Vonia (I a.)

Ereshkigal kilstelėjo antakį ir dėbtelėjo į angelą.
-Eksperimentuoji?-kiek suirzusi paklausė, tačiau greitai šovė į galvą panaši mintis, kuri švietė raudonomis raidėmis - kerštas.-Gerai, pažiūrėkim ar tavo kūnas reaguos,-nepriekaištingai šyptelėjo rankose jau laikydama dušo galvutę, atsukusi ją į Anael krūtinę ir paleidusi ledinį vandenį. Nuo besitaškančių šaltų purslų ir pati krūptelėdavo.

Anael pradejo juoktis ir nusuko galva, kad vanduo nesitaskytu akis, bet siaip nepasijudino nei vienas kuno raumenelis.
- Man paciam tai tikrai nieko nereiskia, bet zmogiskam kunui... - nenoredamas sukelti jai diskomforto, atsuko jai nugara ir pasiraze, eme lyg niekur nieko rankomis trinti sau oda lyg prausdamasis.

Pamačiusi jog tai Anael nei kiek nepaveike, sutvarkė viską ir vėl įjungė šiltą vandenį.
-Bet...bet šitaip nesąžininga,-beviltiškai atsiduso. Suniurzgėjusi trinktelėjo į nugarą delnu, nežinodama kaip daugiau kerštauti. Būtų pergalingai šyptelėjusi, tačiau Anael nusisuko pakankamai anksti, kad deivė nieko nepastebėtų.

- Galiu apsimesti ir drebeti, jei karalienei taip labiau patiks, - caktelejo liezuviu i ja griztelejes. - Hmmm, beje, tau gal prireiks duso zeles, nes kvapas niekur nedingo. - Delnu pasivedino pries nosi.

Ereshkigal suspaudė lūpas.
-Tai vis vien nesąžininga,-atsiduso. Kiek pasisuko į lentynėlę, kurioje buvo sudėtos tokios priemonės, tačiau per neapdairumą vos nepametė maudymosi kostiumėlio viršaus. Viskam pasibaigus sėkmingai pažiūrėjo į rankose laikomą buteliuką. Žinoma, būtų buvę protinga nusirengti darant tokią procedūrą, tačiau dabar pasijautė kiek pasimetusi. Atsikrenkštė ir pasiėmė kempinę, ant jos užlašino kvapnios masės.

Anael kilstelejo antakius del tokios vos neivykusios nesekmes, o pamates pasimetima sukrizeno po nosimi.
- Kodel mums tiesiog neuzsiemus savais reikalais, m? As nematau taves, tu nematai manes, - pasiuke pamates Ereshkigal sutrikima ir nustveres buteliuka pilnai nusisuko i siena, svilpaudamas eme muiluotis.

Ereshkigal, tiesą sakant, dar labiau sutriko ir dabar dar sunkiau suvokė angelo motyvus. Kadangi prakaitas po pirties tebuvo drėgmė, neskleidžianti jokio kvapo, tiesiog nusprendė procedūrą pabaigti vėliau.
-Atleisk, man čia ne vieta,-tyliai pasakė ir atvėrė dušo dureles.

Angelas atsiduso, pakeles antaki atsisuko ir pasireme i sienele. Kritiskai paziurejo i savo glaudes, po kuriomis vis dar svietesi kai kas, ko neturejo buti.
- Kazin, o jam cia vieta? - jau pakele abu antakius. - Bet kokiu atveju, del to is vonios nebegu.

Ereshkigal pasuko galvą į jį, akys nusileidov prie vyriškumo. Kurį laiką stebėjo tokį kūno pasikeitimą kiek sutrikusi, tačiau netrukus ėmė kvatotis.
-Aš...aš,-kelis kartus bandė pradėti, tačiau viską pakeisdavo kikenimas.-Aš juk nieko nepadariau?-pusiau klausė pusiau teigė. Angelas, parodydamas savo kūno lyg ir netobulumą, šioje situacijoje, ir vėl sugebėjo pašalinti įtampą, Eresh dzingtelėjo galvoje, kad ji turėtų vėl įjungti provokaciją.

- Vandeniu apipurskei, - prunkstelejo ir skestelejo rankomis. Tai buvo dalis tiesos, mat viskas nuo to prasidejo. Toliau lyg niekur nieko tryne duso zele pats visai nesutrikdytas savo nuosprendzio pasirodyti. Jei nebutu zinojes, kad Ereshkigal tai gali kiek atbaidyti, veikiausiai net nebutu nusisukes i siena.

Nusijuokusi nuleido akis ir atsiduso, dabar jau visiškai pasimetė.
-Tai tave...kchm...palikti vieną?-kiek nepatogiai kostelėjo, stengdamasi, kad akys neužkliūtų kur nereikia. Jai visai patiko ta mintis, kad vyriškio kūnas puikiai funkcionavo.-Na, žinai...vyriški reikalai?-lyg ir pabandė ištaisyti situaciją. Ir pati stebėjosi, kad jiems taip vis nepasisekdavo. Arba Anael to tiesiog nenorėjo. Deivę būtų erzinusi tokia mintis, kadangi ji mėgdavo būti trokštamiausiu objektu.

Anael pradejo juoktis, ziurejo i baltas putas zliaugiancias per kojas ir galutinai paliekancias kuna. Zengtelejes arciau jos uzdejo ranka ant sieneles, atitverdamas praejima iki dureliu.
- Manau, tai tiek pat ir moteriski reikalai, - kilstelejo antaki.

Ereshkigal pažiūrėjo į raumeningą kūną priešais, negalėjo nepasigėrėti jo tvirtumu.
-A-Anael...-kiek nelygiai įkvėpė oro ir užmerkė akis, atrėmė galvą į sienelę. Pirmiausiai kreipėsi į jį ir tik tada ėmė galvoti ką turėtų pasakyti. Pagunda buvo tiesiog per didelė, kad lengvai nusprestų.

- Mmmmhm? As cia, - murkte sumurke prie ausies, stengdamasis palenkti ja savo pusen laisvaja ranka emesi glamoneti pilvo apacia, jau leido sau bent kiek patiketi savo sekme. Su Ereshkigal laikesi dar palyginus labai ilgai, galbut del jokios moters taip nesistenge, bet angelo kantrybe taip pat turejo ribas.

Ereshkigal kiek gailiai suinkštė, kadangi kūnas labai norėjo linkti arčiau angelo.
-Anael, tai būtų labai negerai,-atsiduso užmerkusi akis, nenorėjo palikti visko šitaip.-T-tiesiog palikim viską kitam kartui, g-gerai? Ne duše...-lyg ir pabandė save pateisinti, prikandusi lūpą atsiduso.-Tu nuodėmingai žavus vyras, pats tai puikiai žinai, man labai sunku tau sakyti ne,-balsevyravo net liūdna intonacija.

Anael kuri laika tylejo, bet prisilietimai pakito, tapo ne reikalaujantys, o tiesiog svelnus, be jokiu signalu. Mastydamas kandziojo lupa, galop atsiduso ir atsitrauke.
- Gerai, tiek to. Bet as amzinai nelauksiu, - kiek kilstelejo jos smakra, kad geriau isiziuretu ir galetu su pasigerejimu prisiminti si vieninteli karta, kai veide priesais ji iziureji tikra poreiki. Tiesa, kai pati Ereshkigal dvejojo del to, ar tokios progos vertetu atsisakyti, jam buvo dar sunkiau atsitraukti. Angelui gal net butu lengviau jei Ereshkigal tiesiog kategoriskai atsisakytu: laimejimu butu laikes vien tai, kad priverte ja akimirkai sudvejoti. Darkart atsiduses atsitrauke, sukryziavo rankas ant krutines jau nenumanydamas ka sakyti.

Deivė kurį laiką sustingusi žiūrėjo į šiltą, visuomet malonų veidą, nesuvokė ką jame įskaito. Tikėjosi, jog tai jokiu būdu ne nuoskauda, nes atsisakė visko vien tam, kad nereikėtų nepatogiai jaustis, kadangi po to niekas nežinojo kaip toli eitų jų santykiai. Galbūt tai tebūtų aklavietė.
 -Prisimeni, pats sakei, kad nesi toks šiknius ir tau svarbu ryšys,-nepatogiai nuleidusi akis vis bandė taisyti padėtį.-Atleisk man, Anael,-užkišo plaukus už ausų ir pravėrė dureles, išėjo į gerokai vėsesnį orą, palikdama angelą vieną. Bandydama viską ištaisyti galbūt sujaukė dar daugiau, tačiau kelio atgal nebuvo, nebent desperatiškai grįžtų į glėbį. Žinoma, tai nebebūtų tas pats, tad nusprendė susiturėti, ėmė šluostytis drėgną kūną.

Anael papurtė galvą, kiek pasisuko, kad į sienelę remtųsi ne nugara, o šonu. Įdėmiai įsižiūrėjo į Ereshkigal.
- Taip, sakiau, - lėtai linktelėjo virškindamas žodžius. Paprastai tas ryšys atsirasdavo labai greitai, todėl tai angelui buvo ganėtinai nauja. - Todėl tau nėra už ką atsiprašinėti. Būtų šnipštas, jei tai vyktų be gerų aplinkos sąlygų. - Nurimęs numojo ranka. Kažkur giliai pasąmonėje jautė irzulį, bet to nebūtų įžiūrėję net talentingiausiai suprantantys emocijas.

Ereshkigal atsidususi nuleido akis į grindis. Pasirėmusi į kriauklę pažiūrėjo į aprasojusį veidrodį, įmatydama tik jos veido kontūrus, nėjo įžiūrėti rūškanos minos.
 -...juk galų gale aš ne paskutinė moteris žemėje. Ne tokia svarbi, neturėčiau susireikšminti, tik viena iš daugelio,-kalbėjo šiaip sau, vis bandė žodžiais išteisinti save ir nuraminti, gal net pakeisti vidinę būseną. Negalvojo, kad Anael girdėjo, jis ir pats tai žinojo. Nusibraukė atgal plaukus ir persirengė, ieškodama kuo užkimšti protą, kad nemąstytų apie nepatogią situaciją.

Anael nejučia ir pats ėmė jaustis nepatogiai, nors manė, kad pavyks visa tai tiesiog nustumti į šalį.
- Ai, nesierzink taip, Eresh. Tiesiog užmirškim tai... iki kito karto, - kilstelėjo antakį, tikrai nesiruošė visko taip ir palikti, kai buvo taip arti.

-Iki kito karto,-linktelėjo ir nurijo seiles. Nenorėjo taip arti prieiti dar kartelį, nes žinojo, kad susilaikyti bus dar sunkiau, o nesivaldymas visuomet reikšdavo ką nors negero. Nusivaliusi smiliumi lūpas atsiduso ir pažiūrėjo į siluetą už dušo sienelės. Jau buvo apsirengusi, tad be garso pravėrė duris ir pasišalino iš karštos patalpos.

Jai išėjus Anael atsiduso ir išliedamas susikaupusį irzulį kumščiu trinktelėjo sieną. Dar ilgai stovėjo po tekančiu vandeniu karts nuo karto pasitrindamas veidą delnais, kol galop apsivalė nuo neigiamų emocijų. Išlipęs iš dušo nusišluostė ir greit apsirengęs išėjo.

Anael įsitempė Eresh vidun ir užtrenkė už savęs duris, nežiūrėdamas sugrabaliojo užraktą, pasigirdo trakštelėjimas bylojantis, kad jiems niekas neturėtų sutrukdyti. Nelabai gerai žinodamas kur dėtis pasivedė deivę prie dušo kabinos, nekantriai bučiavo kaklą kol rankos klaidžiojo po visą kūną tarsi garbindamos jį: patrindavo pečius, leisdavosi ant krūtų, tada nuslysdavo į nugaros pusę, nusileisdavo žemiau ir suspausdavo užpakalį, ištiesęs ranką paleido bėgti dušo srovę, kad kiek nuslopintų garsus vonioje.

Eresh šyptelėjo išgirdusi ausiai pažįstamą užrakto trakštelėjimą, tačiau daugiau kontrolės ji neturėjo. Anael buvo beprotiškai įsidūkęs, negalėjo niekaip paleisti jį apsėdusios minties. Ir pati pajautė troškimą pajausti jį arti, atsiduoti į jo rankas. Greitai taip ir nutiko, mat angelas nekantriai palietė ją visą. Pro pravertas lūpas vis pasigirsdavo tylus balsas, kai Anael paliesdavo jautresnį plotą. Norėjo, kad jis pasijautų ypatingai gerai, tačiau daugiau ką nors daryti tiesiog neturėjo kantrybės. Tekšint vandeniui nuslydo ir švarkas, kurį numetė pati deivė. Marškinius prasegė dar šiek tiek ir paglostė krūtinę, tačiau jam pakišti rankų po savo drabužiais kol kas nedavė.

Anael iš nekantrumo urzgė, garsas sklido kažkur iš gerklės gelmių. Pajutęs pamažu nykstančius drabužius uždėjo delnus ant jos kelnių juosmens ir norėjo kelti delnus aukštyn, paliesti odą, bet pajuto pasipriešinimą. Tai privertė jį dar kartą unkštelti, bet šįkart irzliai, taip visad atsitikdavo angelui negavus, ko nori.
- Eresh, - darkart suurzgė, balse girdėjosi reikalavimas. Timptelėjo deivės bliuskutės kraštą, bandydamas darkart, pirmiausia ištraukė į džinsus sukimštą drabužį, kad jis laisvai kristų, tada pakėlė aukščiau ir darkart su alkiu sutrenkė jųdviejų lūpas.