. Vienintelis budas juos nuienksminti budavo taikytis i ju angeliskas pareigas. Adriel, priesingai, gebejo jausti, kas viska dare lengvesnu ir idomesniu reikalu, jau nekalbant apie tai, kad ji puoselejo svelnius jausmus tam, ka turejo laikyti savo mirtinu priesu.
Atkreipes demesi i Foster zodzius, keliskart sumirksejo.
- Tai fejos... fejos isties egzistuoja? Sitam miske? - sutrikes paklause.
Adriel guztelejo peciais ir toliau valge.

Imala patenkinta kilstelėjo antakius ir nusišypsojo.
-Įvykdžiau savo pažadą,-linksmai tarstelėjo nefilimui.
Foster lėtai linktelėjo, pasiuntė svečiams meilias šypsenas. Quinn atsiduso ir atsistojo.
-Gal kas nors pakartoti? Jei ne, galiu pasiūlyti arbatos, na, arba dauiau vyno,-žvilgtelėjo į visus atskirai.

- Tai jau taip, - issiepes palinksejo. Tikrai nesitikejo, kad jo spejimas galejo buti teisingas.
- As tikrai kartosiu, - Anael iskiso liezuvi ir ji prikandes isikrove dar viena porcija. Zvilgtelejo i Josh.
- Aha, as irgi, - nefilimas kiek tvirciau pasake ir pakartojo angelo veiksmus. - Beje, nepriestarausi, jei baigus valgyti kiek..pakalbesim? - Kiek tyliau pridure prisimines savo veida.
- Aha, gerai, - Anael murmtelejo pilna burna.
Adriel nesusilaikiusi syptelejo. Nors jaute Josh neapykanta, turejo pripazinti, kad nefilimas buvo panasus i Anael ir tokiomis smulkmemis kaip apetitas. Kartais zvilgteldavo i Imala, ji angelei buvo misle. Is pradziu pamane, kad mergina taip pat yra skolininke ir atejo kartu su Josh per prievarta, bet ji, rodos, elgesi naturaliai. Galejo prisiekti, kad is toli iziurejo raudonus taskelius ant jos kaklo.

Quinn sukikeno ir surinko visų lėkštes, nunešęs į virtuvę sudėjo į indaplovę. Užkaitė arbatinį ir grįžęs į valgomąjį visiems šyptelėjo:
-Kas kavos ar arbatos? Eisime į svetainę, manau šeimyną reikėtų palikti šeimos reikalams.
Imala ir Foster vienu metu paprašė arbatos ir nejučiomis šyptelėjo vienas kitam. Eresh tik papurtė galvą ir kiek atsitiesė kėdėje.

- Man taip pat arbatos,- paprase Adriel.
- Ee, as irgi visai noreciau, - Josh pasimuiste kedeje.
- Ai, as apsieisiu, - Anael guztelejo peciais.

Quinn linktelėjo ir pasišalino į virtuvę. Imala apžvelgė visus gana kukliu žvilgsniu. Dabar, kai nebebuvo maisto ir objekto, kur būtų galima sutelkti dėmesį, buvo kiek nejauku. Atsikrenkštusi sunėrė pirštus ant taurės ir žiūrėjo į dugne esantį vyno likutį. Eresh apsilaižė lūpas, nusprendusi pralaužti tylą.
-Tikiuosi, nebuvo sunku surasti Quinn lūšną,-dirstelėjo į svečius.
Imala, nežinodama ką atsakyti, žvilgtelėjo į Josh.
-Ai, mieloji, nevargink jų tokiais nuobodžiais klausimais,-meiliai šyptelėjo Foster.-Geriau papasakokit ką Imala veikė mieste, o Josh - šiame užkampyje. Tikiu, kad turite sukaupę milijonus linksmų istorijų.