Valgomasis

Viena iš sujungtų patalpų, kurioje stovi didžiulis apvalus stalas su kėdėmis.

Foster įėjo į kambarį ir atsisėdo prie didžiulio stalo. Sunėrė rankas ir pasidėjo prieš save.

Ahyoka ant galų pirštų atsėlino į virtuvę.
- Ieškau čia to tamsos vaiko, - nedrąsiai pasakė, žiūrėdama į Foster.

Foster pakėlė akis ir pažiūrėjo į ją.
-Turėtum jausti ją, Ahyoka,-žavingai šyptelėjo.

Rudos akys išsiplėtė ir ji susidomėjusi prieėjo arčiau fėjaus.
- Iš kur tai žinai? - paklausė, turėdama omeny tiek vardą, tiek kita. - Ji su kiekviena diena vis virsta šešėliu. - Pridūrė.

-Pasiimk ją kol laikas,-linktelėjo ignoruodamas pirmą jos žodžių dalį.
Per visą pokalbį nesujudėjo, rankos išliko tobulai sunertos, tik akys keistai klaidžiojo.

Skubiai linktelėjusi apsigręžė ir nuėjo toliau ieškoti paauglės.

Foster atsistojo nuo stalo ir nuėjo.

Foster įbėgo ir ant stalo padėjo kūną. Rankomis išnaikino grybelį, įsikerojusį kūne. Netrukus atbildėjo ir Quinn ir apsidairė.
-Reikės pakviesti kitus,-vienu metu pasakė vienas kitam ir šyptelėjo.

Ereshkigal atėjo ir sunerimusi pažiūrėjo į tuodu.
-Kodėl pas mus 43 valandų lavonas?-rimtu veidu paklausė.

Anael atėjęs paskui Ereshkigal dramatiškai užspaudė sau nosį.
- Na ir išsirinkot, berniukai. Nežinojau, kad tokių potraukių turit.

Quinn suraukė tamsius antakius.
-Ją ėdė,-keistai ištarė Foster.-kažkoks mums nepažįstamas padaras. Pusiau žmogus, pusiau metamorfas. Moteris turėtų būti iš miesto.
-Miške nieko daugiau neradau, tarytum jie tik būtų čia išmetę lavoną maitėdoms,-pridūrė demonas.
Ereshkigal pridėjo ranką prie kaktos ir jos smarvė dingo. Pirštais užmerkė akis ir užvėrė burną. Nupiešė keistą ratą ant kaktos.
-Jos bent siela rojuje,-pratarė, tačiau greit užsikosėjo ir susiraukė dar labiau.-Aš ją pažįstu...
Pakėlė akis į visus tris vyrus.

Kvapui dingus Anael paliko savo nosį ramybėje ir klausiamai pažiūrėjo į Ereshkigal.
- Iš kur?

Ereshkigal nervingai kramtė lūpą.
-Ji...ji žmonių karo lyderio žmona. To, kuris kvietė visus kovai,-pažiūrėjo ir kiek sudrebėjo.-Velnias, kažkas keičiasi.
-Panašu, kad pasikeitė vėjo kryptis,-pastebėjo Foster ir pažiūrėjo į Quinn.
-Apžiūrėkit lavoną ir pasakykit jei kas iš jo naudingo, o jei ne - sudeginkite,-įsitempęs paliepė demonas.

Anael švilptelėjo po Ereshkigal žodžių ir priėjęs prie kūno skeptiškai jį nužvelgė.
- Kas gali būti iš jo naudinga? Na, galima ją suvalgyti, - prunkštelėjo.

Ereshkigal kelias akimirkas žvilgtelėjo ir priėjo prie kūno. Su negyvėliais jau sekėsi kur kas geriau nei gyvenančiais asmenimis. Merginos rankos papilkėjo ir ji įbedė rankas į kūną.
-Mirusi 43 valandas. Jos viduje buvo kažkokia medžiaga skirta atbaidyti padarams, mirė perdurta į širdį. Skamba kaip ironiška žmogžudystė įbauginti žmones. Tačiau kodėl tada kūnas čia?-ėmė vardinti.
Tada ištraukė rankas ir nuėjo jas nusiplauti, grįžo prie kitų. Quinn kelias akimirkas mąstė.
-Tai parakas į ugnį,-padarė išvadą.-Kūną reikia sunaikinti, kol jo nepamatė žmonės.

- Abejoju, ar čia ją būtų kas nors pamatęs, turbūt patreštų mišką ir tiek, - patraukė pečiais ir užsimetė lavoną ant nugaros. - Gal kas nusiteikę laužui mėnesienoje? Galėsiu parūpinti zefyrų.

Foster reiksmingai papute lupas.
-Be manes neisi niekur, dar kur nors miska padegsi,-uzprotestavo.
Eresh atsiduso ir akimirka pagalvojo. Jai tai apskritai buvo keista ir nesuvokiama, deive visai nenorejo kistis i sio pasaulio reikalus, jai rupejo tik sielos, taciau dabar zaidimas buvo negrazus, be taisykliu. Tai jai nepatiko.
-Turbut ir man praverstu sviezias oras,-tyliai pasake ir pakelusi antaki paziurejo i iki puses nuoga Quinn.

- As su seserim jau be tavo pagalbos paskrudinom viena kuna, geliu vaike. Bet gerai, kuo daugiau, tuo smagiau, - syptelejo ir paziurejes i du savo kompanijonus pasidejo kuna ant stalo o pats nuejo link rusio.

Angelas grizes ibruko Foster atsinestus daiktus ir syptelejes vel uzsikele kuna, pamojes demonui patrauke link duru.

Foster sugriebe daiktus ir nuseke Anael. Po keliu akimirku prie ju prisidejo ir Ereshkigal.
Quinn atsiduso ir pasiemes skudureli nuvale stala. Apskritai, aptvarke sukuista virtuve.

Foster įėjo ir pažiūrėjo į Quinn, kuris jau baigęs darbus, sėdėjo prie stalo ir mąstė.
-Skambino. Radau instrumentą,-fėjus šyptelėjo.
Quinn veidas nušvito ir jis linktelėjo.
-Velnias, nuostabu!-šyptelėjo ir atsistojo.
Jie broliškai apsikabino ir po kelių akimirkų paleido vienas kito korpusus. Quinn jautėsi skolingas senam bičiuliui, tačiau šį kartą nieko negalėjo padaryti. Demonas išėjo iš kambario, o Foster atsisėdo ir ėmė skaityti neaiškios kalbos knygą.

Adriel dvigubai susikrimtusi atėjo į valgomąjį ir pažiūrėjo į fėjų.
- Foster, gal galėtum man sutaisyti kažkokio mišinio, kuris padėtų užmigti? - tyliai paprašė.

Foster pakėlė antakius.
-Na ir kam gi tau to, mieloji? Juk angelai nemiega,-lyg ir retoriškai paklausė ir šyptelėjo.
Nuleido knygą ir padėjo ją apverstą ant stalo.

Atsidususi atsirėmė į stalą ir nuleido akis į plyteles.
- Tiesiog jaučiuosi išsekusi. Žmonės visada atrodo ramūs, kai miega. Kad ir ką darau, niekaip neatsikratau nuovargio to nuovargio, jis ne fizinis, bet... psichologinis, turbūt, - gūžtelėjo pečiais. Tikėjosi, kad kalbėjo pakankamai įtikinamai, mat dabar jau jautėsi ir įbauginta keistojo balso.