Virtuvė - trečias

Kiel nelygiai kveptelejo nuo stuktelejimo, paskui lyg niekur nieko pradejo uzsegineti marskiniu sagutes.
- Nieku gyvu. Niekada. Taip ir busim sulipe, kol nepriimsi teisingo sprendimo panaikinti bet kokius tos nuotraukos pedsakus, - papriestaravo zaismingai pleksteldamas apbuoginta uzpakali.
- Omleta? - pakele antakius. - Imala, tu gal i mano sapnus isibrauni? Sianakt kaip tik sapnavau kazka su omletu.

- Gerai, bukim sulipe,-eme juoktis ir aiktelejo, kai Josh gestas ausyse suskambejo plekstelejimu. Tada visai sulinko ir atsitupe ant zemes, islindo pro jo kojas ir kikendama keliu stuktelejo uzpakali. Lyg niekur nieko priejo prie spinteles ir pasireme, erzinanciai syptelejoJosh.
-Sapnavai?!-pasisuko i Anael ir is karto prapliupo juoktis.- Maniau, kad girdejai, kai vakar iejau,-prunksdama pasitryne kakta.-Pala, pala, tu man meluoji, gi dar paprasei pakasyti nugara,-nepatikliai paziurejo i angela.

Nustebes stebejo tarsi gyvate issirangiusia Imala, pasisuko tik pajutes nestipru stuktelejima. Pasitrynes spranda tik pavarte akis ir atsistojes greta Imala nusiziovavo, atsipalaidaves stebejo pokalbi.
- pffft, tai va, kodel mano sapnas buvo toks tikroviskas, - Anael nusikvatojo. - Guliu sau senuose namuose, sapnuoju zmona ir juokais paprasau pakayti nugara, o jausmas toks, lyg tikrai kase. - Springdamas paaiskino.

Imala lyg niekur nieko apglėbė nefilimą, prieš tai padėjusi telefoną ant spintelės - vis vien buvo užraktas su kodu. Ji neturėjo ką slėpti nuo vaikino, jis tiesiog buvo likęs nuo seniau, o dabar pravertė saugant tą dailų kadrą. Virtuvėje vėl nuaidėjo juokas.
-Aš rimtai tau ją ir kasiau. Net nustebau, kad krūptelėjai man prisilietus, bet...naa... kad jau prašei,-besijuokdama pratarė.-Gerai, dabar laikas arbatai, ką manot?-linksmai nusišypsojo padarams.-Tik neišsigąskit, ji bus kiek karti, tad teks saldinti medumi.

Josh reaguodamas į prisilietimą taip pat uždėjo rankas ant laibo kūno. Ėmė krizenti išgirdęs apie tai, kad Imala išties pakasė per miegus šnekančiam tėvui nugarą.
- Taaip, tai išties panašu į tave, - erzindamas lengvai pašiaušė švelnius, šampūnu tebekvepiančius plaukus. - O jei būtų liepęs šokti iš antro aukšto, nes apačioje tavęs laukia saldainių dėžė? Irgi darytum, ką lieptų? - Nusivaipė bombarduodamas viršugalvį trumpais bučiniais.
- Haa, na, vis tiek ačiū, - Anael nusikvatojo gailėdamasis, kad pats nematė kaip tai iš šalies atrodė. - O, nuostabu, sudie mano kavai. - Liūdnai pažiūrėjo į garuojantį puodelį. - Beet, auka turbūt verta. Man arba kelis buteliukus aspirino, arba tos arbatos kelis puodelius.

- Kas yra?-pasisukusi į jį šyptelėjo iš paskos, mat Josh reakcija į prisipažinimą buvo gana linksma.-Jei tu per miegus paprašytum, ir dar taip tiksliai, padaryčiau tą patį,-gūžtelėjo pečiais besijuokdama. - Ne, būčiau vis vien pakasiusi nugarą,-kaip atsaką bakstelėjo vaikino nosį. Tik dabar prisiminė, kad dėvi kiek neįprastas kelnaites, tad mintyse ėmė svarstyti kokios galimybės, kad Anael pamatė tai, ko nereikėjo ar, tiksliau, viską. Dar paglostė Josh rankas ir atsispyrė nuo spintelės, ėmė kuisti vaikino žolelių atsargas. Viskas buvo sudėta dailiuose stikliniuose indeliuose, Imala iš pasitenkinimo net kilstelėjo antakius.-Geeeras, tu turbūt nutuokei, kad sutiksi mane, kadangi turi tiek daug įvairių žolelių ir laikai jas taip tvarkingai,- plačiai nusišypsojo ir pasisuko į mylimąjį, trumpai, visai kukliai suglaudė lūpas. Išėmė iš spintelės tris puodelius ir dėliojo žoleles:širdžialapę raudę, ciberžolės lapelių, širdžialapės drabsnės, kikendama sutraiškė kiaulpienės lapelį, tikrojo margainio galvutę ir įtarkavo imbiero. Kai vanduo užvirė, užpylė jį ir įdėjo šiek tiek medaus.-Bus tikrai neskanu, bet padės. Kai išgersit, įsidėkit šitą lapelį į burną,-pamojavo šviežia ciberžole.-Ir trumpai palaikykit. Tada tiesiog išspjaukit atgal į puodelį ir neišsigąskit, kad jis bus juodas. Beje, Anael, o tada galėsi pasirūpinti savo kavos puodeliu, bei sudoroti sapnuotąjį omletą,-sukrizeno.
Dar nusiplovė rankas ir susiruošė įrankius maisto gaminimui.

Jam šovė mintis paklausti ar ji išpildytų ir kiek kitokį norą, bet vietoj to tik sučiaupė lūpas ir jas apsilaižė, gūžtelėjo pečiais.
- Žodžiu, turbūt gerai, kad aš retai kalbu per miegus, - galiausiai padarė išvadą. Žiūrėdamas, kur link eina Imala pajuto tam tikrą įtampą: žinojo, kad burtininkė nusimano apie žoleles, o merginai besiknaisiojant tarp tų, kurias rinko pats, nejučia pasijautė kiek menkai, pradėjo abejoti, ar jų nebus per mažai ar per daug, ar viskas pakankamai tvarkingai sudėliota. Po komplimento išsprūdo palaimingas atodūsis, su juo buvo pravaikytos ir įkyrios mintys. - Aš irgi mėgau darytis natūralias arbatas, tik kiek paprastesnes. Na, ne tik arbatas, kai kurios ir prieskoniams tikdavo. - Greitai sumalė susivokęs, kad kurį laiką tylėjo, net apsidžiaugė, kai buvo užčiauptas bučiniu. Šyptelėjęs smalsiai stebėjo Imala dirbančią, kai kurias jos pasirinktas žoleles naudojo labai seniai, slapčiomis svarstė jų reikšmę tokiame mišinyje. - Aha, viskas aišku. - Tvirtai linktelėjo po trumpų nurodymų ir ryžtingai gurkštelėjo arbatos, nurijęs gurkšnį primerkė vieną akį ir iškišo liežuvį, skonis tikrai buvo nekoks.
- Taip, aiškiau nebūna, - palinksėjo Anael ir prisidėjo prie Josh, tik nuo arbatos jis ne tik iškišo liežuvį, o apskritai visas nusipurtė - kaip angelas vis dar turėjo jautresnius skonio receptorius. Laimė, kad jie jau pakankamai nusidėvėję angelui šmėkštelėjo mintis. - Taip, prašyčiau. - Sučiulbėjo išgirdęs tokį gardžiai skambantį pasiūlymą.

-Žolelės yra magiškas dalykas. Na, kalbu apie tai ne kaip burtininkė,-nusijuokė ir prikišo prie lūpų puodelį. Jos toks šlykštus skonis negąsdino, mat puikiai žinojo, ko tikėtis. Iš vyriškų reakcijų tik nusijuokė.-Atleiskit, nenorėjau jūsų taip kankinti,-pridėjo smilių prie kairio lūpų kampučio.-Be abejo, kai aš paliečiu juos rankomis, perteikiu kiek kitokią energiją, lyg ir atveriu naujus latakus jų audiniuose, kuriais teka saldi magija, kurią panaudojame ar ja manipuliuojame. Bet paprastas asmuo gali jomis naudotis iš kitos pusės. Kad ir pipirmėtė ar avietės lapai: jie gydo žmones nuo peršalimo simptomų, štai čia yra tikrai kažkas tobulo. Tai eina iš pačios žolelės,-besišypsodama kalbėjo, atskirai uždarinėdama dėžutes, itin atsargiai dėdama jas atgal į spintelę. Kol padarai šlykštėjosi jos viralu, padėjo prie puodelių ir kiek didesnį lapą paskutiniam etapui, o tada iš šaldytuvo ištraukė ingridientus. Smulkiais gabalėliai supjaustė kumpį, įdėjo šiek tiek žalumynų ir kitokių smulkmenų, išplakė su kiaušiniais, nepagailėdama šiek tiek druskos ir pipirų. Įkaitino keptuvę su alyvuogių aliejumi ir paskirstė masę, paruošė dvi lėkštes patiekalui. Kartais apversdavo ar šiaip padarydavo kokius nors būtinus reikaliukus.-Dar gyvi?-linksmai pasiteiravo ir pasisuko į padarus po karčios arbatos sesijos. Savąją jau buvo pabaigusi senokai, išspjovusi lapelį ir išmetusi jį šiukšlinėn.

- Savaime suprantama. Zmones jas naudoja nuo senu senoves. Kai zemeje dar buvo septyni zemynai, Afrikos gyventojai taip niekada ir nepripazino modernesniu medicinos priemoniu, - Josh nesusilaike nepasidalines savo istorinemis ziniomis.
- Kaip visada svieti aplinkinius. Tau tikrai truksta akiniu, - Anael tik sukrizeno is nefilimo pastangu, kas priverte ji nurausti. - O siaip, ko daugiau tiketis, tai juk vaistai.
Josh susidomejes klausesi, ka kalbejo Imala.
- Geras...tai tikrai idomu, gerokai idomiau, nei tikejausi, - prisipazino, tada ziurejo i ramiai dirbancia Imala. Stebeti moteri, kuria myli, gaminant maista su meile vaikinui buvo kazkas stebuklingo, net nejaute slykstaus arbatos skonio. Galiausiai atkuto, kad skyscio jau nebeliko, todel paemes lapeli kaip lieptas isidejo ji burnon, palaikes isspjove puodelin. - Aha, viskas gerai. - Pasake sluostydamasis lupas. Anael netrukus pakartojo veiksma.
- Tikrai kazkiek padejo, - kiek nustebes tarstelejo angelas.

Imala šyptelėjo po trumpos pamokėlės, o tada pamąstė apie Anael pastabą.
-Beje, jis vis dar turi akinius. Ir atrodo suknistai gerai,-patikino jį ir plačiai nusišypsojo nefilimui. Kiek kritiškai nužvelgė angelą taip drąsiai kalbant.-Josh rimtai labai išsilavinęs. Ta prasme, neįtikėtinai. Turbūt nėra nei vieno dalyko, kurio neišmanytų. Gyvendama su juo per pusę metų išmokau daugiau, nei mokykloje sėdėdama dvylika,-gūžtelėjo pečiais gindama mylimojo poziciją. Tada pasiuntė dar vieną meilų šypsnį.-Anael, jeigu dar nepraėjo visiškai, tuomet imk šį lapelį ir pakartok,-ištiesė jam dar gabalėlį, kurį buvo pasilikusi sau, bet to visai neprireikė.-Esmė tame, kad jie sugeria viską, kas yra negera jūsų organizme, matyt, tiek pasigėrei, kad aname nebeliko vietos,-sukrizeno. Galiausiai omletas baigė iškepti, tad dvi perlenktas porcijas padalino Bowen vyrams, įteikė įrankius.-Josh, gersi ko nors? Anael jau turi savo išsvajotąją kavą,-sukrizeno, siūlydama dar ko nors karšto.-Arbaaa, aš tikra, kad yra pakelis sulčių.
Imala mintis ir rūpestį nutraukė netikėtas skambutis. Kadangi abu jie sėdėjo prie lėkščių, mergina nusprendė, kad yra įgali atidaryti duris ir pažiūrėti, kas atsibastė.
-Taip?-mandagiai paklausė, pravėrusi duris ir visai ignoruodama savo dailų apsirengimą.
-Čia gyvena Josh, taip?-kiek virpančiu balsu paklausė moteris ir sulaukė linktelėjimo.-Aš noriu atsiprašyti ir paprašyti labai didelės paslaugos,-nervingai kramtė lūpą, o ant jos rankų miegojo mažas berniukas.-Mano motina jūsų kaimynė, ji... ji gyvena kitoje gatvės pusėje. Gal galėtumėt prižiūrėti mano sūnelį porai valandų? Ją... ištiko širdies smūgis,-akyse ėmė kauptis ašaros.
-A-aha...-sutrikusi atsakė Imala ir netrukus jai į rankas įbruko berniuką.
-Aš Diane, štai mano vizitinė, jei kas - skambink,-įteikė mažą popierėlį. Moteris buvo advokatė.-Jo vardas Ronald. Mielai palikčiau jį tėvui, bet kaip žinai... du karjeristai neišsitenka vienuose namuose,-apmaudžiai atsiduso.-Vienaip ar kitaip, čia keletas svarbių daiktų. Aš prižadu atsidėkoti jums, velnias, telaimina judu Dievas,-trumpai skėstelėjo rankomis, tada nušluostė ašaras lūpų kampučiuose, pabučiavo sūnaus galvą.
-Užsirašykit kurio nors numerį,-kiek nepatogiai jausdamasi pasiūlė Imala, pratindamasi sūpavo kūnelį. Kai gavo patvirtinimą, iš įpročio padiktavo savo telefono numerį ir sulaukė atsisveikinimo apsikabinimo.
Vis dar velniškai sutrikusi uždarė duris, taip ir paliko tą maišą su daiktais netoliese durų ir klapsėdama nuėjo į virtuvę, rankose laikydama kažkieno sūnų.

Anael kiek sutriko po tokios netikėtos etiketo pamokėlės iš Imala, visuomet kalbėdavo nemąstydamas apie kitų jausmus, o kadangi prisidengdavo norėdavęs pajuokauti, paprastai nesulaukdavo iš aplinkinių per didelio pasipriešinimo. Nustebęs sumirksėjo, tada žvilgtelėjo į dar raudonesnį nefilimą.
- Eeee, na, gerai... atsiimu žodžius, - galiausiai leptelėjo, po to sukrizeno. - Lažinuosi, ypatingai daug žinių įgyjimo įvyko ant čiužinio. - Mestelėjo taip lyg norėdamas išsklaidyti akimirką nepatogia tapusią atmosferą ir pakilnojo antakius, Josh rankomis užsidengė veidą ir atsiduso. Nors išties jam ir pačiam buvo keista, kad kažkam pavyko bent kiek sugėdinti angelą.
- Tėve, nekalbėk, - paprašė.
- Aha, gerai, aš gydausi, - angelas pasimaivęs įsidėjo ir antrą lapelį. Omletui atsidūrus ant stalo kaipmat jį išspjovė ir captelėjęs įrankius ėmė valgyti.
- Aš šįkart pasitenkinsiu ir sultim, - Josh nusišypsojo ir nupėdinęs prie šaldytuvo įsipylė į stiklinę ten buvusių sulčių, rydamas gurkšnį jau sėdosi prie stalo. Išgirdęs skambutį kiek suraukė antakius ir žvilgtelėjo durų pusėn, Imala pakilus patikrinti kas svečiuojasi vos susilaikė nenusijuokęs, kai iš po marškinių švystelėjo menkai pridengtas užpakalis. Anael tokiam vaizdui leido praslysti pro akis, mat pats tuo metu uoliai rūpinosi, kad nei vienas omleto kąsnelis nebūtų pamirštas.
- Nors man gražu stebėti jūsų mielus pasižaidimus, žinot, vienintelis būdas išaugt iš vaikystės yra patiems turėti vaikų, - metodiškai dėstė Anael gana mokytojiškai pamosuodamas šakute. Josh atsikrenkštė, žvilgtelėjo durų pusėn lyg tikrindamas ar Imala negirdi.
- Tada turbūt tu siaubingai norėjai suaugti, - pastebėjo įsitikinęs, kad aplink saugu, ir kreivai šyptelėjo.
- Eeei, Josh, nagi... - Anael atsiduso ir padėjo įrankus ant stalo, kaip tik tuo metu burtininkė grįžo rankose laikydama kūdikį. Josh vos neužspringo maistu, o Anael pradėjo juoktis ir patrynė rankomis, lyg kažką žinodamas. - Ar gandras atnešė? - Nekaltai pasiteiravo.
- Imala... iš kur jis? - galiausiai išspaudė vaikinas po kelių atsikosėjimų.

Imala dėbtelėjo po tokio pareiškimo apie pamokas lovoje. Be abejo, jis buvo teisus, tačiau mergina tikrai abejojo, kad tai tinkama tema prie stalo. Vis dėlto, reakcija į netikėtą svečią buvo pakankamai audringa, kad mergina imtų pati kvatotis.
-Užsisakiau eBay,-vyptelėjo abiems, kol kas nutylėdama esminius dalykus. Staiga suskambėjo jos telefonas, vaikas iš paskos kilstelėjo galvą, o mergina tik atsiduso.-Taip, klausau?-tarstelėjo pridėjusi prie ausies komunikavimo priemonę.
Pamiršau paminėti keletą svarbių dalykų,-nervingai nusijuokė Diane kitoje ragelio pusėje.-Jis labai ramus vaikas, tad problemų nekils. Bet, kaip dvimetis, ypatingai mėgsta blynus, tad jeigu kiltų kokių problemų, tuoj pat to imkis. Tėvas jam kepdavo...-vėl dūsavo moteris.
-Aha, gerai,-paprastai atsakė ir tiesiog nuspaudė išjungimo mygtuką, nenorėdama klausytis. Berniukas iš tiesų labai ramiai gulėjo rankose, trynėsi akis, visai neverkė.-Ei, sveikas, vyruti,-kiek sutrikusi pasisveikino su vaiku, o jis nieko nelaukęs įsikibo į merginos plaukus.-Tai vat, kaip jums naujas namų aksesuaras?-pažiūrėjo į vyrus, o tada nusijuokė.-Jei rimtai, tai, Josh, blogos naujienos, vieną kaimynę ištiko širdies smūgis, vienu žodžiu, čia jos dukros sūnus ir mes šį rytą greičiausiai už jį atsakingi. Turit kokių idėjų?-vyptelėjo, o tada sumirksėjo akimis, nes Ronald ėmė čiauškėti į ausį.

Anael iš komentaro pradėjo juoktis, Josh tik šyptelėjo kol kas nelabai suprasdamas, kas vyksta. Angelui buvo vis tiek, iš kur atsirado Ronald - svarbiausia jam atrodė iš tiesų pamatyti sūnų su drauge kokioje nors situacijoje, į kurią būtų įsivėlę maži vaikai. Jautė tam tikrą smalsumą patikrinti jų tėvystės instinktus. Tiriamai stebėdamas merginos judesius lėčiau nei prieš tai valgė omletą, kad nepraleistų nei vieno žodžio. Pačiam norėjosi pasūpuoti mažąjį sutvėrimą, bet vardan savo kilnaus eksperimento nusprendė nei vienam nesidalinti jokiais vaikų priežiūros ypatumais.
- Ne-e, nei menkiausios, - pilna burna išspaudė ir papurtęs galvą toliau valgė lyg niekur nieko. Josh kreivai pažiūrėjo į kažkaip keistai besielgiantį Anael, tada galvodamas pasitrynė sprandą. Galiausiai atsidusęs nuėjo prie vaikiškai vapenančio mažylio.
- Na, turbūt dabar jau neturim kur dėtis. O... ji užsiminė, kuo jis vardu? - paklausė žiūrėdamas į dideles mėlynas akis.

-Aha, tai Ronald,-sukrizeno Imala. Vaikas toliau sėkmingai tampė jai plaukus, tad mergina perkėlė jį taip, kad abiems būtų patogiau.-Manau, jums laikas atsigerti,-šyptelėjo ir pakuteno vaiko pilvą, jis trumpai sukrykštavo. Tada nieko nelaukusi nuėjo ir atsinešė iš maišelio ištrauktą gertuvę su arbata viduje. Ir vėl stovėjo virtuvėje, buvo tai mačiusi, tad pabandė pati įbrukti į burną gėralą, tačiau vaikas įnirtingai papurtė galvą ir rankomis suėmė, gėrė užsivertęs pats. Be abejo, burtininkė vis pristabdydavo jį, kad neužspringtų, šiaip viskas praėjo gana sklandžiai. Mažylis lyg kirminas ėmė sliuogti iš rankų žemyn, netrukus stovėjo ant žemės ir laikėsi į pliką Imala koją, sukišęs pirštą į burną dairėsi po virtuvę.-Josh, mielasis, pažiūrėk ar ten įkrovė kokių nors žaislų? Nes to pas tave vargu ar rasim,-sukrizeno.-Maišas koridoriuje, netoli durų,-dar perspėjo ir ištiesė savo pirštą, kad vaikas įsikibtų ir drąsiai laisvąja ranka susipažintų su aplinka: spintelėmis, stalo koja, Anael blauzda ir kelnėmis.

- Sveikas, Ronald, - dėl viso pikto pasisveikino. Vis dar jautėsi kiek keistai dėl tokio netikėto svečio, jau seniai nebuvo susidūręs su tokiu jaunu žmogučiu, tad smegenyse pradėjo suktis ratukai stengiantis prisiminti tokio amžiaus vaikų pomėgius ir elgesio ypatumus. Stebėdamas Imala sunkiai nulaikė šiltą šypsnį - nors ji tvirtino, kad tokių dalykų nenusimano, judesiuose nesimatė aiškaus nepatyrimo, nesupratimo, kaip turėtų elgtis. - Ahaaa, taip, aš tuoj. - Susivokęs linktelėjo ir nupėdino prie tariamo maišo. Išsitraukęs jame buvusius žaislus išsidėliojo juos prieš save. - Mhm, dveji metai. Galvok, Josh, galvok... didėja poreikis būti savarankiškiems... moka išreikšti jausmus... protas pradeda skirstyti daiktus į tam tikras kategorijas. - Iškart atidėjo guminį ančiuką į šalį, mat tai būtų tik sujaukę jaunojo Ronald besivystantį mąstymą, kuris jau veikiausiai pradėjo suvokti, kad šis žaislas priklauso prie vonios reikmenų kategorijos. Atidėjo ir barškutį norėdamas išvengti galvos skausmo. - Fizinė veikla jiems bene svarbiausia. - Prisitraukė arčiau už virvelės tampomą medinį laivelį. - A, žinoma, jiems patinka rankų veikla. - Vis dar nejausdamas, kad šnekučiuojasi su savimi ne mintyse arčiau prisistūmė žaislines kaladėlės. - Puiku, jos treniruos rankų veiklą, o... dar reikėtų... - Po intensyvaus mąstymo vis dėlto paėmė tą nelemtą barškutį, dėl viso pikto išbandė ir lengviau atsiduso, kad tai buvo pakankamai tylus instrumentas. Vis dėlto, kažkur dar slampinėjo ir Anael jaunesnysis, galėjęs labai skaudžiai atsimokėti už drumsčiamą ramybę. - Na, galėčiau paimti ir puzlę, bet gal jam tai per nuobodu... - Kol kas nustūmė toliau dėžutę, įlindęs į maišą dar surado gerokai nutrintą pliušinį žaislą nuspręsdamas, kad tai bus jo mėgstamiausias, ir patenkintas darbu patraukė atgal į virtuvę. Išdėstė pasirinktus daiktus ant stalo ir trumpam pakėlė vaiką ant kėdės. - Ronald, man reikia tavo pagalbos šioje srityje. - Pasakė trindamasis smakrą, lyg pats turėtų žaisti su tais žaislais ir neišsirinktų geriausio. Mažylio akys iškart nukrypo į nefilimo išrinktus objektus, pirmiausia jis pažiūrėjo į Imala, tada į Josh, galiausiai į Anael, tada nuo stalo captelėjo barškutį su laiveliu ir išsišiepė. Nefilimas pradėjo krizenti, nukėlė jį ant žemės. - Ei, ar galiu tave vadinti Ron? - Nejučia paklausė. Vaikas kurį laiką galvojo.
- Neee, - galiausiai pasakė, nors veide švietė laiminga šypsena.
- Ai, gerai tu sakai, - krapštydamasis skruostą nusijuokė. - Mes jam dar juk neprisistatėm. Žodžiu, aš Josh, iš visų čia pats kiečiausias. - Tauškė numanydamas, kad Ronald jo kalbos veikiausiai nieko nesakė, mat mažylis dabar smalsiai čiupinėjo jo veidą. - Imala visai nieko. O ten sėdi Anael. Patikėk, tu jo nenori pažinoti. - Toliau kalbėjo.

Imala krizendama vaikštinėjo su berniuku po virtuvę, jis smalsiai tyrinėjo naują erdvę, didelės akys stebėjo aplinką. Josh užtruko ilgokai, mergina net nenutuokė, kad jis turėjo tiek žinių savo galvelėje, todėl pamanė, kad tiesiog ilgai ieško ar jų paprasčiausiai nėra. Kai jis su berniuku bendravo taip gražiai ir meiliai, nejučiomis prisėlino arčiau ir apglėbė šiltą kūną, pabučiavo skruostą. Tiesiog negalėjo savęs sulaikyti nuo kilusios meilės bangos, džiaugsmo, kad vyras šalia jos buvo tvirtas ir galėjo sukurti, bei puikiai prižiūrėti šeimą.
-Ronald, man atrodo, kad ir kaip puikiai sutari su Josh, turėtumėm leisti jam papusryčiauti, o tada, prižadu, galėsim jį užkutenti ir nutampyti, gerai?-sukikeno ir ištiesė į vaiką rankas. Jis laikė savo išsirinktus žaislus, tad atsakyti į jos gestą tiksliai negalėjo, kurį laiką svarstė, lyg neapsispręsdamas. Galiausiai įsikibo į pirštus ir ėmė sliuogti žemyn, jis atidavė daug energijos susipažindamas su šia vieta, tad Imala puikiai suvokė, kad ilgai netrukus tiesiog trūks.-Josh, papusryčiaukit ir pasiimkit pyrago ar ko nors kito, vėliau suplausiu indus, gerai?-išdėstė ir trumpam suglaudė lūpas. Kai pajautė timptelėjimą, sukrizeno ir sekė vaiko rodoma kryptimi.

Šypsodamasis spustelėjo merginą arčiau savęs, juto kažkokią šilumą, pasklidusią po visą kūną, tik sunkiai tai suprato - rūpinimasis jaunuoju Ronald jam kartu kėlė ir laimę, ir šiokį tokį nepatogumą.
- Aha, Ronald, tau bus kur kas daugiau įdomesnės veiklos nei mums, - padrąsindamas berniuką suvėlė šviesius plaukus ir linksmai stebėjo pas Imala žirgliojantį vaiką. - Gerai, Imala. - Entuziastingai linktelėjo, dar spėjo spustelėti jos ranką, o tada galiausiai prisėdo prie stalo, kur Anael jau baigė pusryčiauti.
- Naaa, jūs gal ir nieko. Anūkai, manau nenumirtų, - angelas mąsliai padarė išvadą. - Bet už bandymą atbaidyti mažąjį nuo būsimo senelio atimu taškų. - Aikštingai šnirpštelėjo.
- Kodėl tau visuomet taip knieti sukti kalbą apie palikuonis? Pirmas po ranka visai netyčia pasitaikęs vaikas, ir tu jau kalbi apie anūkus, - neiškentęs paklausė. - Nemanai, kad vaikai turėtų ateiti po tam tikro laiko? Na, jei jie išvis ateis, tam reikia didelio pasiruošimo ir... - Įsijautęs kalbėjo.
- Žinau, Josh, bet jūs tiesiog viskam pasiruošę, - angelas išsišiepęs stumtelėjo nefilimui lėkštę, mat šis per savo dėstymą pamiršo valgyti. - Tiesą sakant, tą kartą, kai žiūrėjom vaizdajuostes, mes su Imala šiek tiek pasišnekėjom prieš tai prabundant. Ji sakė, kad su tavimi galėtų auginti vaikus. Ir tai nebuvo pasakyta tokiu balsu, sakančiu "ai, jei jau netyčiukas atsitiktų"... - Mirktelėjo sūnui.
- Ji taip sakė? - nustebęs pakėlė akis į angelą, kąsnis sustingo šalia vaikino burnos. Susivokęs apžiojo šakutę ir pagaliau kramtė kąsnį intensyviai mąstydamas.
- Taip. Girdėjau garsiai ir aiškiai, tikrai. Atrodo, kad aš jus verčiu, bet tai tiesiog nuoširdus pasiūlymas. Kai turit tokius brandžius santykius, jums puikiai pavyktų. O ir tau pačiam to reikėtų. Tūkstantį metų nieko nemylėjus, dabar tau meilės reikia kuo daugiau, - gana rimtai kalbėjo, Josh stebino toks angelo nusiteikimas, kurį laiką jis net nežinojo, ką į tai atsakyti.
- Mes kol kas tam nepasiruošę. Pirmiausia reikia turėti normalų gyvenimą ten, mieste, susirasti darbą, būstą... be to, gal ten bus visai netinkamos sąlygos. Ir Imala nori studijuoti, o tai trukdytų, ir net nežinau, ar ji iš tikrųjų to nori, gal tai buvo tiesiog akimirkos įkarštyje išsprūdusi frazė, - atrėmė tėvo žodžius, jautėsi velniškai keistai kalbėdamas tokia tema.
- Pagalvok apie tai, - angelas tik gūžtelėjo pečiais ir toliau ramiai valgė palikdamas šiokią tokią intrigą. Josh atsiduso ir taip pat toliau valgė.
Kai abiejų lėkštės buvo tuščios, pakilęs nuėjo prie kriauklės ir ėmėsi lėkščių plovimo nepaisydamas prieš tai pasakytų Imala žodžių. Kartais vaikai taip vargindavo, kad po jų apsilankymo apimdavo nenoras ką nors daryti, todėl, Josh nuomone, nuo tokio dalyko reikėjo apsidrausti iš anksto.

Po kurio laiko įžirgliojo ir Imala, laikydama rankose mažą berniuką. Nors mergina ir pati buvo smulki, tačiau toks vaikas jai atrodė beveik neįtikima. Berniuko kumščiai meiliai įsipynė į juodus plaukus, kartais su tokia pagalba pasitrindavo net ir akis. Žinojo, kad taip paprastai nebūtų išgrūdusi Ronald miegui, tad teko imtis gudrybių.
-Joshie...-pradėjo, o tada bakstelėjo ir vaiką rankose.
-Jooshieeee,-apsimiegojusiu balsu pakartojo taip mielai, kad Imala nejučiomis pradėjo kikenti.
-Įjunk mums kokių nors filmukų,-papūtė lūpas mergina, lūpų kampučiai rietėsi į viršų.
Staiga berniukas ištiesė ranką į Josh ir merginai teko prieiti arčiau, jis delniuku plekšnojo nuogą krūtinę.