Miestelis kalnuose - pirmas

-Džiugu,-patenkinta linktelėjo.
Net nepastebėjo kaip greitai jiedu buvo nutolę nuo miestelio.

Lyg nuspėdamas jos mintis, Darren trumpam grįžtelėjo atgal, jau nesimatė trobesių stogų.
- O aš tavęs pamiršau paklausti, ką tu žinai apie medžioklę? - šyptelėjo į ją žiūrėdamas.

Thea šyptelėjo ir kukliai nuleido akis.
-Tiesą sakant, nedaug. Tik tiek, kiek medžiojau su tėvu, o šauti gaudavau ne taip ir dažnai,-apsilaižė kiek sausas lūpas.-Tad turbūt elgsimės pagal tavo planą.

- Pasistengsiu nesukvailiot, - tvirtai pasakė jau galvodamas apie tai, kokią vietą reikįs išsirinkti lemiamam laukimui. - O tu ištyrinėjusi visą šį mišką? - Paklausė po kurio laiko.

-Ne, tiesa sakant laksciau pievomis ir miskais beveik negalvodama, nepletodama ziniu apie sia vieta. Reikes susirasti kokia jaukia vietele,-timptelejo ranka ir sukikeno.-Gal koki medziotoju nameli.

Išklausęs jos linktelėjo, veidas nušvito po paskutinės pastabos.
- Manau, čia galima rasti visko. Masyvas, rodos, užima nemažą teritoririją, mums reikės pasieškoti tokios vietos, kur miškas būtų tankesnis, - pradėjo dėstyti.

Thea paziurejo i Darren rimta veida, uztikrinta balsa. Jis kalbejo kaip lyderis, o tai zavejo mergina.
-Puiku, taip ir padarykime,-syptelejo ir pabuciavo i zanda.

- Pagaliau galesiu isbandyt sita, - sukikenes is kisenes issieme keista birbyne.

Thea pakėlė antakį ir nusijuokė.
-Kas tai per daiktas?-nuotaikingai paklausė.

- Elniams privilioti, - issisiepes papute keista daikta, is jo sklido juokingas gyvuliskas garsas. - Tikekimes, viso misko elniai dabar nesuplus i sita kelia.

Thea ėmė juoktis.
-Užpuls tave savo dailiais ragais,-primerkusi akis pasakojo rimtu balsu, bet ilgsi neišlaikiusi vėl sukikeno.

- Greiciausiai man kaip reikiant kliutu, kai jie suprastu, kad tai ne stirnos sauksmai, - taip pat juokesi kartu su ja.

Thea sukikeno ir iškvėpė orą, padėjo galvą ant jo peties.
-Kažin kaip viskas dabar mieste...-ėmė svarstyti.

- Net nenumanau. Gal viskas jau baigesi. Gal kova tebevyksta. Gal abi puses sudare paliaubas. Gal miesto isvis nebeliko, - atsiduses papurte galva. - Neisivaizduoji, kaip dabar dziaugiuosi, kad mane is ten istraukei.

Thea kiek ilgesingai pažiūrėjo į jį.
-Tiesą sakant, jei nebūtum pasipainiojęs, nežinau ar būčiau tavęs ieškojusi,-tyliai pasakė.-Aš daug mąsčiau ir daug ko nesupratau. Žinoma, viršų ėmė ir moteriškas temperamentas.

Darren kilstelejo antaki.
- Ka turi omenyje?

-Na, mūsų paskutinis susitikimas tada nebuvo itin žavus,-tarsi teisindamasi gūžtelėjo pečiais.

- Aaaa, tiesa. Velnias, visai buvau uzmirses, - linktelejo, kuri laika zingsniavo tyledamas, jie vel buvo prieje miska. - Na ka, einam apsizvalgyti? - Dar spustelejes jos ranka, paleido merginos liemeni.

Thea linktelėjo ir už rankos jį nusitempė į mišką.

Adriel su Josh atsirado miestelyje, tuščioje gatvelėje. Iš abiejų pusių driekėsi eilė nuosavų namelių, už penkiasdešimties metų augo miškelis, link kurio jie ir ėjo.
- Ką nori man parodyti? - mergina sužiuro į nefilimą.
- Tavo pirmą užduotį, - Josh patraukė pečiais ir paspartino žingsnį, netrukus jie jau brovėsi per glaustomis eilėmis susodintas egles, kurių apatinės šakos buvo be spyglių ir draskė rankas. Miškelyje tvyrojo nejauki prieblanda. Vaikinas ryžtingai ėjo pirmas, netikėtai sustojo. Adriel laiku susigaudė ir taip pat sustojusi išvengė susidūrimo su Josh nugara. - Pažiūrėk. - Išgirdo jį šnabždant. Pažiūrėjusi pro nefilimo petį, pamtė prieš juos miško aikštelę, kurios viduryje tyvuliavo tvenkinukas. Į vandenį kojas buvo įmerkusi apytikriai Scarlett amžiaus mergaitė, atsukusi jiems nugarą. Ilgi šviesiai rudi plaukai slėpė didžiąją dalį nugaros.
- Ko tau iš jos reikia? - ji nepatikliai pažiūrėjo į Josh.
- Gyvybės. Mergaitė turi mirti. Pridaro visokių nemalonumų miestelyje, nuoširdžiai nekenčia žmonių.
- Ką tokio ji padarė? - nesusilaikė nepaklaususi.
- Tai paskutinioji zombė, Adriel. Kažkaip sugebėjo nukakti iki čia ir terorizuoja miestelį. Čia daug paikų vaikų, kurie išeina žaisti į mišką...
Netikėtai iš miško pasigirdo šlamesys. Mergaitei pasukus galvą, Adriel pamatė, kad viena jos žandikaulio pusė nupuvusi, buvo matyti vienos rankos kaulas. Iš tankmės išniro jos amžiaus berniukais ir pritūpęs prie gyvojo lavono šiltai nusišypsojo, ištiesė jai kažkokį indą. Zombė ištuštino jo turinį, paskui staiga pašoko urgzdama ir parvertė žmogų, girdėjosi plėšomos mėsos garsas. Paskui kūną įmetė į tvenkinį ir ėmė raudoti. Adriel kiek nustebusi netvirtai gniaužė rankoje durklą ir jau norėjo pasirodyti, tačiau Josh ją sulaikė.
- Angeliškų triukų neprireiks, - pasakė tiesdamas jai pistoletą. - Turi ištaškyti jai smegenis.
Mergina kurį laiką žiūrėjo į ginklą, paskui vis dėlto paėmė jį ir šnarant lapams taip pat išėjo į aikštelę. Zombė žaibiškai pasukusi galvą aiktelėjusi atsistojo ant kojų ir dingo miške. Angelė giliai įkvėpusi nuėjo iš paskos.

Anael pakiliu žingsniu neskubėdamas artinosi prie miestelio, jau matė pirmuosius namelius.
- Taigi, kur norėtum nueiti? - pasisuko į deivę.

-Aha, saugau nuo svetimų,-nusijuokė dar kieme. Atsargiai žingsniavo šalia jo, uosdama malonų vyrišką kvapą. Tokį jaukų ir sukeliantį saugumo jausmą.-Į barą?

- Man tinka, - pritardamas linktelėjo ir mėgavosi žvirgždo braškėjimu po kojomis. - Bet iš pradžių teks įjungt savo vidinę navigaciją ir jį surasti. - Sukikeno.

-Juk šis miestelis mažytis. Tikrai nebus surasti landynę, kur aplink trinasi daugiausia vyrų,-gūžtelėjo pečiais.
Akimirką svarstė apie vakaro planą. Prikandusi lūpą dvejojo ar Anael liks su ja.

- Taikliai pastebėta, - pritardamas palinksėjo, neilgai trukus jie jau vaikštinėjo apšviestomis gatvelėmis, nors žibintai daugumoje vietų nedegė arba baugiai mirksėjo. - Kokia jauki vietelė, ar ne?