Virtuvė

Foster kelias akimirkas žiūrėjo į batus.
-Jos labiau metafora,-šyptelėjo

- O fėjos turi kokią nors tikrją formą? Na, kaip pavyzdžiui demonai yra juodi dūmai, angelai - baltos ar meslvos švieos pliūpsnis, - paklausė, mat kol kas matė tik nuo jo sklindančią šviesiai žalsvą aurą.

-Čia mano tikroji forma,-šyptelėjo ir juokaudamas trinktelėjo sau per užpakalį.
Tada mirktelėjo akimi ir nusijuokė.

- Labai įdomus atvejis, - nesusilaikiusi vėl pradėjo juoktis. - O kaip tos žmonių pasakos apie tai, kad jūs turit drugelių sparnus ir mėgstat visus kandžioti? - Kikendama pasiteiravo.

- O kaip jūsų sparnai, pagalba žmogui, balti skarmalai?-šyptelėjo.-Žmonės sugalvoja daug ko.

- Na, dėl kai kurių dalykų jie neklydo, - patraukė pečiais mąsliai perbraukusi sau smakrą. Žvilgsnis nukrypo į langą. - Tu šios vietos sergėtojas, taip?

Linktelėjo ir nusišypsojo.
-Gal galiu paklausti kodėl angelas su demonu?-sukikeno.

- Man buvo paskirta Quinn nužudyti. Rojus daug kartų tiesė į jį rankas, pirmiausia siųsdavo įvairių pareigų angelus, bet jis vis išsprūsdavo jiems iš rankų, todėl galiausiai buvo pradėti siųsti mirties angelai. Visai mano kuopai - dar trylikai angelų - nepavyko, likau tik aš. Patekusi į žemę turėjau Quinn savo rankose, iš tikrųjų pagalvojau, kad tai buvo kur kas lengvesnis darbas, nei atrodė, bet jis atsikratė ir manęs, - nuleidusi akis į plyteles, šyptelėjo. - Ne tik atsikratė, bet ir perkalbėjo. Nuo to laiko aš turbūt nuo jo ir neatlipau. Quinn dėka sužinojau, ką reiškia turėti laisvą valią. - Paaiškino.

Foster kilstelėjo antakius.
-Kokia įkvepianti istorija. Tas tiesa, Quinn moka įkalbinėti,-atsiduso.-Na, juk jis demonas nėra ko labai stebėtis. Tik skirtumas tas, kad šis šiknius pakreipia viską tinkama linkme.
Keliskartus linktelėjo ir patrynė išsausėjusius delnus.

- Taip, teisingai sakai, - šyptelėjusi linktelėjo pritardama jam. - Hm, Foster? Ar galiu kai ko tavęs paklausti? - Kiek rimtesniu veidu pažiūrėjo į fėją.

Jis sukrizeno ir energingai linktelėjo.
-Žinoma, mieloji,-šyptelėjo.

- Šis miškas, jis tau labai svarbus, taip? - paklausė kramtydama lūpą.

Linktelėjo.
-Na, man visi miškai yra svarbūs, tačiau šis - kiek ypatingas,-nusišypsojo giedra šypsena.

- Ar tau kartais nepasidaro baisu, kad... kad negalėsi jo apsaugoti? - paklausė įdėmiai į jį žiūrėdama.

Akimirką susimąstė ir papurtė galvą.
-Aš jį apsaugosiu bet kokia kaina, nes tai yra mano pareiga. Jeigu nesugebėsiu vienas - galiu pasikviesti kitų fėjų,-kiek rimtesniu veidu atsakė.-Ar šis klausimas turi kokią nors potekstę į mano psichologiją?
Nusijuokė.

- Iš dalies, taip. Kita dalis buvo netiesioginis patarimo prašymas, - šyptelėjo, buvo patenkinta tokiu atsakymu.

-Patarimo klausti gali ir tiesiogiai,-nusijuokė.

- Žinau, bet... taip įdomiau, - sušnarpštė dėl netikusio pasiteisinimo. Netikėtai pajutusi iš kiemo pusės keistą energijos pliūpsnį, ji sudrebėjo. - Kažkas lauke. - Pasakė ir dar žvilgtelėjusi į Foster, nuėjo.

Fėjus pakilo ir nubėgo.

Foster iejo ir vis piktai kikendamas uzlipo ant mazucio virtuvinio stalelio, kuri pasistume po sviestuvu. Uzriso viena siula ant plono metalinio strypelio ir netrukus virtuveje dailiai svyravo sakele. Nuejo i svetaine ieskoti Darren.

Ahyoka įslinko į virtuvę ir baikščiu žvilgsniu apsidairė aplink, tokioje uždaroje erdvėje jautėsi kiek nepatogiai, tačiau tvirtai įsikibusi savo tikslo ištiesino nugarą ir apėjusi ratą patraukė link valgomojo, kur matė kažką sėdint.

Darren atėjęs į virtuvę kurį laiką knisosi tarp stalo įrankių, kol galop rado jam patikusį peilį ir kiek pavartė daiktą rankoje, paskui radęs galąstuvą paaštrino ir suvyniojęs į maišą įsidėjo kuprinėn, galop patraukė link durų.

Anael atėjęs į virtuvę pasiėmė dvi taures ir nuėjo link svetainės.

Adriel atėjusi pasiėmė iš spintelės puodelį ir sudėjo į vidų Foster duotus lapelius, tada pripildė arbatinį vandens ir užkaitė. Nusisukusi į langą delnu užsidengė akis ir patrynė. Visko susikaupė per daug ir buvo tik laiko klausimas, kada ji palūš, o tokia mintis baugino. Stengdamasi negalvoti, klausėsi arbatinuko švilpimo ir jį išjungusi supylė kaštą vandenį į puodelį. Kurį laiką stebėjo kylančius garus ir užsimerkė dėl kvapnaus žolelių kvapo. Paėmusi puodelį, nuėjo į valgomąjį.

Adriel atitempe kuna i virtuve ir paliko ant grindu. Letai nuejo prie saldytuvo ir ilga laika ziurejo i vidu atverusi dureles. Neskubedama pradejo traukti is saldiklio alkoholio butelius - visus, kuriuos rado. Uzdariusi dureles apsisuko ir atsireme i spintele. Pakele drebancias rankas ir ilga laika i jas ziurejo. Nei nepajaute, kaip pradejo slysti zemyn ir netrukus jau susmukusi sedejo ant saltu plyteliu. Nuleidusi rankas Adriel ilga laika ziurejo i pries ja gulincia Lea. Uzsidenge veida delnais, taciau negyvas zvilgsnis vis tiek stovejo akyse ir nesiruose trauktis. Angele istiese ranka ir nuo spinteles pasieme buteli, atkimso. Neskubedama gere nenuleisdama akiu nuo lavono. Po to seke antras, trecias, ketvirtas. Galiausiai aplinka isbluko, po kuna pasklido pazistama siluma. Angele prisitrauke kelius prie krutines ir nusvere ant ju galva, karts nuo karto zagteldama.