Vyno rūsys/biblioteka/pirtis

Imala šyptelėjo ir nejučiomis apsilaižė lūpas. Ji ir pati visai neprieštaravo laukimui. Jautė nugara keliaujančias rankas, nuo to kiek pasitempė, o vėliau ir pasijudino, kuomet delnai palietė dengiamą odą. Persigalvojusi atsistojo, kad nespaustų vienos kojos ir padarė viską kiek patogiau jai, tačiau atvirkščiai aplinkinių žvilgsniams - apžergė Josh iš priekio, apglėbė kaklą ir padėjo galvą ant peties.
-Patikėk, tu labai teisus,-palinkusi prie ausies sušnabždėjo. Dar viena proto dalis atkakliai priminė, kad tam tiesiog ne laikas ir ne vieta, tačiau pradžia jau buvo padaryta.

Josh kiek netolygiai kvėptelėjo, tokioje ir taip karštoje aplinkoje atmosfera tarp jaunuolių kaito labai greitai. Mintyse džiūgavo, kad nenutarė sėstis ant pačio aukščiausio laiptelio, mat turbūt būtų pridusęs vien nuo Imala prisilietimų, kad ir subtilių, bet sumišę su žodžiais jie įgaudavo visai kitokią galią. Lūpomis prilietė šiltą kaklą, darkart nulaižė sūrią drėgmę,, kol rankos tuo tarpu nusileido iki apatinės nugaros dalies ir trynė odą abipus stuburo.

Iš malonumo užmerkė akis, kurį laiką tiesiog savanaudiškai sėdėjo, vyriškiems pirštams dirbant ties jos stuburu. Atgavusi protą pati palinko prie kaklo, kadangi prieiga buvo patogi, ėmė bučiuoti odą lūpomis, visai paprastai, kol užkilo į viršų. Kurį laiką žiūrėjo į dailų, iškaitusį veidą, kiek nekantrų, kaip visuomet, nuo tos minties turėjo šyptelėti. Palinkusi surado sausesnes nei įprastai lūpas ir prilietė savąsias, kiek paspartėjusi kveptelėjo, kadangi oras tarp jų buvo itin karštas ir sausas, svilinantis odą. Rankos nusileido žemyn ir glostinėjo, maigė mentis.

Josh kiek pasimuistęs išleido gilų atodūsį, per neapsižiūrėjimą kiek pasislinko atgal ir pakartojo Ereshkigal darytą klaidą - nugara atsirėmė į įkaitusią sienelę už nugaros. Šnypštelėjęs dėl skausmingo karščio greitai atsišliejo nuo deginančio medžio, nesusilaikęs sukrizeno po nosimi. Buvo per grubiai suėmęs Imala šonus, tad dabar atleido pirštus ir švelniau masažavo.
- Man reikia tavęs, - kone kankinio balsu pasakė į ausį, krūtinė sunkiai kilnojosi. Žinoma, suprato, kad tas tikrai negali įvykti pirtyje, todėl žodžiai ir buvo kupini skaudulio.

Imala krūptelėjo, kuomet Josh neatsargiai prisilietė prie sienelės. Nepaisė net grubesnio prisilietimo, suspaustų šonų. Jai visai neskaudėjo, kadangi buvo akinama aistros, su rūpesčio kruopelyte.
-Aš tavo, Josh,-iš karto atsakė.-Visados,-alsavimas pagarsėjo, kadangi Imala ir vėl buvo prie pat nefilimo ausies. Jai jo po truputį vis labiau reikėjo ta pačia prasme, be to, galvoje radosi mintys, kad tai ji norėtų padaryti tiesiog čia. Žinoma, gerokai mažesnėje temperatūroje, tačiau aplinkui sklandant kvapniems garams. Kiek nekantriai pasimuistė ir pabučiavo skruostus. Reikėjo tvardytis . Buvo dar vienas variantas - viską atlikti kitoje patalpoje, bet jiems ruošiama vieta buvo pakankamai vieša,visur šmirinėjo įvairūs padarai. Buvo apmaudu, kad poreikių pildymą turbūt teks atidėti.

Josh gailiai inkstelejo, vedziojo rankas kiek sulenktais pirstais per lygia nugara, tarsi kabintusi i ja kaip i savo poreiki ir vis nuslystu negaudamas to, ko nori.
- Man reikia taves taip, kad nepatenkintu nei burna, nei ranka, - su atodusiu susnabzdejo, kitoje aplinkoje po zodziu skruostai butu dar labiau iraude, taciau dabar tai turbut jau buvo neimanoma. Kiek palenkes galva i prieki buciavo jau uzpakaline kaklo dali.

Imala švelniai pirštais glostė kiek sudirgintą nugarą, įtemptai mąstydama. Išgirdusi tokį drąsų išsireiškimą sukikeno, tačiau nuo to pasijuto tik dar trokštamesnė, kas jai visai patiko. Prisitaikydama pagal jį kiek pasuko galvą ir atsiduso. Kadangi Quinn išjungė pirtį išeidamas, ši atvėso keliais laipsniais.
-Aš mielai dabar pat, tiesiog čia padaryčiau viską, tačiau kas bus, jei mus užklups?-kiek prikimusi paklausė. Tai buvo iš tiesų gana nepatogu. Pirmiausia tai, kad Anael bet kokiu atveju susektų jų veiklą ir dar faktas, kad jie suartėtų svetimuose namuose, taip puikiai matomoje vietoje.

Giliai ikvepe ir iskvepe ora kaupdamas paskutinius kantrybes ir savitvardos laselius.
- As suprantu, as...as net nezinau, kodel taip kalbu, - numyke. Isties mintis apie poreikiu ar noru tenkinima butent cia ir dabar kele doskomforta, veikiausiai dar ilga laika po to jaustu geda, kurios ne taip jau ir lengva atsikratyti.- Gal vyniokimes is cia? Kol as...nepasariau ko nors, del ko veliau gali tekti raudonuoti. - Neuztikrintai pasiule.

Imala šyptelėjo ir nulipo nuo jo, nubraukė plaukus nuo kaktos.
-Gali taip drąsiai kalbėti,-pamerkė akimi.-Bet šiaip reikėtų šalintis, nes kad ir kokia uždeganti mintis būtų mylėtis pirtyje, tačiau greičiausiai mūsų ir vėl ieškotų, o tada būtų šiek tiek per daug nemalonumų, kad vertėtų rizikuoti, bent kol kas,-išdėstė palyginus ramiu balsu, nors viduje vyravo visiškas chaosas ir gyvuliškas noras priimti į save Josh tiesiog dabar.

Atgaves judejimo laisve taip pat atsistojo.
- T-taip, - svajingai atsiduso, pati fantazija buvo isties maloni, bet Imala sake tiesa: rizikuoti nevertejo. O ypac kai visai netoliese, bibliotekoje, Foster ramiai skaite knygas. Papurte galva ir paemes Imala ranka isejo

Imala atsargiai tipeno laiptais žemyn, vis dairydamasi į šalis. Šį kartą rūsys atrodė gerokai tamsesnis, kadangi mergina ėjo viena, nejautė šilto delno, velkančio pirmyn. Atsidususi pravėrė sunkias medines duris ir žvilgtelėjo į vidų. Patalpa palyginus buvo erdvi, nors ir žemomis lubomis, sienų nesimatė – aplink tebuvo knygos. Ant vieno iš dviejų sujungtų stalų buvo stalinė lempa, o kitas apkuistas ir apkrautas įvairiais popieriais, puslapiais, atverstomis knygomis, kažkokias vertimais ir ženklais. Burtininkė tikrai nesitikėjo rasti tokio vaizdo, pasijautė tarsi kitame pasaulyje, kur būtų ji viena ir kūriniai. Daugybė knygų, kvepiančių dulkėmis ir senove, išblukusiomis raidėmis, pageltonavusiais puslapiais. Lėtai ir atsargiai iškvėpė orą, lyg bijotų sudrumsti tokį ramų orą ir suardyti tvarką, o tada pirštais perbraukė gal penketą nugarėlių, sustatytų iš eilės. Įjungta stalinė lempa apšvietė vieną atverstą knygą, o šalia buvo sustatytos keletas kitų su įvairiais popierėliais, įkištais tarp puslapių – nuorodomis. Atsisėdusi ant krėslo pažiūrėjo į puslapius kiek susiraukusi, nervingai užkišo plaukus už ausų. Pasijautė lyg šnipinėtų. Pirmasis puslapis buvo parašytas ryškiai hebrajų kalba, pajautė iš karto kūnų kylantį suirzimą, tačiau savo iliuziją išklaidė pati, kadangi susiprotėjo versti puslapį į priekį. Kitoje pusėje buvo tekstas, parašytas lygiu raštu, aiškiai vyriškas braižas. Kilstelėjo antakius ir susikaupusi, sekdama pirštu eilutes, ėmė skaityti. Viskas buvo kiek painu ir su daugybe perkeltinių prasmių, bet ji privalėjo tai padaryti. Nefilimai buvo Žemėje tomis dienomis, taip pat po to, kai Dievo sūnūs atėjo pas žmogaus dukteris ir pasėjo palikuonis jose; taip pat jie galingieji senatvės ir garbės vyrai. Net ir ji suvokė, kad vertimas tiesiogis, tad dabar suklapsėjo blakstienomis. Pasiėmusi tuščią lapelį ir netoliese besiraičiojusį pieštuką suskribeno pagrindinius faktus: nefilimas – angelo ir moters vaikas, buvęs žemėje itin seniai. Patrynė akis ir keitė puslapius, knygas, stengdamasi suprasti kuo daugiau. Rado tekstų, kur nefilimai buvo vadinami gigantais, o žmonės jiems – žiogo dydžio. Jautė kaip vargsta akys, tačiau nesustojo. Lapelis po truputį pildėsi ir pildėsi, informacijos gerokai padaugėjo. Atėmęs jo tikrąjį turtą ir tapatybę tapsi belaisviu ir tarnu. Tris kartus nusižeminsi ir nulenksi galvą, išsilaisvinti negalėsi. Jei užkeiktas būdamas priliesi savo naują žemiškąjį vedlį, guldysi galvą vieton jo. Ženklas nenunyks ir tebūnie prakeiktas tavo, nusidėjėliau, kraujas, tegul tavo silpnybė pasmerkia visą giminę. Ėmė sieti savo atsiminimus – parodytą nefilimo ženklelį viduje lūpos, dėl kurio Josh rūšis buvo medžiojama, Adriel keistą įsiskolinimo klausimą. Nejučiomis ėmė sopėti galvą. Tą akimirką, kai sustos Jo širdis, tebūnie visi išlaisvinti, tačiau nusikaltę prieš aukštesniuosius, suteptomis sielomis. Jos laisvos, o pirminis savininkas kris arčiau žemės, arčiau širdies, dėl jūsų, kaltieji. Perskaitė ir savo lapelį. Buvo galima įsiskolinti nefilimui, už tai turėjai atlikti 3 darbus. Viskas lyg ir paprasta. Įsiskolinęs negali nužudyti jo, nes kitaip mirsi pats. Taip pat nefilimai lyg ir valdė pasaulį iki didžiojo potvynio. Jie buvo didinga rasė ir panašiai, išlikę net ir po to. Imala nenorėjo nusirašinėti tikslių citatų iš biblijos, jai tereikėjo faktų. Nefilimus garsiais senovėje, gerokai prieš dabartinę erą, darė jų jėgos ir smurto „žygdarbiai“, vėlesnių, maištingųjų žmonių, šie padarai laikyti didžiais didvyriais, tačiau Dievo akyse jie buvo paprasčiausiai nuodėmingi smurto ir blogio šalininkai. Taip pat nefilimai sieti su pasauliniu tvanu, šie padarai netapo Dievo pasekėjais. Suradusi faktą, apie papildomus kojų ir rankų pirštus, sukrizeno po nosimi, primindama sau patikrinti Josh rankas. Tai buvo šioks toks atsipūtimas. Mergina ištiesino nugarą ir pasiražė, patrynė akis. Netvarka įsigalėjo Žemėje, kūnas ir kraujas ištvirko, pasigadino. Žmogus ir galvijai, ir žvėrys, ir paukščiai ir viskas, kas vaikšto ant žemės, - prarado tikslą ir sudarkė įsakymus, pradėjo ryti vieni kitus, ir netvarka įsigalėjo Žemėjo ir visos žmogaus mintys ir fantazijos tokiu būdu nuolat skleidė blogį. Visa tai darė nefilimai. Šyptelėjo ir užvertė visą literatūrą. Visiškai nepyko dėl Josh prigimties, tiesiog pajautė kažkokį ryšį dar arčiau. Tai štai ką Ahyoka turėjo galvoje – nefilimai buvo lyg ir naikinimo mašinos. Sukurti iš grakštumo ir žmogaus kūno. Tokios tobulos būtybės, netikėtai praradusios savo kelią. Turbūt čia praleido gerą valandą, galbūt daugiau, kadangi tik dabar pajautė aptirpusias kojas. Atsistojusi nuėjo į kitą patalpą. Menkame veidrodyje prie pirties atsispindėjo susivėlusi mergina, paraudusiomis akimis. Užmerkė, matydama prieš save tik tamsą, kvėpavo. Pasisuko šonu ir išėjo, norėdama tarp pirštų jausti ne sausą popierių, o tankius Josh plaukus.