Koridorius

-Arba kai labai ko nors norėsiu šitaip gąsdinsiu, gerai?-juokdamasi pasiteiravo. Vienu tiksliu judesiu buvo apversta ir pajautė švelnų lūpų prisilietimą, palaimingai atsiduso.

- Sutarta, - juokesi jai is paskos, bet netrukus tai peraugo i nedora krizenima. Josh pradejo mikliai kutenti Imala sonus noredamas paimti virsu. - O stai taip as atremsiu ta gasdinima. - Patenkintas suburzge.

Pajautusi kauletus pirstus eme visaip krutenti ir prunkscioti, kad nepradetu garsiai kvatoti. Prispausta kuno visaip spurdejo, rankos bande pagauti Josh kutenimo iranki.
-As...as dar n-negasdinau,-isspaude pro juoka, noredama siek tiek ramybes.

- Taip, cia jau buvo ne gasdinimas, o visas pasikesinimas, - kikendamas pritare ir toliau negailestingai kuteno Imala noredamas isgirsti skambu, nesuvaldoma juoka

Imala butu mielai ka nors atkirtusi, taciau nesugebejo per slopinama kikenima. Kadangi Josh buvo uzsivertes ant jos, kunai buvo isipatogine - Imala kojos sonuose, kad nefilimas galetu patogiau gultis, dabar visaip spurdedama eme sliuogti i virsu, bandydama taip issilaisvinti.

- Tiek to, sikart pasigailesiu, - nustojo ja kutenti ir vietoj to pradejo tiesiog glostiti sonus, tyliai juokdamasis papute silta ora ant kaklo odos, tada prisiglaude lupomis

Imala lengviau atsikvėpė ir ištiesė rankas, pasirąžė. 
 -Pagaliau,-sukrizeno ir noriai pasuko galvą, leido Josh geriau prieiti.-Be to, tai dariau ne sąmoningai, o miegodama, tad be reikalo atsiėmiau,-papūtė lūpas lyg maža mergaitė.

- Tu veikei instinktyviai, tad čia ne pasiteisinimas, - kraipė galvą šypsodamasis. Rankomis švelniai pamaigė krūtis, o kiek drėgnos lūpos užkilo iki žandikaulio linijos, perbraukė jo išlinkimą ir apsistojo ties smakru.

Imala prunkštelėjo ir nuleido žvilgsnį į jo rankas, taip natūraliai nusileidusias ant krūtinės.
 -Aš tik norėjau patikrinti ar toks būdas yra veiksmingas,-pasiteisindama gūžtelėjo pečiais ir trumpai nusijuokė. Nors ir stengėsi nežiūrėti į Josh delnus, tačiau jautė kiekvieną prisilietimą, net menkiausią spustelėjimą, kas vertė šyptelėti.

- Bet kokiu atveju, savo dalį jau atsiėmei, - sučepsėjo ir mėgdžiodamas ją padėjo skruostą ant krūtinkaulio, kiek pasitrynė įsipatogindamas. Rankas jau buvo patraukęs ir padėjęs kažkur ties Imala kaklu. Negirdėjo apačioje vaikščiojimo ar balsų, todėl laisvai leido sau toliau tinginiauti ir su pasimėgavimu vartytis šalia artimo kūno.

-Atsiėmiau ir dar gerokai daugiau,-nepatenkinta tarstelėjo, tačiau jam prigulus šyptelėjo ir apsikabino. Rankos kuteno sprandą, galvos odą, įvairiai masažuodamos. Pasukusi galvą vėl ėmė žiūrėti pro langą. Ten vis dar buvo tamsu, snaigės jau nebekrito, tik medžiai judėjo dėl stipresnio nei įprastai vėjo. Buvo gera žinoti, kad jie guli šiltai, dviese, nereikia jausti šalčio ant odos. Žinoma, artėjo laikas, kuomet reikės grįžti namo, tačiau šią akimirką ji tiesiog mėgavosi, per daug negalvodama.

- Tik jau nereikia, mano atsiėmimas lauke tikrai buvo gerokai daugiau, - pakėlęs ranką bakstelėjo skruostą, paskui susileidęs atsipalaidavo ir tiesiog tysojo ramiai kvėpuodamas. Buvo galima pagalvoti, kad Josh paprasčiauiai užmigo. - Kaip ten viskas lauke atrodo? Labai daug sniego pripustė? - Tyliai paklausė nepakeldamas galvos.

-Ta prasme?-sukrizeno, norėdama sužinoti ką tiksliai jis turi galvoje. Stebėjosi, kad dar nesulaukė daugybės klausimų po nemalonaus susitikimo, tačiau tylėjo ir pati, nieko neužsiminė, žinodama, kaip sunku tai suvirškinti. Pastebėjusi jo nurimimą, šyptelėjo, tačiau pirštai nei akimirkai nesustojo.-Šiek tiek. Viskas tiesiog labai labai balta. Žiūrint iš antro aukšto neatrodo labai pasikeitę,-atsakė.-Na, gal tik kamienai dar labiau nubalinti.

- Nekalbėkim apie tai, nenoriu prisiminti to siaubo, kurį išgyvenau, - dramatiškai sudrebėjo visu kūnu, tada puolė pritildytai juoktis panardinęs veidą švelnioje kaklo odoje. - Gerai, tada nepaskęsim sniege... beje, ar gerai miegojai? - Pasiteiravo pirštų pagalvėlėmis braukdamas per vieną raktikaulį.

Imala prunkštelėjo ir stipriau patempė plaukų sruogą, tarytum bausdama. Netrukus prisidėjo prie jo juoko.
 -Labai gerai,-murkte sumurkė.-O kaip tu? Na, nepaisant fakto, kad vos neuždusinau...-sukrizeno.-Beje, kažkur skaičiau, kad žmogus pamatęs ką nors mielo nori jį apkabinti ir suspausti. Žodžiu, tai kelia agresiją. Todėl mano veiksmus visai galima pateisinti,-linksmai išdėstė savo poziciją.

- Auč, - murmtelėjo nuo stipresnio timptelėjimo, lyg slėpdamasis dar labiau įsirausė į šilto kūno prieglobstį ir atsiduso. - Aha, aš turbūt taip pat. - Tikėjosi ją kaip nors užmigdyti grįžus, kad turėtų laiko paruošti staigmeną, bet turbūt planus teks keisti. - Net nežinau, ką į tai atsakyti. - Prunkštelėjo dėl tokio neįprasto pasiteisinimo, jam pačiam atrodė absurdiška, kaip kas nors jį gali palaikyti mielu. Pirmiausia prieš akis iškilo, kaip jis atrodo iš savo aukų perspektyvos. - Beje, tai kiek nuo temos nukrypstantis klausimas, bet kaip tau sekasi minti mįsles? - Nerūpestingai paklausė pirštu sukdamas ratukus ant skruostikaulio.

-Turbūt?!-paklausė lyg ir piktai, tačiau netrukus nusijuokė.-Na taip, turbūt nelabai patogu būti prispaustam ir dusinamam,-krizeno.-Turiu pasiūlymą: sakyk "Taip aš velniškai, tiesiog suknistai mielas" arba "Tu visiškai teisi",-besijuokdama pasiūlė. Iš tiesų Josh vaikiškas veidas po ta barzda atrodė itin mielai ir verčiančiai šypsotis. Gal taip atrodė dėl būsenos vaikino atžvilgiu, tačiau negalėjo paneigti, kad pirmą kartą pamačius jį, pastebėjo dailius bruožus. Pažiūrėjo į jį po tokio klausimo ir kurį laiką mąstė.-Gerai, nemeluosiu...-atsiduso.-Visiškai ne kaip,-bakstelėjo nosį smiliumi.

- Būtent tą ir turėjau omeny, - šypsodamasis palinksėjo, ištiesęs kojas rankomis apsivijo Imala kaklą lyg koks beždžioniukas, plačiai nusižiovavo. Čiužinys vis dėlto nebuvo tas pats kas lova, bet skųstis neturėjo kuo. - Gal geriau pasiliksiu ties nereagavimu į tai. - Kiek nuraudo ir įsispoksojo į koridorių, buvusį prieš akis. Trumpam užspaudė akis po bakstelėjimo. - Rimtai? Net nežinai, kuo varnas panašus į rašomąjį stalą? - Ėmė kikenti.

-Gerai, kad tai nepasikartotų galėsim miegoti atskirose lovose,-erzindama jį tarstelėjo ir nekaltai šyptelėjo. Vaikinui žiovaujant, prikišo delną prie burnos, pridengdama dantų eilę ir nusijuokė. Tada sutrikusi suraukė antakius ir ėmė kvatotis.-Net neįsivaizduoju ką tai turėtų reikšti,-patikino jį.

- Neeee, - pradejo zirzti lyg mazvaikis, liudnai suvirpino apatine lupa. Tada pakele galva ir suziuro i veida priesais. - Aha, tai misle neturinti atsakymo. Tad tau visai neblogai gaunasi. - Issisiepe.

Imala ėmė prislopintai juoktis ir smiliumi pajudino atvipusią apatinę lūpą.
 -Išgirdusi šią mįslę pasijaučiau lyg visiška bukagalvė, o, pasirodo, tu mane maustai,-kilstelėjo antakį besijuokdama. Lyg kerštaudama suleido pirštus į odą prie jo raktikaulio.

- As tik, - silpnai kruptelejo, - patikrinau. Nebutina taip erzintis. - Murmtelejo, sugaves jos ranka skriaudike pradejo svelniais trumpais judesiais buciuoti pirstu galiukus. - Sivakar kvieciu tave i pasimatyma. - Syptelejo.

Imala prunkštelėjo, tačiau pastebėjusi ką jis daro, šyptelėjo sekė trumpus judesius, švelnų prisilietimą. Žodžiu, pirštams kaip ir buvo atlyginta už darbą.
 -Aš visuomet už pasimatymus,-šyptelėjo, nejučiomis stuburu nuėjo virpulys, prisiminus kaip baigėsi jų pirmasis pasimatymas. Jai visiškai nerūpėjo, kad viskas įvyko pakankamai greitai.-Klausyk, brangusis, nemanai, kad tie pirštai visai nenusipelnė tokio gėrio?-kilstelėjo antakį ir sukrizeno.

- Tuomet puiku. Detales papasakosiu veliau, - paaiskino jau planuodamas, kaip ka darys. I galva del sio vakaro sove visai nebloga ideja viska padaryti kiek neiprastai, idomiau nei praeita karta, jau eme nekantrauti, kada gales viska ivykdyti. Nusijuoke del meilaus zodzio, skambejo gan keistai, bet negalejo pavadinti ju nemaloniais.
- Ne, jie nuostabus, kazkada jau sakiau, - atkirto, uzsimerkes pridejo delna sau prie skruosto ir giliai ikvepe.

Imala išsišiepė ir energingai palinksėjo galva.
 -Man patinka, kad nėra ko nerimauti einant su tavimi į pasimatymą. Iš karto esu tikra, kad jis pavyks,-paglostė nugarą. Pažiūrėjo į jo meilų prisilietimą, glaustymąsi lyg katinas, veide švystelėjo meili šypsena.-Na ir gerai, pakankinkim Imala, pirštai nusipelnė bučinių, o ji pati tai tikrai ne-a,-pavartė akimis ir papūtė lūpas, lyg būtų aikštinga ir užsispyrusi.