Svečių miegamasis

-Velnias, gal niekas nepastebės,-prikando lūpą ir užleido plaukus.-Eime?

- Žinoma. Trauksim pėsčiomis mėnesienoje? - šyptelėjo.

-Ahaaaaaa,-nutęsė atsisukusi ir šyptelėjusi.
Pasitraukė marškinėlius kiek žemiau ir dar apsiavė medžiaginius sportbačius, kadangi aukštakulniai nebetiko. Rankoje spaudė suknelę ir klausiamai pažiūrėjo į jį.

- Nuostabu, - suplojo delnais ir išsivedė ją.

Foster įėjo į kambarį ir pastatė ant žemės Adriel.
-Na, neramus angele, gal pamiegosi?-sukikeno.

Prisimerkusi susvyravo ir žengtelėjo į priekį. Atrodė, lyg ruoštųsi griūti ant žemės, tačiau iš tiesų tik atrėmė galvą į fėjaus petį.
- Mano galvoje groja maršas, Foster, aš negaliu miegoti, - sukikeno.

Foster atsiduso ir sukikeno.
-Tai ką man dabar su tavimi daryti, mirties angele Adriel? Ar žinai, kad negražu pasigerti?-juokėsi.

- Pasilik, - sunarnėjo ir užsimerkė. Kiek sudrebėjo mintyse šmėkštelėjus vaizdiniams to, kas įvyko visai neseniai, tačiau šalia savęs juto kito kūno šilumą, kartu su alkoholiu padėjusią viską užmiršti. Linko ton pusėn, kuri išvaduotų nuo prisiminimų, tad švelniai paglostė Foster pečius ir sprandą. - Žmonės visada geria. Kodėl tai negerai?

Foster sutriko pajutęs švelnius delnus ant odos. Ilgai nebendravo su jokia moterimi, tad akimirkai sudvejojo ar nepasidavus, tačiau šiaip iš Adriel nebuvo jokios naudos, ji kaip tapkė, turbūt būtų užmigusi jiems net neįpusėjus. Sukikeno.
-Na, tu ne žmogus,-nusijuokė kiek garsiau.
Kad nepasiduotų pagundai, kiek atitraukė ją ir linksmai apsuko ratu.

- Bet geria ir ne žmonės, - prisiminė visus tuos kartus, kai matė Quinn rankose stikliuką. Jų pokalbį, kuris, rodos, vyko taip seniai. Išties net negalėjo įvardinti kada, nors negalėjo būti praėję daugiau nei keli mėnesiai. Tuo metu neturėjo priežasties nuodyti protą, bet dabar turėjo. Alkoholiui pamažu pradėjus vadėtis, iškart visu smarkumu per galvą tarsi kažkas vožė negyvos Lea vaizdiniais. - Man atrodo, jau eisiu miegoti. Ačiū, kad pasilikai. - Numykė.

Foster kilstelėjo antakius dėl tokio staigaus pasikeitimo. Tada linktelėjo ir žvilgtelėjo į ją dar kartelį.
-Jei ko reikės, būsiu kieme,-šyptelėjo ir linksmai išėjo.

Adriel sugebėjo linktelėti, paskui sukniubo ant lovos ir susirietė į kamuoliuką, delnais suėmė be proto trinksinčią galvą. Visiškai nenumanė, ką turėtų daryti. Anksčiau ar vėliau kas nors pastebės, kad Lea kažkur dingo. Nors angelė beprotiškai troško kam nors papasakoti viską, kas įvyko, ramybės nedavė ta mintis, kad turėjo dar atlikti vieną darbą nefilimui. Jei šis pajaustų grėsmę, greičiausiai taip ir laikytų ją įkalintą amžiams, galbūt reguliariai užgauliotų žinodamas, jog ji visiškai bejėgė. Troško darkart užmigti ir pailsėti, bet vos užmerkus akis mintyse šmėsteldavo Josh atvaizdas. Bijojo užmigti galvodama, kad jis gali vėl pasirodyti, taip pat nenorėjo sapnuoti košmarų. Tad visą laiką tiesiog gulėjo tirtėdama, apsupta neįveikiamų baimių ir rūpesčių.

Anael islinko i kambari, zvlgtelejo i drybsancia Adriel.
- Neuzilgo vakarienes ateis tavo sunenas, seserie. Butum malonu, jei prisijungtum, - nusijuoke ir nuzingsniavo.

Quinn užlipo laiptais į viršų. Pravėręs duris žvilgtelėjo į gulinčią Adriel, kuri keistai drebėjo,o be to daugiau visai nejudėjo. Palikęs ją trumpam, nuėjo į savo kambarį ir iš spintos ištraukė šviesią suknelę, kurią angelė buvo pati ir nusipirkusi mieste. Nunešė jai lengvą audinį ir ištiesė nejudančiam kūnui.
-Adriel, mirties angele, šiandien būsi tokia balta kaip sniegas, kurio dar turbūt nepastebėjai,-kiek pralinksmėjęs šyptelėjo.

Adriel grįžtelėjo balso pusėn ir krūptelėjo pamačiusi Quinn, akyse akimirkai šmėkštelėjo baimė. Gerai nežinojo, ar tai tikrai buvo demonas, ar vėl jos erzinti grįžęs Josh. Mintyse pralėkė įvairios tikimybės, skaičiavimai. Atsiminusi, kad apačioje yra bent jau Anael ir Foster, kiek nurimo. Mergina atsisėdo ir sutrikusi žvilgtelėjo į drabužį, paėmė jį į rankas.
- Ar man pasigirdo, ar Anael tikrai į namus atsives... - trumpam sustojo prisimindama, kas tiksliai yra sūnėnas. - Savo sūnų?..

Quinn kiek sunerimęs stebėjo besikeičiančias emocijas jos veide, tačiau greitai prapliupo juoku.
-Aha, man irgi buvo labai keista. Anael toks... vėjavaikis,-nenustodamas juoktis porino.-Tiesiog, jis kartais nejaučia atsakomybės, tokia mintis man pasirodė labai komiška. Ai, aš palauksiu už durų,-susigriebęs iškvėpė orą ir pasikasė galvą.
Tada atidarė duris ir išėjo, pasirėmė į medį nugara.

- Turbūt jaučia, jei nutarė jį pasikviesti vakarienės, - atsiduso ir jam išėjus persirengė. Laimė, suknelė buvo su rankovėmis, tad nesimatė bjauriai sudraskytų rankų. Persirengusi iškišo galvą pro duris. - Gal jis užsiminė, kuo jis vardu? - Kaip galėdama nerūpestingiau paklausė. Jei Anael vedėsi į namus savo sūnų, tai reiškė, kad per slenkstį tuoj žengs nefilimas, o vieną ji labai gerai pažinojo, tačiau nuo minties, kad jį gali tekti pamatyti ir vėl, norėjosi būti kažkur toli.

Quinn papurtė galvą ir žvilgtelėjo į ją. Išvilkęs už rankos koridoriuje apsuko ratu ir įkvėpė cinamono kvapo nuo odos.
-Puikiai atrodai,-šyptelėjo.

Adriel norėjosi suktelti galvą ar žengti žingsnį atgal. Nors po paskutinio susitikimo su Josh nepatyrė jokios fizinės žalos, familiarumas kažkodėl ėmė gąsdinti. Pakėlusi akis į demoną kiek nurimo. Nors klonas atrodė taip pačiai, tai nebuvo tik iš vaizduotės sukurtas šaltas, neprotaujantis atvaizdas. Nuo šio kūno sklido kitokia energija, galinti priklausyti tik Quinn.
- A-ačiū, - skubiai išpyškino ir nusišypsojo suvokusi, kad kurį laiką tiesiog žiūrėjo ir nieko nesakė.

Quinn šyptelėjo ir švelniai uždėjo ranką ant peties. Pastebėjo jos keistą baikštumą, tačiau nusprendė imtis to vėliau. Vogčiomis žvilgtelėjo į ją dar kartelį prieš paleisdamas.
-Klausyk, Adriel, manau, mums reikės pasikalbėti gana rimtai. Po viso šito,-kiek rimtesniu veidu pasakė.
Demonas to visai nenorėjo, tačiau puikiai suvokė, kad pokalbis buvo neišvengiamas, jie turėjo atsirinkti savo jausmus vienas kitam, nes tokie santykiai buvo tiesiog žalingi. Šyptelėjo ir suėmęs ją už liemens, nusitempė paskui save į apačią.

Thea įėjo į kambarį ir kiek sutrikusi žvilgtelėjo į Darren.
-Įdomu. Labai įdomu,-galiausiai nusijuokė.-Klausyk,einu nusiprausiu.
Nusprendusi jį tiesiog palikti, pasišalino.

Darren nulydėjo Thea akimis ir pradėjo kraustyti iš kuprinės daiktus. Jautė ant kūno drėgmę, prakaitą, priskretusius žemės grumstelius ir jau nekantravo nusiprausti. Pasiėmęs švarių drabužių nuėjo link vonios.

Scarlett iejusi i kambari kuri laika kuitesi drabuziu maise, kol rado naujus matmenis atitinkancias kelnaites. Liemenele pasidejo i sali rytojui, o anr virsaus apsirenge keliais dydziais buvusius didesnius marskinelius, kurie dabar beveik puikiai tiko. Kunas reikalavo poilsio, tad mergina susirange lovoje ir uzsnaude.
Po kurio laiko i kambari iejo Adriel. Pirmiausia zvilgtelejo i miegancia Scarlett, paskui i aiskiai paliesta maisa su drabuziais. Priejusi ir pati dar kiek pasikuite. Tiesa, maudymosi kostiumeliu ten tikrai nebuvo gausus skaicius, rado tik pora, is kuriu tik vienas - ganetinai ryskios raudonos spalvos, sen bei ten puostas raukinukais - tiko. Pasiemusi kostiumeli isejo.
Po kurio laiko i patalpa iejo ir Anael. Suprunkstes is Scarlett kiek pasikuite maise, surades glaudes pergalingai istrauke ir isejo.

Vos tik iejes Anael akimoju uzdare duris, uzrakino ir prireme Ereshkigal prie medinio pavirsiaus. Prisisliejes artyn pasirupino, kad deive prie slaunies justu rekte rekianti angelo jauduli.
- Na, dabar tai jau nebe del sauksmo, - murmtelejo alsuodamas i ausi, paskui prispaude lupas prie kaklo.

Ereshkigal pakelta dar ir krūptelėjo, tokio veiksmų posūkio nesitikėjo. Nebent prispaudimo prie sofos, tačiau tai jau buvo kiek aukštesnio lygio nusiteikimas. Širdis greitai daužėsi, galva lengvai apsisuko, ją atrėmė į medinį paviršių, akys sekė Anael veiksmus. Viena kiek sulenkta šlaunis buvo tarp jo kojų, tad galėjo jausti lengvą spaudimą, rodos, pulsuojančią aistra, vietą. Nurijo seiles ir atsidūsėjo, kai lūpos ėmė glamonėti jautrią kaklo odą. Kiek perkėlė koją, į kurią rėmėsi Anael, netrukus ji buvo angelo pašonėje, šlaunis glaudėsi kiek aukščiau klubo.