Miestelis kalnuose - pirmas

Syptelejes nuleido zvilgsni i akiu lygi ir stebejo priesaky esanti kelia, po batais siugzdejo smelis, zole ir zvirgzdas, vieninteliai garsai be ju balsu drumste tyla.
- Mieste niekas turbut net nenusimano apie sios vietos egzistavima. O cia visi turbut irgi nieko nezino apie didesne gyvenviete. Ir gyvenam sau laimingi.

-Turbut zmones cia laimingesni,-syptelejo.-Jie visada mato grazia gamta, zalias medziu virsunes, cia maziau zmoniu, o kartu ir vaidu.
Jos zodziai skrode nakties tyla.

- Greiciausiai tu teisi, taciau tie vilkai mutantai man vis dar stovi akyse, - nusijuoke, balsas placiai sklido po laukymes.

-Stenkis pamirsti kas tave neramina,-syptelejo ir prisiglaudusi padejo galva ant jo peties.
Thea puikiai prisimine grauzati, kuria is pradziu jausdavo po kiekvienos aukos. Taciau teko susigyventi.

- Kad jau taip sakai, - linktelejo ir apkabino jos liemeni viena ranka, nors prie sono tabalavo griozdiskas sautuvas, po susidurimo su ivairiomis antgamtinemis butybemis ginklo turejimas jo nei kiek neguode. Jei butu ejes vienas, greiciausiai nesijaustu toks ramus. Darren ziurejo i plyne sone, tiek tuscios erdves kele jam keista diskomforta. - Kazin, cia tik nakti viskas taip nesvetingai atrodo?

Butu mielai spustelejusi jo ranka jei ne nesulys. Apskritai, pasaliniams jie atrodytu turbut tragiskai arba juokingai. Thea zvilgsnis nuseke paskui Darren. Guztelejo peciais.
-Tos vietoves tuscios. Jos nei svetingos, nei nesvetingos. Kiekvienam kitaip,-paziurejo i akis.
Jai paciai naktis ir tamsa buvo pats geriausias prieglobstis.

- Turbut. Kazkaip keista matyti tokia didele erdve neapstatyta jokiais pastatais, - atsiduso ir nukreipe zvilgsni i toliau besidriekianti miska, naktyje buvo galima iziureti vejo blaskomas smailias pusus virsunes.

-Aha, tu teisus. Mieste viskas taip sugrusta, pastatas prie pastato,-syptelejo.
Akiu kampuciai vis uztikdavo tistancius gresmingus seselius, kuriuos sukure retkarciais islendantis menulis.

- Butent, - linktelejo ir pasitaise kuprines dirza ant peties. - Kaip manai, cia yra kitu padaru?

Thea kuri laika maste.
-Manau, kad yra,-galiausiai pasake.
Nyksciu kuteno jo delna.

- As irgi taip manau, - pritare ir nejucia virptelejo, kai gudziai sukauke vilkas. - Kazkaip numanau, kad takart turejau reikalu su vilkolakiais. - Syptelejo ir savuoju nyksciu prispaude josios.

Thea guztelejo peciais.
-Vilkolakiai vieni temperantingi smikiai,-atsiduso. Tada nusisypsojo.-Cia man nori skelbti nyksciu kara,m?

Darren sukrizeno.
- Ne-e, nes as jau laimejau, - mirktelejo.

Thea papute lupas.
-Sitaip nesazininga,-suinkste.
Si kart ji medziojo vaikino pirsta, visaip stengdamasi ji prispausti. Kai pavyko, pergalingai syptelejo ir atsisukusi i Darren iskiso liezuvi..

Darren pakeles antakius nusijuoke ir ziuredamas i kelia atsirevansavo darkart ikalindamas jos pirsta. Sypsodamasis paziurejo i ja akies krasteliu.

Thea sukikeno ir spustelėjo visą delną. Eiti buvo gera, jauku, tyla nebuvo smaugianti, priešingai - savotiškai maloni. Mergina girdėjo Darren plakančią širdį, karštą kvėpavimą.
-Ar esi kada nors medžiojęs?-netikėtai paklausė.

- Ne, esu tik girdėjęs apie tai, - Darren papurtė galvą. - Vienas pažįstamas vyrukas buvo didelis entuziastas, nuolatos pasakodavo visokias medžioklės subtilybes. Iš tikro neįsivaizduoju iš kur jis visa tai žinojo, atrodė, kad vykdavo iš miesto medžioti. Gal žinojo kokį slaptą būdą išeiti iš miesto. - Patraukė pečiais žiūrėdamas į garus, virstančius iš burnos jam kalbant. - Man taip patikdavo jo klausytis, kad prašydavau nupasakoti konkrečiai viską. Kaip rengtis, kaip šauti, kaip nuspausti gaiduką. Jis, rodos, visai neprieštaravo. Vadindavo mane savo mokiniu. - Sukikeno.

Thea šyptelėjo.
-Juk žinai, kad buvo tarpų, per kuriuos padarai išlįsdavo iš miesto? Tai buvo spragos žmonių perdėtame saugumo jausme,-palinksėjo.-Na, ne tik padarai darydavo ką nori, bet čia jau visai kitas pasakojimas...
Sukikeno.

- Iš tikrųjų niekad apie tai nebuvau girdėjęs, - patempė lūpą. - Būčiau žinojęs, gal ir pats būčiau landžiojęs laukan.

-Tuomet gerai, kad nežinojai,-atsisuko.-Tai buvo pavojingas kelias. Keli demonai buvo įsigudrinę gvieštis sau naudos. Iš netyčiomis papuolusių žmonių imdavo sielas, iš padarų - vertingus daiktus. Apie miestą daug ką sužinai pagyvenęs naktyje.

- Gerai, apsigalvojau, - prunkštelėjo, paskui papurtė galvą. - Daug laiko praleisdavau mieste naktį, tačiau bet koki antgamtiniai reiškiniai kažkaip praslysdavo pro akis. Gal man tiesiog pasisekdavo. Arba būdavau susikaupęs ties kitais dalykais. - Kita ranka pasitrynė akį.

-Turbūt prisideda ir sekmė,-nusijuokė.-Tiesą sakant, naktyje žmogus niekur nėra saugus. Net jei ir nebūtų padarų, jie pasiryžę sudraskyti vieni kitų gerkles dėl kokio blizgučio.

- Kaip tas gėjus raganius? Nors jo tikslai man, tiesą sakant, iki šiol aiškūs nebuvo, - ėmė tyliai juoktis.

-Gėjus raganius palyginus su tuo, kas laukia šešėliuose, yra gėlytės,-sukikeno.-Rimtai, naktį kai buvau paversta praėjau visus pragaro ratus dar net nespėjus sutikti lemiamo asmens. Šešėliai tampa gyvi, jie alkani,-nejučia sudrebėjo.-O čia šešėliuose nesispaudžia kelios rūšys siaubūnų.

Šįkart jau jis stipriai spustelėjo Thea ranką.
- Dabar pradedu suprasti, kodėl tau čia taip patinka, - atsiduso.