Miestelis kalnuose - pirmas

Josh paniuręs atsiduso. Ir pradėjo eiti jai iš paskos, prieš merginą sukūrė dar vieną savo paties kopiją tikėdamasis, kad tai Imala kiek pristabdys. Paprastai taip įsijausdavo tik su paikais žmonėmis, tad tam tikroje minčių kertėje jautėsi kiek susikrimtęs. Norėjo situaciją pataisyti, bet neišmanė kaip, nusprendė improvizuoti.

Imala pristojo ir meistriškai aplenkė antrininką, paleisdama jį kartu su vėjo gūsiu, atneštu jos pačios. Akimirką jai šovė idėja. Nubėgusi į parką, kur negalėjo būti priremta į kampą. Atsistojo per vidurį ir ištiesė rankas į šonus, numetė peilius.
-Nagi, žudyk,-pašiepiančiai šūktelėjo.

Josh pakėlė antakius pamatęs, kad ji nepabūgo iliuzijos. Taigi prie viso to prisidėjo ir tai, kad mergina buvo gudri. Nusekęs Imala į parką nuoširdžiai sutriko išgirdęs tokius žodžius
- Žudyti? Aš net...negalvojau apie tai, - Josh nervingai pasikasė sprandą, visas išdidumas buvo išgaravęs, atrodė, kad prieš Imala stovi visai kita asmenybė, pasimetęs šuniukas.

Imala susiraukė, rankos lėtai nusileido, tačiau stovėjo kojas pražergusi pečių plotyje ir pasiruošusi puolimui. Nesiartino nei per žigsnį, tai galėjo būti viena nefilimo gudrybių.
-Aha, papasakok tai močiutei,-atsidusi žiūrėdama į keistai persimainiusį Josh.-Kokią pasaką dabar sugalvosi? Dingo mylimas šunelis, tad turėjai pasitelkti antrininkus, kad jį surastum? Pfft, prašyčiau.
Kad ir kaip išdidžiai kalbėjo, visą įvaizdį sugadino pati - nusičiaudėdama dar kartą.

Josh suraukes antakius nuleido akis ir susikiso rankas i kisenes.
- As paprastai taip nesielgiu. Tikrai, tik norejau tau padeti, ir... daugiau jokiu iliuziju. Prasau? - buvo kiek suirzes del to, kad reikejo panaudoti paskutini zodi budamas neprates atsidurti tokioje situacijoje, taciau Imala nefilimui atrode isties idomi individe.

Imala prunkštelėjo ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Jautė nesveiką ir iškreiptą trauką bei susidomėjimą, nors užguitas protas šaukė priešingai. Lūpos sutrūkčiojo prieš pradedant kalbėti.
-O kaip paprastai darai? Pirma žudai tada klausi? Domiesi kilme ir panašiai?-pašaipiai šūktelėjo.
Jai buvo nejauku rėkauti vidury nakties viešoje vietoje, tačiau negalėjo prieiti arčiau. Tai būtų kvaila ir beatodairiška.

- As nesu zudikas, Imala, - pakele antaki del tokiu zodziu. - Bent jau savo rankomis niekada nezudau. - Patrauke peciais ir zenge arciau jos nesuprasdamas, kodel mergina sukavo.

Pakėlė antakį ir žengė žingsnį atgal.
-Dar pasakyk, kad priklausai kokiai nors grupuotei, kuri neleidžia žudyti, atvėpk lūpą ir parodyk kokią nors tatuiruotę, kaip tavo žodžius patvirtinantį ženklą,-kiek nervingai kalbėjo.

Josh nesusilaikes prunkstelejo.
- Nepriklausau jokiai grupuotei, tiesiog mano tokia morale. Nemegstu teptis ranku. Galeciau tave privesti prie savizudybes, jei troksciau tavo mirties, - nesulaike issprudusiu zodziu smalsiai ziuredamas i mergina.

Imala susiraukė dar labiau. Po paskutinių žodžių veidas visai apniuko, prieš akis prabėgo keli nelabai malonūs gyvenimo epizodai. Ir vis vien, ji buvo gyva, ji buvo čia, lyg sulaikyta kieno nors.
-Gal to visai neprireiks,-burbtelėjo.

Josh keliskart sumirksejo virskindamas jos zodzius.
- Ar tu gerai suvoki, kaip veikia visuomene, Imala? - netiketai paklause.

Imala dar tvirčiau suspaudė sukryžiuotas rankas ir pavartė akimis.
-Jau pradedi mano žudymo procesą?-klausimu į klausimą atsakė.

- Ne, man... man jau pabodo kitus skaudinti. Zmones vis dar nerupi, bet siaip...tu man padesi, - paskutinis sakinys gavosi daugiau kaip isakymas, mat jis ne itin gerai suprato, kaip turetu prasyti.

Imala aikštingai papūtė lūpas.
-Ką padėsiu? Skriausti nekaltus vaikus?-pašaipiai tarstelėjo.-Klausyk, aš nesuprantu kokį žaidimą žaidi ir nenoriu suprasti. Aš neturiu informacijos nei apie Te'ijal nei apie ką kitą

- As nenoriu nieko skriausti, as tik noriu...gyventi normaliai, - suraukes antakius treptelejo koja. - O del Te'ijal gali nesijaudint. - Patrauke peciais. Josh paprasciausiai nedomino niekas, kas nebuvo susije su juo.
-------
Imala vis dar piktai ziurejo i Josh.
-Primink, kad su Kaledomis atsiusciau etiketo pradziamoksli,-prunkstelejo.
Tada atsiduso ir priartejo prie jo, pries tai paemusi peili nuo zemes. Isikando ji ir priejo prie Josh. Isskete jo rankas i sonus ir pradedama nuo rankoviu eme ieskoti ginklu. Apciupinejo krutine, liemeni, kojas. Galiausiai ikiso ranka i galine dzinsu kisene ir istrauke pinigine. Pamaciusi jo nuotrauka ant pazymejimo sukikeno. Kaip ir visi, mazoje nuotraukyteje jis atrode neiprastai, kiek komiskai. Pakelusi akis pamate kiek rustesni nuotraukos varianta su trumpa barzdele. Pasiziurejusi i banknotus istrauke penkiasdesimtine.
-Dekui, vakariene man siandien tikrai praverstu,-syptelejo ir istiese pinigine.
Tada kruptelejo. Parko pakrastyje, visai seselyje mate tamsu silueta, stebinti keistuolius.

Josh kilstelejes antaki atsieme pinigine ir ibruko ja atgal i kisene. Prisimerkes paziurejo i silueta ir pradejo eiti truktelejes Imala uz rankos.
- Tuomet geriau skubekim tave pavalgydinti.
-------
Mergina guztelejo peciais ir susikiso banknota i galine dzinsu kisene. Buvo nepatenkinta tokio artimo kontakto su Josh, taciau vis delto letai seke jo zingsnius, planuodama atsitraukti kai jai bus paranku. Siluetas irgi kiek sujudejo, Imala kruptelejo, eme galvoti apie savo sauguma.

Josh visai nekreipdamas demesio i keistaji silueta greitu zingsniu ejo tamsiomis gatvemis. Visai nesirupino keistuoju persekiotoju, nefilimui kur kas svarbiau buvo pasirupinti, kad jo pinigai butu isleidziami tinkamai. Uz kampo pamates tarp pastatu igrusta maza kavinuke, isitempe mergina vidun ir atsisedo prie vieno is staliuku. Jie buvo vieninteliai lankytojai, o siaip kavines tyla drumste tik tylus lempu dzergimas.
-----------
Imala apsidaire kavineje lyg baikstus gyvunas, akys greitai lakste.
-Cia...cia nesaugu, negerai,-nervingai pasake.
Tarp pirstu gniauze megztinio audini. Priejo prie lango ir eme dairytis to paties silueto. Jautesi susekta, nesaugi.

- Brangioji, jei zadi isleisti mano pinigus, leisim juos pagal mano plana, - ramiai pasake vartydamas apiplysusi meniu.
--------
-Ne...tu...tu nesupranti,-pagaliau atsisedo.
Kauletais pirstais dauze stala. Sugavusi piktos padavejos zvilgsni, nuleido ranka ir padejo delna ant stalvirsio, taciau netrukus islindo kitas nervingas iprotis:ji eme kramtyti lupa. Netrukus nuplesus minksta oda, istrysko kraujas. Tyliai nusikeike ir istiese nusavintus pinigus Josh.

Josh syptelejes paeme pinigus ir neskubedamas isidejo juos piniginen, tada pakiles vel truktelejo jos ranka ir isejo is kavines, vel ejo tamsiomis gatvemis.
- Atsivedei su savimi draugu?
------
Imala apsidaire kavinukeje, isitikino, kad nebuvo ja maciusiu asmenu. Padaveja nuseke juos zvilgsniu, pakelusi antaki, atrode pazistanti Josh. Uzsidejo gobtuva ir eidama gatve pasiziurejo i vaikina.
-Aha, tokiu paciu geranorisku kaip tu,-prunkstelejo.

- Ak, atrodo turėsiu konkurentų. Kuris galop užkariaus tavo širdį? Intriga auga kas sekundę, - vaikinas kilstelėjo antakį žengdamas į tą miestelio pusę, kur nedegė joki žibintai - gatvės buvo visiškai tamsios. - Taigi, sakai, jie nusiteikę taip pat svetingai kaip aš? Kodėl tada nori nuo jų pabėgti?

Imala kiek suirzo ir metė jo pusėn gana piktą žvilgsnį.
-Jeigu turi omenyje išplėš širdy, tuomet tikrai intriga ryškiai didėja,-galiausiai pasakė. Tikrai nepasitikėjo Josh, jie žengė į tamsias gatves, ir vėl viskas simbolizavo pavojų.-Aha, labai svetingai...
Sustojo ir pažiūrėjo į jo nugarą.

- Aš geranoriškas ne ta linkme, - šnarpštelėjo ir taip pat sustojęs pasisuko į ją, susikišo rankas į kišenes. - A, tai mūsų naujojo draugo kompanija atrodo smagesnė? - Liūdnai atsidūsėjo.

Imala sutriko dar labiau, nejučiomis nusitraukė nuo galvos gobtuvą ir pasitrynė vieną akį.
-Man labiau patinka būti be kompanijos,-be emocijų atsakė jam ir gūžtelėjo pečiais.

- Gerai, dabar mūsų jau du. Patenkinta? Jau galim eiti toliau? - nekantriai treptelėjo koja ir pažiūrėjo už jos, ar neateina tas keistas tipas, paskui į tamsią teritoriją už savęs.

-Kur eiti?-sutriko ir nervingai įsikando lūpą.-Manau mums nepakeliui.
Pasuko į kažkokią gatvelę ir lėtai, kiek vaidybiškai žingsniavo.